TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Linkę rinktis liberalesnį dirbtinio apvaisinimo variantą

2016 06 08 9:08
pixabay.com nuotrauka

Seime antradienį svarstant Pagalbinio apvaisinimo įstatymą pritarta nuostatoms, kurios rodo, kad parlamentarai linkę rinktis liberalesnį dirbtinio apvaisinimo variantą.

Apsvarsčius pirmuosius įstatymo straipsnius pritarta nuostatai, kuri tam tikrais atvejais leidžia lytinių ląstelių donorystę, taip pat dirbtinio apvaisinimo procedūras taikyti poroms, siekiant išvengti genetinės ligos perdavimo vaikui. Pasibaigus posėdyje numatytam laikui, svarstyme padaryta pertrauka. Parlamentas sustojo ties nuostatomis, kurios kelia daugiausia ginčų – ar leisti embrionų šaldymą.

„Seimas linkęs pritarti medicinos mokslų žiniomis grįstam variantui, kuris leidžia taikyti naujausius mokslo laimėjimus ir naujausius gydymo būdus. Šios dienos svarstyme išskirčiau tai, kad leidžiami genetiniai tyrimai, tai labai svarbu šeimoms, kurioms kyla didelė rizika susilaukti vaiko, kuris gali turėti vieną ar kitą paveldimą ligą. Yra kai kurių porų didesnė tikimybė tai turėti, ir mokslo galimybės leidžia jiems susilaukti sveiko vaiko tai taikant“, – BNS apie antradienį priimtus sprendimus sakė sveikatos apsaugos ministras socialdemokratas Juras Požela.

Antradienį pritarta, kad pagalbinį apvaisinimą atlikti leidžiama tik tada, kai nevaisingumo negalima išgydyti jokiais gydymo būdais arba juos taikant nėra realios sėkmės tikimybės, taip pat tais atvejais, kai siekiama išvengti ligos, sukeliančios didelę negalią, ar ją gydyti. Taip pat pritarta, kad pagalbinis apvaisinimas negali būti naudojamas suteikti pagalbinio apvaisinimo būdu pradėtam vaikui tam tikrų savybių, taip pat ir norimą lytį, išskyrus tuos atvejus, kai siekiama išvengti ligos ar ją gydyti.

Prieš šią nuostatą pasisakiusi Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė „darbietė“ Dangutė Mikutienė sakė, kad taip bus įteisinta žmogaus embrionų selekcija pagal genetinius požymius, ir ragino balsuoti prieš. „Tik genetinis modifikavimas gali būti laikomas genų nulemtos ligos gydymu. Taigi pasiūlymas kaip įprastinę sveikatos priežiūros paslaugą įteisinti žmogaus genomo modifikavimą, kuris pasaulyje yra eksperimentinis, taip pat kaip ligos išvengimo priemonė būtų įteisinta preimplantacinė diagnostika, kuri įgalins žmogaus embrionų selekciją pagal genetinius požymius, tikrai siūlau nepritarti“, – sakė D.Mikutienė.

„Šituo siūlymu norima įteisinti embrionų selekciją, ir kai nėra aiškiai apibrėžta, kokios ligos, dėl kurių būtų galima taikyti šitą nuostatą, jeigu šitoj salėj sėdi Seimo nariai, kuriems buvo diagnozuota onkologinė liga, jie galėjo negimti pagal šitą pataisą“, – kalbėjo Seimo narių Mišrios grupės atstovas Povilas Urbšys.

Dar pritarta nuostatai, kad pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik naudojant apvaisinamos moters ir lytinių ląstelių donoro, su ja gyvenančio įstatymu nustatyta tvarka santuokoje ar partnerystėje, lytines ląsteles, išskyrus tuos atvejus, kai vieno iš sutuoktinių ar partnerio lytinės ląstelės yra pažeistos ar jų nepakanka ir dėl to jos negali būti panaudotos pagalbiniam apvaisinimui, o taip pat tais atvejais, kai su jomis yra didelė rizika perduoti ligą, sukeliančią didelę negalią.

„Labai svarbu, kad šis įstatymas bus taikomas ne tik santuokoje, bet ir partnerystėje gyvenančioms poroms, kad tai yra gydymo būdas, kuris taikomas ne vien tik nevaisingoms poroms, bet ir tais atvejais, kai turi kitų sveikatos sutrikimų, ir tai gali leisti jiems padėti susilaukti sveiko vaiko. Lytinių ląstelių donorystei taip pat buvo pritarta, kas svarbu, ypač kalbant apie šeimas, paprastas pavyzdys, po vėžio gydymo. Moteris po chemoterapijos kurso jau bus nevaisinga, vyro atveju jo spermatozoidai bus nevaisingi, vienintelis būdas tokioms šeimoms susilaukti palikuonių bus lytinių ląstelių donorystė“, – sakė J.Požela.

Antradienį parlamentarai apsisprendė neįrašyti įstatyme viršutinės ribos, iki kurios gali būti taikoma pagalbinio apvaisinimo procedūra – pirminiame įstatymo variante buvo įrašyta, kad pagalbinis apvaisinimas gali būti taikomas ne vyresnei kaip 45-erių metų moteriai.

„Praktikoje labai keistai atrodė amžiaus nustatymas, pasiūlyti 45 metai kaip viršutinė riba. Kas atsitiktų, jei būtų pradėta taikyti procedūra, užšaldyti embrionai, ir pirmo karto neapsivaisina, moteriai, kuri buvo 44-erių, ir po to jai būtų galima tęsti, kai jai 45-eri ir vienas mėnuo, tai ką – jai stabdome procedūrą, nors jau pradėta. Pagal dabartinę nuostatą medicinos praktika lems sprendimą, taikyti ar ne. Bet tai jokiais būdais nereiškia, kad mes turėsime 80-metes mamas, tai yra fiziologiškai neįmanoma“, – kalbėjo ministras.

„Kad būtų kokybiškai teikiama paslauga, 45-eri metai yra pats optimaliausias amžius moters, kai gali būti su mažiausiom neigiamos pasekmėm padarytas pagalbinis apvaisinimas. Jei mes nenustatom šito, mes darome iš pagalbinio apvaisinimo tik verslą ir mums nesvarbu, koks rezultatas“, – prieš kalbėjo P.Urbšys.

Kol kas nėra įstatymo

Seimas praėjusią savaitę pradėjo svarstyti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą, kurį priėmus vaikų susilaukti negalinčios šeimos galėtų tikėtis valstybės finansavimo brangioms pagalbinio apvaisinimo procedūroms.

Parlamente diskusijos dėl pagalbinio apvaisinimo vyksta ne vieneri metai, susidūrus dviem skirtingiems požiūriams – vieni politikai pasisako už konservatyvų variantą, kuris draudžia embrionų šaldymą, argumentuodami gyvybės saugojimu nuo pradėjimo momento, o liberalioji stovykla ragina tai leisti, kad būtų tausojama moters sveikata ir užtikrinta didesnė procedūros sėkmė.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas dar gruodį apsvarstęs pritarė konservatyviajam variantui, bet vėliau svarstant Seimo narių pakartotinai registruotus siūlymus buvo pritarta variantui, kuris leidžia embrionų šaldymą. Dėl galutinio varianto balsuodamas sprendžia visas Seimas.

Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų pagalbinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“.

Kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu, nevaisingos šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų kompensavimo. Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra, skirtingų tarnybų duomenimis, yra per 50 tūkst. vaikų susilaukti negalinčių vaisingo amžiaus šeimų.

Lietuvai niekaip nepriimant pagalbinį apvaisinimą reglamentuojančio įstatymo, Europos Komisija 2014 metais dėl to yra pradėjusi pažeidimo procedūrą. Briuselis ragina Lietuvą įstatymu reglamentuoti dirbtinį apvaisinimą nacionalinėje teisėje įtvirtinant Europos Sąjungos taisykles dėl su lytinėmis ląstelėmis susijusių medicininių procedūrų kokybės ir saugumo standartų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"