TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Litvakai vėl masinami lietuviškais pasais

2016 09 21 6:00
Faina Kukliansky "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Nuo liepos įsigaliojusi Pilietybės įstatymo pataisa iš mirties taško išjudino tarpukariu iš Lietuvos išvykusių žydų ir jų palikuonių pilietybės grąžinimo reikalus. Per tris mėnesius Migracijos departamentas gavo 55 anksčiau neigiamo atsakymo sulaukusių asmenų prašymus atkurti Lietuvos pilietybę.

Daugiausia Izraelyje ir Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) gyvenančių litvakų bei jų palikuonių prašymus grąžinti pilietybę Migracijos departamentas kurį laiką atmesdavo dėl vienos priežasties – skirtingo Pilietybės įstatymo „pasitraukusio asmens“ sąvokos traktavimo. Birželį Seimo palaiminta pataisa viską sudėliojo į savo vietas. Laukiant, kol ji bus priimta, pasak Migracijos departamento, teko įšaldyti maždaug 120 asmenų dokumentus.

Išsiuntė laiškus

Vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas „Lietuvos žinioms“ sakė, kad tik priėmus pataisą su Migracijos departamento specialistais buvo sutarta, kad šie operatyviai išsiųs laiškus visiems litvakams, kuriems anksčiau atsisakyta suteikti pilietybę, informuos apie naujovę ir paragins kreiptis pakartotinai. „Tai ir padaryta. Mano žiniomis, susidomėjimas tikrai didelis. Pavyzdžiui, nemažai žmonių kreipėsi į Lietuvos ambasadą Izraelyje. Tikiuosi, kiekvienas prašymas bus išnagrinėtas iš naujo, ir ten, kur įmanoma, priimtas pozityvus sprendimas“, – kalbėjo ministras. Jis įsitikinęs, kad įstatymo pataisa buvo geras sprendimas. „Manau, problema išspręsta“, – pridūrė T. Žilinskas.

Po liepos 6 dienos, kai įsigaliojo pataisa, Migracijos departamentas pranešė gavęs 55 minėtai kategorijai priklausančių asmenų pakartotinius prašymus grąžinti Lietuvos pilietybę. Atlikus pagal įstatymą numatytas patikrinimo procedūras, vidaus reikalų ministrui bus pateiktas pasiūlymas priimti sprendimus dėl pilietybės atkūrimo. Migracijos departamentas taip pat tęsia prašymų, kurių nagrinėjimas buvo sustabdytas dėl senosios įstatymo nuostatos reikalavimų, svarstymą.

Yra ir kita problema

Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pirmininkė Faina Kukliansky pritarė, kad šiuo metu minėtas klausimas išspręstas. „Ameniškai nesu girdėjusi jokių skundų“, – „Lietuvos žinioms“ teigė ji. Tačiau F. Kukliansky atkreipė dėmesį, kad kita problema – asmenų, kurie iš Lietuvos išvažiavo po 1990 metų kovo 11 dienos, – vis dar lieka atvira. Pasak jos, tai aktualu visiems po Nepriklausomybės atkūrimo dėl vienokių ar kitokių priežasčių iš Lietuvos išvykusiems ir kitos šalies pilietybę gavusiems žmonėms. „Ar ši problema kada nors bus sprendžiama, sunku pasakyti. Manau, tai būtų vienas nepopuliariausių klausimų prieš rinkimus“, – svarstė LŽB pirmininkė.

Kaip žinoma, piliečiams, kurie Lietuvą paliko atkūrus Nepriklausomybę, įstatymas nesuteikia galimybės turėti dvigubą pilietybę. Pasak F. Kukliansky, po 1990 metų kovo 11-osios dalis žydų į Izraelį išvyko įkvėpti patriotizmo idėjų, kiti – dėl prastėjančių materialinių sąlygų, mąstydami apie savo vaikų ateitį ir t. t. „Gal mūsų valdžios žmonės tiksliai žino, kaip reikia gyventi, kada ir kur važiuoti, rengtis. Bet gyvenimas yra toks dalykas, kai net savo ar šeimos gyvenimo negali prognozuoti“, – pabrėžė LŽB pirmininkė.

Ji įsitikinusi, kad būtina atsižvelgti į dabartinę Lietuvos situaciją. Juk daug pagyvenusių šalies gyventojų turi vaikų užsienyje, ten auga jų anūkai. „Kodėl nenorima palengvinti tų žmonių gyvenimo? Kodėl reikia su visais kovoti, skirti administracines nuobaudas už laiku nepateiktą informaciją apie gautą užsienio valstybės pilietybę?“ – stebėjosi F. Kukliansky. Ir pridūrė, kad mūsų valstybėje būtina taisyti nemažai įstatymų. „Tačiau visuomenė turi iki to užaugti. Esu tikra, jog niekas nėra prieš tuos įstatymus nusiteikęs. Bet vien politiniais sumetimais tas patriotizmas turi būtent tokį, o ne kitokį atspalvį“, – sakė LŽB pirmininkė.

Skirtinga traktuotė

1918–1940 metais iš Lietuvos išvažiavo daugiau kaip milijonas piliečių. Pagrindinės emigracijos kryptys buvo Šiaurės ir Pietų Amerika, Australija, Pietų Afrikos Respublika (PAR). Nemažą išvykusiųjų dalį sudarė žydų tautybės piliečiai. Viena populiariausių jų emigracijos krypčių buvo PAR. Iki 1990-ųjų ten gyveno per 100 tūkst. litvakų, šiuo metu – apie 70–80 tūkstančių. Nemažai žydų tautybės buvusių Lietuvos piliečių ir jų palikuonių įsikūrę Izraelyje, JAV, Australijoje. Nuo 2011 metų balandžio, kai įsigaliojo Pilietybės įstatymas, dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo kreipėsi keli tūkstančiai PAR žydų. Daugelis paraiškų buvo priimtos. Pilietybė grąžinta maždaug tūkstančiui PAR žydų.

Tačiau 2013-aisiais Lietuvos pilietybės atkūrimas šiai kategorijai asmenų tapo sudėtingesnis dėl pakitusios „pasitraukusio asmens“ traktuotės. Priimdami neigiamus sprendimus migracijos specialistai rėmėsi Konstitucinio Teismo nutarimu ir administracinių teismų praktika, kad asmeniu, pasitraukusiu iš Lietuvos iki 1990 metų kovo 11 dienos, turėtų būti laikomas tas buvęs Lietuvos pilietis, kuris šalį paliko dėl politinių priežasčių, pasipriešinimo okupaciniam režimui ar tokio režimo persekiojimo. Lietuvos pareigūnai pabrėždavo, kad tarpukariu žydai nepatyrė persekiojimo.

Migracijos departamento duomenimis, 2014 metais grąžinti Lietuvos pilietybę atsisakyta dešimčiai litvakų, 2015 metais – 76, šių metų pirmąjį ketvirtį – 97.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"