TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lito gaila, bet metas eurui

2014 01 24 6:00
Seimo nariai R.Šadžių užvertė klausimais apie euro įvedimą. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Finansų ministro Rimanto Šadžiaus nuomone, litas savo istorinį vaidmenį jau suvaidino. Esą vienintelis būdas Lietuvos ekonomikai toliau sėkmingai judėti į priekį – nacionalinę valiutą pakeisti euru.

Vakar po pateikimo Seimas pritarė Euro įvedimo įstatymo projektui. Jame nustatyti praktiniai euro įvedimo aspektai: valiutos keitimas, išėmimas iš apyvartos, kainų skelbimas. Taip pat Seimas skubos tvarka priėmė įstatymų pataisas, leidžiančias Lietuvos bankui laisvai disponuoti savo turtu, nustatančias Valstybės kontrolės galias atliekant šio banko auditą.

Seimo nariai R.Šadžių užvertė klausimais apie euro įvedimą. Juos domino tiek buitinis aspektas, pavyzdžiui, kokiu kursu bus keičiama valiuta, ar nepakils kainos, tiek globalesni dalykai – kas nutiks su mūsų šaliai priklausančiomis aukso ir užsienio valiutos atsargomis, ar galėsime išstoti iš euro zonos, kiek pinigų turėsime skirti probleminėms euro zonos šalims gelbėti.

Nemokamas pinigų keitimas

Siūloma Euro įvedimo įstatymo projekte numatyti, kad perskaičiuojant litus į eurus būtų taikomas kursas, kurį liepos mėnesį neatšaukiamai turėtų nustatyti Europos Sąjungos (ES) Taryba. R.Šadžius abejojo, kad Lietuvai stojant į euro zoną galėtų būti nustatytas kitoks nei dabartinis 3,4528 lito už eurą kursas.

Šešis mėnesius po euro įvedimo komerciniai bankai visuose savo skyriuose privalės nemokamai keisti neribotas grynųjų pinigų sumas. Antrąją 2015 metų pusę tam tikri bankų skyriai nemokamai keistų litus į eurus visiems gyventojams ir įmonėms. Nuo 2016 metų už tai būtų imamas komisinis mokestis. Euro įvedimo dieną – kitų metų sausio 1-ąją – visų bankų sąskaitų likučiai taip pat nemokamai būtų perskaičiuoti į eurus.

Gyventojai, ypač gyvenantys ne didžiuosiuose miestuose, plačiai naudojasi Lietuvos pašto paslaugomis, todėl numatoma, kad jo skyriuose du mėnesius nuo euro įvedimo taip pat būtų galima nemokamai keisti pinigus. Nuo euro įsivedimo atsiskaityti litais (grynaisiais pinigais) dar būtų galima 15 dienų. Tačiau grąža būtų atiduodama eurais.

Rudeniop – kainos ir eurais

R.Šadžius pažymėjo, kad gyventojams labai svarbus kainų skelbimas dviem valiutomis. Numatoma, kad praėjus 30 dienų, kai bus nustatytas valiutų perskaičiavimo kursas, visose pardavimo vietose kainas bus privaloma skelbti ir litais, ir eurais. Tai turės būti daroma ir dar bent pusmetį nuo euro įvedimo dienos. Perskaičiuojant litus į eurus bus nustatytos apvalinimo taisyklės. Numatoma vadovautis bendra matematine apvalinimo taisykle, kai apvalinama į mažesnę pusę, jeigu po kablelio skaitmuo mažesnis už 5, ir į didesnę – kai skaitmuo 5 arba didesnis.

Gyventojams palankesnis skaičiavimo būdas bus taikomas perskaičiuojant darbo užmokestį, pensijas, socialines išmokas. Litai būtų perskaičiuojami į eurus asmens naudai apvalinant iki euro cento. Tais atvejais, kai skaitmuo po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, yra didesnis už 0, prie paskutinio skaitmens pridedamas vienetas arba nustatomas naujas dydis, ne mažesnis už buvusį litais ir perskaičiuotą į eurus. „Tuo metu mokamos baudos, tai yra tai, ką valstybė gal iš nelabai tvarkingų piliečių nori susirinkti, bus perskaičiuojamos suapvalinus iki euro, atmetant gautus euro centus“, - sakė R.Šadžius.

Kelio išeiti nenumato

Seimo nariui Kęstučiui Glaveckui užkliuvo teiginiai, kad valiuta bus perskaičiuojama, keičiama nemokamai. „Bet jūs, kaip finansininkas, žinote, kad nemokamas – tik sūris spąstuose. Kas padengs keitimo išlaidas verslui, finansinėms institucijoms?“ - klausė jis ministro. R.Šadžius sakė, kad Vyriausybė šį reikalą siūlo spręsti paprastai – kiekvienas susimoka už save. „Kadangi visiems mums: visai bendruomenei, ir valstybei, ir verslui, ir piliečiams, euro įvedimas duos konkrečios naudos, t. y. sumažins išlaidas mokant palūkanas už gautas paskolas, nebemokant keitimo mokesčio, turime kiekvienas susimokėti“, - samprotavo ministras.

Konservatorius Jurgis Razma domėjosi, koks likimas įsivedus eurą laukia mūsų šalies aukso ir užsienio valiutos atsargų, ar pasirašomuose dokumentuose bus numatytos Lietuvos išstojimo iš euro zonos sąlygos. R.Šadžius ramino, kad aukso atsargos, kurias Lietuva turi dar nuo prieškario, nebus niekam atiduotos ir toliau priklausys mūsų valstybei. Užsienio valiutos atsargos turi duoti pelną Lietuvos bankui, todėl bus investuojamos su pasirinktais partneriais. Išstojimo iš euro zonos, pasak finansų ministro, jokie dokumentai nenumato.

Milijonai Graikijos pensininkams?

Seimo „Drąsos kelio“ narys Vytautas Matulevičius klausė R.Šadžiaus, ar jam gaila lito? „Be abejo, man gaila lito. Tikrai turiu stiprų emocinį santykį su šita valiuta, nes tai mano gražiausi gyvenimo metai: nepriklausomos Lietuvos atkūrimas ir jos stojimasis ant kojų. Tačiau matau, kad litas (visa pagarba jam) jau įvykdė savo užduotį. Labai sudėtingą užduotį – suvaldyti infliaciją Lietuvoje. To pasiekėme pritvirtindami lito kursą iš pradžių prieš dolerio, o paskui ir prie euro, - kalbėjo ministras. – Tačiau litas, kaip euro pakaitalas, savo vaidmenį jau suvaidino. Kai šalia turime euro zonos šalis Latviją ir Estiją, su kuriomis konkuruojame dėl investicijų, vienintelis būdas Lietuvos ekonomikai toliau sėkmingai judėti į priekį, vaizdžiai tariant, persėsti iš atitarnavusios mašinos į naują, šiuolaikišką, galingą automobilį, kuris yra euro zona.“

R.Šadžius nesivėlė į diskusijas, esą valiutos keitimas nuskurdina žmones. Jo teigimu, Estijos pavyzdys rodo priešingai – įvedus eurą gyventojų gerovė, atlyginimai, pensijos pakilo. Parlamentarai taip pat domėjosi, ar euras nekilstelės kainų. Ministras aiškino, kad yra sukurta kontrolės sistema, kai Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba bus įpareigota rinkti informaciją ir koordinuoti kitų institucijų veiksmus tikrinant, ar nesielgiama nesąžiningai.

„Ar Lietuvai reikės - kada ir kokia suma - prisidėti prie euzo zonos valstybių solidarumo įnašų, pavyzdžiui, gelbėjant skurstančius Graikijos pensininkus?“ - ironizuodamas teiravosi parlamentaras Linas Balsys. Anot R.Šadžiaus, turėsime prisidėti prie Europos stabilumo mechanizmo. „Be abejo, ne už dyką, turėsime investuoti į jį. Metinė mūsų įmoka sudarys maždaug 200 mln. litų, ją mokėsime penkerius metus iš eilės, kol suformuosime savo įnašą. Tačiau šis fondas jokiais būdais neskirtas skurstantiems Graikijos pensininkams gelbėti, kaip jūs paklausėte. Tai yra grąžintina, atlygintina parama valstybei, kad ji susidorotų su problemomis pati ir išvengtų avarijų, kai negali pasiskolinti pasaulio rinkose“, - tvirtino ministras.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"