Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Litvakai reikalauja nukabinti Generolo Vėtros atminimo lentą

 
2016 11 15 10:09
Google maps ir wikipedia.org nuotrauka

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė (LŽB) ragina sostinės valdžią kuo skubiau nukabinti ant Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos pritvirtintą Jonui Noreikai – Generolui Vėtrai skirtą atminimo lentą. LŽB nuomone, ši lenta – viešas pasityčiojimas iš žydų tautos.

LŽB pasiekė informacija, kad J. Noreiką įamžinanti lenta ant Žygimantų gatvėje esančio pastato „galimai įrengta neteisėtai, negavus atitinkamų leidimų iš Vilniaus miesto savivaldybės, taip pat galimai nesilaikant kitų teisės aktų reikalavimų“. Todėl LŽB prašo supažindinti su visa dokumentacija, susijusią su minėtos atminimo lentos įrengimu. „Asmens, atlikusio neginčijamą vaidmenį vykdant Lietuvos gyventojų genocidą, pagerbimas atminimo lenta, Lietuvos žydų bendruomenei yra nesuvokiamas“, – teigiama Vilniaus miesto merui Remigijui Šimašiui adresuotame rašte. Vilniaus savivaldybės dėmesys atkreipiamas į Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį, kad tas, kas viešai tyčiojasi, niekina, skatina neapykantą ar kursto diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, daro nusikaltimą. J. Noreikos atminimo lentos įrengimą Vilniuje LŽB teigia „vienareikšmiškai suprantanti „kaip viešą tyčiojimąsi iš labiausiai per Antrąjį pasaulinį karą nukentėjusios Lietuvos gyventojų grupės – žydų“. LŽB ragina kuo skubiau nukabinti minėtą lentą.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro tinklalapyje pateikiama J. Noreikos – generolo Vėtros biografija

J. Noreika gimė 1910 m. spalio 8 d. Šiaulių aps., Pakruojo vls., Šukonių k. Baigęs Šiaulių gimnaziją, 1930 m. įstojo į Karo mokyklą. Buvo paskirtas į 7-ąjį Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Butageidžio pėstininkų pulką. 1933 m. pasitraukė į atsargą, įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto, Teisės fakultetą. 1935 m., nenutraukdamas mokslo, grįžo į karo tarnybą. 1936 m. pabaigoje susituokė su Antanina Krapavičiūte. Tų pačių metų gruodžio 31 d. jam buvo suteiktas jaunesniojo leitenanto laipsnis. Tarnyba ir šeimos rūpesčiai nesutrukdė atkakliam, užsispyrusiam leitenantui baigti studijų universitete. 1938 m. jis tapo diplomuotu teisininku. 1938−1940 m. J. Noreika dirbo Lietuvos kariuomenės teisme, kur ėjo įvairias pareigas. Aktyviai bendradarbiavo karinėje spaudoje. Už 1939 m. Karyje išspausdintus rašinius jam buvo paskirta Kariuomenės vado premija. „Kario“ dvidešimtmečiui skirtame jubiliejiniame numeryje (1939, Nr. 20−21) pasižymėjusių žurnalo bendradarbių nuotraukų galerijoje yra ir J. Noreika. Lietuvos Respublikos Prezidento A. Smetonos 1939 m. lapkričio 28 d. aktu jam buvo suteiktas kapitono laipsnis.

Kariuomenės teisme J. Noreika dirbo iki 1940 m. spalio 28 d., kada Liaudies kariuomenės Krašto apsaugos ministerijos Vyriausiosios likvidavimo komisijos pirmininko įsakymu buvo paleistas į atsargą. Jis tuoj pat įsitraukė į pogrindžio veiklą. Prasidėjo naujas ir sunkus, pavojų kupinas J. Noreikos gyvenimo etapas.

1941 m. Lietuvą okupavus Vokietijai J. Noreika įsitraukė į antinacinę veiklą. Rugpjūčio 3 d., dar veikiant Lietuvos Laikinajai vyriausybei, buvo paskirtas į Šiaulių aps. viršininko pareigas. 1943 m. vasario 23 d. buvo suimtas gestapo. Daugiau kaip dvejus metus praleido Štuthofo koncentracijos stovykloje. Užėmus Štuthofą, jis buvo mobilizuotas į Raudonąją armiją, tarnavo eiliniu.

1945 m. lapkritį J. Noreika grįžo į Vilnių. Įsidarbino Mokslų akademijoje juriskonsultu, pradėjo ieškoti ryšių su antisovietiniu pogrindžiu. Patyręs, kad daugelis antisovietinio pogrindžio grupių veikia atskirai, nusprendė jas suvienyti. 1946 m. pradžioje su bendraminčiais Ona Lukauskaite-Poškiene, Stasiu Gorodeckiu, Zigmu Šerkšnu-Laukaičiu įkūrė Lietuvos Tautinę Tarybą (LTT). LTT intensyviai ruošėsi sukilimui, kurį buvo numatyta pradėti sulaukus Sovietų Sąjungos ir Vakarų valstybių karo. Buvo leidžiamos instrukcijos, atliekamas konkretus organizacinis darbas: kuriamos karinės apygardos, ryšių su jomis sistema ir pan.

1946 m. kovo 16 d. J. Noreika, S. Gorodeckis ir O. Poškienė buvo suimti. Lapkričio 22 d. Karinis tribunolas, posėdžiavęs Vilniuje, paskyrė J. Noreikai bausmę sušaudyti. Tokia pat bausmė skirta ir Z. Šerkšnui-Laukaičiui. Nuosprendis įvykdytas 1947 m. vasario 26 d. MGB pastato rūsyje. J. Noreikos ir dar šešių tą naktį nužudytų kalinių kūnai užkasti Tuskulėnų dvaro teritorijoje.

1997 m. J. Noreika-Generolas Vėtra apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu (po mirties).

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"