TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Litvakams praneš apie galimybę atkurti pilietybę

2016 07 14 14:10
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Įsigaliojus Pilietybės įstatymo pakeitimams, Migracijos departamentas ėmėsi iniciatyvos raštu ar per ambasadas pranešti asmenims ar jų palikuonims, kurių prašymai atkurti pilietybę anksčiau buvo atmesti, kad jie gali nedelsdami pakartotinai kreiptis dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo.

Pagal ankstesnį reglamentavimą, pakartotinis pilietybės atkūrimo svarstymas buvo rengiamas ne anksčiau nei po metų.

Pasak vidaus reikalų ministro Tomo Žilinsko, šios pataisos aktualiausios Lietuvoje gyvenusiems žydams ir jų palikuonims, kuriems iki šiol, norint atkurti Lietuvos pilietybę, tekdavo pateikti įrodymus, kad jie iš Lietuvos pasitraukė dėl politinio, religinio ar tautinio persekiojimo, teigiama Vidaus reikalų ministerijos pranešime.

Migracijos departamento duomenimis, 2014 metais Lietuvos pilietybę atkurti atsisakyta dešimčiai litvakų, 2015 metais – 76, šių metų pirmąjį ketvirtį – 97.

Iš Lietuvos emigravę žydai dažniausiai vyko į Pietų Afrikos Respubliką (PAR). Anot ministerijos, Pietų Afrikos žydų bendruomenės ir Pietų Afrikos žydų atstovų valdybos padėkoje už Pilietybės įstatymo pataisas pažymima, kad PAR gyvenančią žydų bendruomenę sudaro net 90 proc. žydų, kurių šaknys – Lietuvoje, o tai yra apie 70 tūkstančių žydų. Dauguma iš jų atitinka pilietybės grąžinimo nuostatas.

Nemažai žydų tautybės buvusių Lietuvos piliečių ar jų palikuonių gyvena ir Izraelyje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Australijoje.

Ministerijos pranešime pažymima, kad pataisos taip pat aktualios vadinamiesiems ekonominiams migrantams, kurie iš Lietuvos išvyko iki 1990 m. kovo 11 dienos, ir jų palikuonims.

Pagal birželį Seimo priimtas pataisas, pilietybė atkuriama asmeniui, kuris iš Lietuvos pasitraukė ar išvyko iki 1990 metų kovo 11 dienos, išskyrus keitusius gyvenamąją vietą po 1940 metų birželio 15 dienos buvusios Sovietų sąjungos teritorijoje. Asmenys, atitinkantys įstatymo nuostatas, Lietuvos pilietybę gali susigrąžinti neprarasdami dabar turimos kitos valstybės pilietybės.

Iki tol galiojęs Pilietybės įstatymas numatė, kad dvigubą pilietybę gali turėti iki 1990 metų kovo 11-osios iš Lietuvos pasitraukę asmenys.

F.Kukliansky: tai be galo aktualus žingsnis

Lietuvos žydai šalį iki sovietų okupacijos buvo priversti palikti ne tik dėl ekonominių priežasčių, jei būtų likę, nei jų, nei jų palikuonių nebūtų gyvų, todėl grąžinta galimybė atkurti Lietuvos pilietybę yra „be galo aktualus politinis žingsnis“, sako Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad įsigaliojus Pilietybės įstatymo pataisoms, kurios užtikrina teisę tarpukariu iš Lietuvos išvykusiems žydams bei jų palikuonims atkurti Lietuvos pilietybę, Migracijos departamentas imsis iniciatyvos raštu ar per ambasadas pranešti, jog anksčiau neigiamų atsakymų sulaukę asmenys gali pakartotinai kreiptis dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo.

„Tai yra be galo aktualus politinis žingsnis, galbūt šiandien tiems turtingiems amerikiečiams nėra aktuali Lietuvos pilietybė, bet tokia galimybė, kai įstatymas apskritai ją numato, turi būti, ir ta galimybė turi būti labai aiškiai išdėstyta“, – BNS sakė F.Kukliansky.

Ji taip pat pabrėžė, kad iki sovietų okupacijos Lietuvą žydai paliko ne tik dėl ekonominių priežasčių, jei nebūtų to padarę, šiuo metu jų nebūtų gyvų.

„Litvakai sudaro didžiausią procentinę proporciją besikreipiančiųjų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Pirmiausia taip yra dėl to, kad savo laiku tie žmonės buvo priversti išvykti iš Lietuvos ir ne vien dėl ekonominių priežasčių, bet ir dėl artėjančio Antrojo pasaulinio karo. Antra priežastis – jei jie nebūtų išvykę, jų tikrai nebūtų šiandien tarp gyvųjų ir jie negalėtų kreiptis į jokias migracijas dėl pilietybės“, – sakė F.Kukliansky.

„Aš noriu pateikti pavyzdį, grįžau iš Kišniovo (...), kur lankiausi su į American Jewish Committee (AJC) delegacija, ir priėmimo pas valdžios atstovus metu vienas iš AJC vadovų pasiūlė pakelti tostą už savo protėvius, kurie kažkada išvežė savo šeimas iš buvusios Sovietų sąjungos teritorijos, ir tas tostas reiškia didžiausią pagarbą savo protėviams, kurie išvežė savo šeimas laiku, jiems neteko patirti nei karo kančių, nei visų kitų nelaimių, kurias teko patirti šioje teritorijoje gyvenusiems žmonėms“, – pasakojo LŽB vadovė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"