TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Link jūros, link kopų

2006 05 12 0:00
Palangos miesto meras Remigijus Kirstukas kviečia į sezono atidarymo šventę.
Rimos Beinoravičienės nuotr.

Gegužės 12-14 dienomis Palanga atidaro vasaros sezoną

Su kokiais lūkesčiais ir naujienomis vasaros sostinė pasitinka savo svečius, teiravomės Palangos miesto mero Remigijaus KIRSTUKO.

- Šiemet Palangoje nuspręsta pradėti sezoną beveik mėnesiu anksčiau. Kokiais sumetimais vadovaujantis buvo prailgintas vasaros sezonas?

- Priimti sprendimą vasaros sezoną Palangoje pradėti anksčiau paskatino dar tarpukario Lietuvoje nustatyta vasaros kurortinio sezono pradžia - gegužės 15 d. Sovietinės okupacijos metais irgi buvo laikomasi šios datos. Pirmaisiais nepriklausomybės metais šalies ekonominė ir socialinė padėtis atsiliepė ir didžiausiam šalies pajūrio kurortui. Palangoje vasaros kurortinis sezonas kasmet tik trumpėjo.

Pastaraisiais metais išryškėjo naujos tendencijos Palangos kurorto gyvenime. Dėl pakilusio pragyvenimo lygio jau gegužės pradžioje sulaukiame nemažai poilsiautojų ir turistų. Taigi paankstinti sezono pradžią buvo logiška.

- Pernai sezoną Palanga pasitiko atidarydama rekonstruotą Jono Basanavičiaus gatvę. Kokiomis naujovėmis vasaros sostinė nudžiugins šiemet?

- Praėjusį vasaros sezoną Palanga pasitiko ne tik renovuota J.Basanavičiaus gatve, bet ir rekonstravusi pagrindinę miesto aikštę, kai kurias centinės miesto dalies gatves. Šiemet Palangoje rekonstruojamos miesto centre esančios Karių kapinės bei skveras. Visuomenės saugumui didinti pagrindinėse miesto gatvėse ir skveruose bus įdiegta vaizdo stebėjimo sistema, sujungta su Palangos policijos komisariatu.

Šį sezoną Palangos tarptautinis oro uostas pradeda 10 naujų reisų (šeši reisai į Vokietijos miestus bei reisai į Sankt- Peterburgą, Dubliną, Oslą ir Maskvą). Aktyvaus poilsio mėgėjams tiesiama dviračių trasa nuo Palangos botanikos parko link Klaipėdos, kuri nusidrieks per vaizdingiausias Pajūrio regioninio parko teritorijas. Sujungus šią trasą su jau esamų dviračių takų dalimis, ateityje ji nusidrieks iki sienos su Latvija. Ypač svarbu, kad Palangos kurorte yra steigiami SPA centrai. Šiemet toks centras bus įrengtas viešbutyje "Vanagupė".

- Neseniai miesto valdžia priėmė sprendimą apmokestinti į miestą atvažiavusių automobilių stovėjimą. Tačiau Palangoje stinga stovėjimo aikštelių, poilsiautojai stato automobilius kur papuola. Kaip tikimasi kontroliuoti šį procesą? Ar nelogiškiau buvo, kaip seniau, apmokestinti įvažiavimą į miestą?

- Apmokestinti automobilių stovėjimą kai kuriose miesto gatvėse yra dalis savivaldybės plano, kaip sureguliuoti automobilių srautus kurorte per vasaros sezoną. Yra nustatytos dvi parkavimo zonos. Į pirmąją patenka visos gatvės nuo Birutės bei Neringos gatvių iki Daukanto gatvės. Į šią zoną patenka ir Vytauto gatvė, kurioje nustatytas 3 litų už valandos stovėjimą mokestis. Į antrąją zoną patenka Daukanto gatvė ir kitos link Vytauto gatvės esančios gatvės. Čia nustatytas 2 litų dydžio mokestis. Mokestį rinks konkurso būdu nustatytas operatorius, kuris savo lėšomis turės įrengti 40 mokesčio surinkimo automatų. Manome, kad apmokestinus automobilių stovėjimą ir diferencijavus jo kainas (kuo arčiau jūros paplūdimių, tuo kaina didesnė), poilsiautojai bus paskatinti ieškoti pigesnių ar nemokamų automobilių stovėjimo vietų. Jau įrengtos ir tvarkomos mieste esančios automobilių stovėjimo aikštelės, kurios gali sutalpinti 2000 automobilių. Kitą eismo organizavimo ir automobilių parkavimo sistemos dalį sudarys ženklai, informaciniai stendai ir kitos eismo organizavimo priemonės.

- Kokių efektyvių priemonių planuojama imtis, siekiant išsaugoti pajūrio kopas?

- Pajūrio paplūdimio, kopų zonos išsaugojimas nuo pajūrio ruožą naikinančių gamtos procesų nėra tik vienos Palangos savivaldybės problema. Su ja susiduria ir kitos pajūrio savivaldybės. Kasmet iš gamtosauginio fondo lėšų paplūdimiams tvarkyti, apsauginių žabų užtvaroms pinti, takams per kopas įrengti Palangos miesto savivaldybės taryba skiria dešimtis tūkstančių litų. Bet savivaldybė savo lėšomis yra nepajėgi išspręsti visų pajūrio gamtosauginių problemų. Įvertinus esamą padėtį ir pradėjus problemą spręsti nacionaliniu lygiu, daugiau skiriama lėšų ir atliekama darbų. 2003 metais aplinkos ministro įsakymu buvo patvirtinta Pajūrio krantotvarkos programa, kuri numato priemones pajūrio krantų būklei pagerinti. Vykdant šią programą ties Palangos jūros tiltu pernai už 1 700 000 litų įrengtas hidrotechninis įrenginys - būna. Jos paskirtis - stabdyti paplūdimio smėlio išplovimą ir migraciją pakrantės zonoje. Uraganiniai vėjai ypač per paskutiniuosius trejus metus padarė daug žalos miesto centrinės dalies paplūdimiams. Jiems atkurti tarp Palangos jūros tilto ir Birutės kalno šią žiemą buvo atvežta 40 tūkstančių kubinių metrų smėlio. Per 1 200 000 litų kainavusį projektą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų įgyvendino AB "Klaipėdos hidrotechnika", darbų užsakovas - Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Palangos bendruomenė nėra abejinga pajūrio ekologinėms problemoms. Ji domisi atliekamais darbais, teikia pasiūlymų.

- Įsigalėjo nauja Rusijos piliečių įvažiavimo į mūsų šalį tvarka. Ar tai turės poveikio Palangai?

- Lietuva, siekdama prisijungti prie Šengeno sutarties, turi įvykdyti Europos Sąjungos direktyvų jai keliamus reikalavimus susijusius su kitų ne Europos Sąjungos piliečių įvažiavimu į Europos Sąjungos teritoriją. Nustatoma nauja Rusijos piliečių įvažiavimo į Lietuvą tvarka, manyčiau, turės įtakos Palangai. Jie tarp poilsiautojų, atvykstančių iš kitų šalių, sudaro didžiausią dalį. Pasekmių šiandieną negalėčiau ir nenorėčiau prognozuoti. Tikimės, kad poilsiautojų skaičius iš Rusijos nesumažės.

- Poilsiautojai kurorte, be pajūrio, koncentruojasi J.Basanavičiaus gatvėje ir kavinėse. Pramogų trūksta tiek suaugusiems, tiek vaikams. Kokių imamasi žygių, kad būtų pritraukta investicijų į pramogas ir poilsį Palangoje?

- Nesutikčiau, kad pramogų Palangoje trūksta. Matyt, problema yra ne jų skaičius, bet kokybė. Didėja žmonių poreikiai, todėl kasmet turėtų atsirasti naujų pramogų ir paslaugų. Deja, naujovės pirmiausia įdiegiamos ne pas mus, beje, ir ne Lietuvos kurortuose.

Suprantama, kad prie jūros esančiame kurorte turi būti vandens pramogų. Per dvidešimt metų veikiantis "Lino" baseinų kompleksas dar neseniai sulaukdavo tūkstančių lankytojų. Deja, šiandien jis jau neatitinka tokio pobūdžio objektams keliamų reikalavimų. Vandens pramogų parko projektas turi būti ekonomiškai pagrįstas. Įvertinę tokio projekto kainą ir eksploatacijos išlaidas "Lino" baseino savininkai galbūt ryšis atnaujinti jau esantį vandens pramogų kompleksą. Tam, manau, jie gali tikėtis ir visos įmanomos savivaldybės paramos.

Palangos miesto savivaldybė parengė investicinį Sporto ir pramogų komplekso statybos projektą. Tai apie 16,5 mln. litų kainuojantis objektas. Jame galėtume organizuoti masinius sporto, kultūros ir kitokio pobūdžio renginius, mažinti Palangos sezoniškumą, sukurti naujų darbo vietų. Projektui įgyvendinti intensyviai ieškome paramos.

Siekiame, kad būtų atnaujinami jau esantys kultūros, poilsio ir pramogų objektai (visų pirma Valstybinei filharmonijai priklausanti Vasaros koncertų salė). Todėl verslininkai ir kiti potencialūs investuotojai gali būti paremti mokesčių lengvatomis ir kitomis savivaldai įstatymais suteiktomis galimybėmis.

- Konkurencija kurortų rinkoje nuožmėja. Rimtą iššūkį Palangai meta Druskininkai. Populiarėja kaimo turizmas, dar keletas miestų prašo kurorto statuso, o tarp žmonių vyrauja nuomonė, kad poilsis Turkijoje ar Tunise kainuoja tiek pat, kiek ir Palangoje. Ką ypatinga tokiomis sąlygomis gali poilsiautojams pasiūlyti Palanga?

- Konkurencija skatina progresą. Blogiau kai konkurenciją įtakoja protekcionistinės ar propagandinės priemonės. Išvažiuojamąjį turizmą organizuojančios įmonės turi daugiau galimybių savo siūlomą produktą suvynioti į gražesnį popierėlį. Bet tikimės, kad ilgametes tradicijas turinti Palanga buvo yra ir bus demokratiškiausias, plačiausiems visuomenės sluoksniams prieinamas kurortas. Iš savo patirties galiu teigti, kad patikrinti dalykai yra didesnė vertybė nei ypač originalių sprendimų paieškos. Kainos ir kokybės santykis lemia ir lems Palangos kurorto ateitį.

- Palanga yra įgijusi triukšmingo, labiau į jaunąją kartą orientuoto kurorto įvaizdį. Kas daroma, kad būtų puoselėjama alternatyvaus poilsio struktūra, kurioje atsirastų daugiau vietos aukštajai kultūrai, poilsio formos, priimtinesnės solidesnei publikai?

- Televizijos kanalų programos, rengiamos ir transliuojamos iš Palangos, skirtos jaunajai publikai, straipsniai žiniasklaidoje, ne visada leidžia susidaryti visą kurorto vaizdą. Jame yra ir klubų, ir juose vykstančių renginių vyresnio amžiaus publikai. Yra aukštosios kultūros renginių, kurių organizavimo tradicijomis Lietuvoje gali pasigirti tik Palanga. Pavyzdžiui, kamerinių koncertų ciklas "Nakties serenados", kurioms greitai sukaks 30 metų. Kitokio pobūdžio renginiai turi net šimtametes tradicijas. Tokią tradicija pasižymi pučiamųjų orkestrų koncertai, jos neturi joks kitas Lietuvos kurortas. Kuriamos ir naujos tradicijos. Jau dukart Palangoje, vasaros sezono metu, vyko tarptautiniai pučiamųjų orkestrų festivaliai.

- Palanga - europinis kurortas. Tai perspektyva ar utopija?

- Palanga - visavertis europinis kurortas, savo kokybe tikrai nenusileidžiantis daugumai Europos šalių kurortų. Penkių žvaigždučių viešbučių Palangoje netrūksta. Jų daugiau nei bet kuriame kitame Lietuvos kurorte. Pasidomėkite Palangos miesto tinklalapiu ir jame atrasite iš kokių šalių atvyksta miesto svečiai, kokios kultūros programos ir šventės jiems yra siūlomos. Šiemet, kaip ir kasmet kurortinio sezono atidarymo šventei parengėme originalią programą, į kurią visus maloniai kviečiame.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"