TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Liko tik Lietuva. Be instituto

2009 09 30 0:00

Šiandienos Vyriausybės posėdyje bus padėtas taškas Lietuvos instituto istorijoje. Kultūros ministerija įpareigota priimti sprendimus dėl šios viešosios įstaigos likvidavimo.

Prieš šešerius metus įkurta viešoji įstaiga Lietuvos institutas (LI) - tai organizacija, pristatanti Lietuvą pasaulyje. Kaip teigiama kol kas veikiančiame LI tinklalapyje, vykdydamas savo veiklą LI derina Lietuvos užsienio ir kultūros politikos prioritetus. Grįsdama savo veiklą atvirumo, partnerystės ir pasitikėjimo principais, ši institucija siekė, kad Lietuvos tarptautinis įvaizdis būtų formuojamas pilietiškos Lietuvos tapatybės pagrindu ir kad pasaulis kuo daugiau sužinotų apie tūkstantmetes tradicijas puoselėjančią valstybę.

"Buvome ir esame kūdikis be mamos, nes kai mamos buvo trys, nė viena reikiamai nesirūpino, - tikino laikinoji LI direktorė Kristina Agintaitė, turėdama galvoje tris LI steigėjas - Kultūros, Užsienio reikalų, Švietimo ir mokslo ministerijas. - Laukiame bet kokio sprendimo, nes jau pavargome nuo įvairiausių improvizacijų mūsų likimo tema."

Pasak K.Agintaitės, apie šios įstaigos likimą jau beveik metus joje dirbantiems žmonėms niekas nieko neaiškina. Iš ministerijų steigėjų per visą LI gyvavimo laiką negauta nė cento nei darbo užmokesčiui, nei patalpoms senamiesčio širdyje išlaikyti. Net biuro įranga įsigyta už giminingo Švedų instituto 100 tūkst. litų auką. Ministerijos tik retsykiais skirdavo asignavimus konkrečioms įstaigoms, kurios prisidėdavo prie konkrečių projektų įgyvendinimo.

"Ir anksčiau asignavimų buvo nedaug, o dabar visai neliko, - kalbėjo K.Agintaitė. - Tik gaila pačios idėjos, įdėto darbo. Šiuo metu neturime jokių galimybių toliau įgyvendinti Lietuvos įvaizdžio programų." Ji gynėsi dažnai primetamo stereotipo, kad viešosios įstaigos, vykdydamos plačią ir nelengvai apibrėžiamą veiklą, tampa savotiškomis valdiškų pinigų plovyklomis. "Tikrai nebuvome pinigų plovykla, viskas vyko skaidriai, tačiau taupymo vajai skaudžiausiai kerta per kultūrinius projektus", - apgailestavo K.Agintaitė.

LŽ klausė kultūros viceministro Liudo Šukio, kodėl nuspręsta naikinti LI? Ar jo funkcijas, programas tęs Tarptautinių programų centras, ar tik perims materialias, nematerialias ir finansines vertybes, kaip numatyta Vyriausybės nutarime, kiek Lietuvos biudžetui kainavo šios viešosios įstaigos išlaikymas, kiek ministerijai pavaldžių viešųjų įstaigų dar rūpinasi Lietuvos įvaizdžio sklaida?

Viceministras raštu atsiųstuose atsakymuose tvirtino, kad Kultūros ministerija nuo ankstyvo pavasario siekė perimti LI dalininkų teises ir pareigas iš kitų steigėjų. "Manome, kai yra vienas šeimininkas, aiškesnė įstaigos atskaitomybė ir atsakomybė. Imtis konkrečių įstaigos pertvarkos veiksmų verčia besikaupiančios LI skolos, nes finansavimas yra visiškai menkas, įstaiga vykdo tik keletą projektų. Kitaip sakant, dabartinė situacija veda įstaigą prie bankroto. Deja, dalininkų teisių perėmimas užtruko dėl Vyriausybės Saulėlydžio komisijos, kuri siekia uždaryti įvairias viešąsias įstaigas, veikiančias prie ministerijų, - teigiama L.Šukio atsakyme. - Regis, šiandien bus priimtas Vyriausybės nutarimas dėl LI laipsniško likvidavimo. Gaila, jog imamasi naikinti įstaigas vien todėl, kad reikia jas naikinti. Dar labiau gaila, kad įstaigos pavadinime yra žodis "Lietuva".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"