TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Liudijimai apie Pocių, Janušką ir "Dujotekaną" (3) - NSGK posėdžių paviešintų stenogramų tekstai

2007 03 23 0:00
Su "Dujotekanos" vadovu Rimandu Stoniu (nuotraukoje), kaip liudijo Albinas Januška, buvo derinami pareigūnų skyrimai.
LŽ archyvo nuotrauka

Tarp politikų, valstybės pareigūnų verda tikras žodžių karas dėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išslaptintos Valstybės saugumo departamento veiklos parlamentinio tyrimo medžiagos.  

 

Tačiau ji pagaliau leido visuomenei susipažinti su informacija, apie kurią iki šiol buvo kalbama užuominomis.

 

Su visu stenogramų turiniu galima susipažinti čia pat, publikacijos pabaigoje


 

Iš 2006 m. lapkričio 8 d. stenogramos*

Liudija Albinas Januška

KL. Gal jūs pats galite pakomentuoti, kaip jūs pats vertinate susidomėjimą jūsų pavarde, kas liečia Valstybės saugumo departamentą.

A.JANUŠKA. Iš tikrųjų aš užsienio politikoje ir nacionalinio saugumo srityje turbūt dirbu nuo 1990 m. kovo 11 dienos. Tai jau daug metų, dabar pirmą kartą mėnesį laisvas. Iš tikrųjų susikūrė tokia situacija ir aš mačiau, kad Seimo nariai vertina kaip labai įtakingą asmenį, nors dabar bedarbį. Kodėl taip yra ir kas dabar atsitiko, iš tikrųjų aš manau, kad galbūt buvo kažkokių klaidų ir visko. Visko buvo turbūt. Esmė yra, kad stengiausi visur būti aktyvus. Žinoma, daug kas liko iš to darbo Prezidentūroje. Tačiau, be abejo, tai, kas dabar ir perskaičiau spaudoje tokių kai kada iš tikrųjų skaudžių dalykų, ir dauguma iš jų yra netiesa. Tai ir apie įtakas, ir apie ryšius, ir buvau apkaltinas, kaip turintis specialius ryšius su Kremliumi. Aišku, tai yra nemalonu ir pačiam.

O jeigu dabar konkrečiau, tai galbūt pradėkime nuo tų dalykų, kurie vienaip ar kitaip buvo pasirodę dėl tranzito dalykų ir 2K projektai.

Jis nebuvo įgyvendintas ilgą laiką, nes mes nesugebėjome susitarti su Rusija dėl paties dokumento teksto, ir pernai vis dėlto mums pavyko daugiau mažiau susitarti. Iš tikrųjų tai yra unikalus dokumentas kažkuria prasme, nes jis kalba apie specifinį bendradarbiavimą tarp Kaliningrado ir Klaipėdos. Jis yra neįgyvendintas, nemanau, kad jis atnešė žalos, jis kol kas neatnešė naudos, galbūt atneš, priklausys nuo to, kaip seksis mums derybos toliau su Rusija. Unikalus yra tuo, kad yra išskirtinės sąlygos susitarime su Rusija Klaipėdos uostui, kurios yra neįgyvendintos. Išskirtinės sąlygos, palyginti su Latvijos ir Estijos uostais. Mes norėjome siekti dar daugiau, tačiau Rusijos pusė nesutiko.

Dėl pažymų, kurios buvo minimos, aš iš tikrųjų nesu matęs, tai buvo dar iki manęs. Aš dabar taip negaliu tiksliai pasakyti, mes buvome susirinkę pas ministrą, tikrai, ir buvo diskusija. Atsimenu, lyg tada buvo ir Pociūnas, diskutavome, tačiau nebuvo esminių prieštaravimų tam projektui, kuris buvo paruoštas ir suderintas paskui. Tai čia tiek dėl 2K. Tačiau iš tikrųjų aš manau, kad tas 2K projektas tai yra perdėtai dabar eskaluojamas. Rimtesnės problemos buvo bendradarbiaujant mums su Valstybės saugumo departamentu Užsienio reikalų ministerijoje, kitos. Pirmiausia tai buvo visa tematika, susijusi su tranzitu, karinis tranzitas. Ypač buvo daug problemų, Rusijos spaudimą turėjome dėl žmonių tranzito. Tada, jeigu kas pamena, buvo sudaryta speciali komisija Lietuvos ir Rusijos, kurioms vadovavo Kirkilas ir Rogozinas. Sunkiai, tačiau mums pavyko sutvarkyti šitą reikalą taip, kad Lietuvos interesai būtų apginti. Aš tuo metu dirbau Prezidentūroje ir daugiau tokios strateginės priežiūros prasme mes su Prezidentu, kiek galėjome, žiūrėjome, kad nebūtų pažeisti Lietuvos interesai.

Kur kas rimtesnė problema jau man dirbant buvo iškilusi dėl prekių tranzito, kada Rusijos pusė susigriebė, kad yra problemos ir kada stojant mums į Europos Sąjungą iš esmės reikėjo įvesti europinius standartus ir Rusijos pusė iš karto pradėjo derėtis, kaip prisimenat, kadangi Kaliningradas turi išskirtinę poziciją, išimtį šitą, pasakykime taip, kryptį iš bendros Europos Sąjungos tvarkos ir iš esmės įvesti specialų koridorių tarp dviejų Rusijos dalių per Lietuvos teritoriją. Buvo labai sudėtinga mums šitoje situacijoje dirbti, neturėjome palaikymo Vyriausybėje, neturėjome palaikymo iš Susisiekimo ministerijos, iš geležinkelių, kurie galvojo, ir aš manau, kad iki šiol yra žmonių, kurie galvoja apie tai, jog pinigai yra svarbiau už principus valstybės. Mes manėme, labai aiškiai Užsienio reikalų ministerijoje ir Valstybės saugumo departamente, jog negalima sudaryti išimties tik Lietuvai derybose su Rusija dėl tranzito į Kaliningradą. Ir viskas baigėsi tuo, kad mes iš esmės buvom pralaimėję Vyriausybėje savo pozicijas, tačiau per savo kolegas Seimo narius, Užsienio reikalų komitete mes paruošėme, Užsienio reikalų ministerija, taip pat ir aš, Seimui deklaraciją, kuri buvo priimta ir kuri iš esmės uždarė šitą klausimą, problemą, palikdama Lietuvą visgi europinės integracijos srityje, o ne išimtinės tranzito problematikos su Rusija srityje. Tai antras dalykas.

Trečias dalykas, ir čia, beje, buvo, aš skaičiau, kažkas iš VSD, manau, kad aš žinau, kas, žmogus, kuris šiuo metu išėjo iš VSD ir dirba "Rubikone", yra nuleidęs informaciją apie tai, kad VSD man ir ministrui yra perdavusi pažymą dėl konkrečiai vieno geležinkelio žmogaus Senutos susitikimo su Rusijos diplomatu, aš dabar neprisimenu tiksliai. Taip, tai yra buvę ir ne vieną kartą.

Šiuo konkrečiu atveju ir kitais atvejais tai buvo kalba iš esmės apie tai, jog kada mes derėjomės dėl prekių tranzito, mes žinojome, su kuo dirbame, tai yra ir konkrečiai šitas asmuo, kuris iki šiol tebedirba geležinkeliuose, aš manau, kad yra ir daugiau, kurie buvo nusiteikę, kad geležinkelių pelnas, maksimalūs pervežimai yra jiems svarbiau, o patikrinimas, kuris šiuo metu yra vykdomas pagal europinius standartus Kybartų stotyje, jiems yra nepriimtinas, nes trukdo tranzitui. Šitie žmonės, iš tikrųjų mes žinojome, kad jie susitikinėja ir veda dar separatines derybas su Rusija. Taip sakant, tų pažymų pasekmė yra tokia, kad mes žinojome, su kuo dirbame, ir iki šiol tie žmonės ten tebėra.

Kita problema, kuri buvo iškelta ir vėl, matyt, tų pačių žmonių diskutuojama, kad vienaip ar kitaip aš įtakojau Stonio gavimą licencijos pervežimams. Aš galiu pasakyti, kad taip tikrai nebuvo. Kaliningrado pervežimai turi savo problemą ne tiek nacionalinio saugumo prasme, kiek ekonomine prasme. Ekonomine prasme, deja, mes negalėjome argumentuoti Europos Sąjungoje, turėjome rasti kitus argumentus ir mes juos suradome, nežiūrint to, kad Susisiekimo ministerija nebuvo labai lengvai įtikinama šitais klausimais. Mes suprantam, kad Lietuvos geležinkeliai, kol jie yra nerestruktūrizuoti, tai yra mažiausiai turbūt paliesta reformos sritis. Jeigu mes įleisime pervežėjus, nesvarbu, vežėjus iš Rusijos ar iš Vokietijos, tai yra Lietuvos geležinkelių bankrotas.

Dėl energetikos tai irgi Prezidentūroje šituo klausimu turėjau daug reikalų ir stebėjau, ir aš iki šiol galvoju ir tada galvojau, kad yra labai daug netvarkos mūsų Ūkio ministerijoje, ir pradedant tais dalykais, kada mes žinojome, kad mūsų Lietuvos energijos tuometinis vadas Dangiras Mikalajūnas, kaip dirbo ir pardavė visą elektros energiją ir po to išėjo iš ten. Buvo Čiubaiso atstovu Gruzijoje ir šiuo metu yra Čiubaiso atstovas, dešinioji ranka, kuris važinėja po Rytų Europą ir supirkinėja visą Rytų Europos energetiką Čiubaisui. Tai yra buvęs mūsų "Lietuvos energijos" vadas ir iš esmės nežinau, ar ten daugiau kas pasikeitę nuo tų laikų. Ir mes, Užsienio reikalų ministerija kartu su VSD galvojome, kad reikėtų įvesti kažkokią didesnę tvarką šitoje vietoje ir padarėm ir galų gale su ministro Valionio pagalba įgyvendinta reforma Užsienio reikalų ministerijoje, įkurti padaliniai, kurie iš tikrųjų, aš manau, ir ateityje galvos apie valstybės politiką, o ne tik apie atskirų asmenų privačius interesus.

KL. Kitas klausimas dėl "Dujotekanos". Ar ji atitiktų tokį standartinį, tipišką apibūdinimą priedangos organizacijos, turiu omeny Rusijos specialiųjų tarnybos priedangos, jūsų vertinimas?

KL. Norėčiau, kad šiek tiek plačiau papasakotumėte, kad būtų mažiau mitų ir mažiau visokių sąmokslo teorijų, apie jūsų santykius su Rimantu Stoniu.

A.JANUŠKA. Iš tikrųjų yra jautrūs dalykai, nes dar yra nesibaigę kai kurie dalykai ir ten įpainioti ir politikai, kurių pavardes aš vienaip ar kitaip žinau, aukšti politikai.

KL. Ar su Stoniu esate kalbėjęs, aptaręs kokių nors konkrečių pareigūnų, sakykime, likimą ar jų paskyrimą, galbūt pašalinimą iš pareigų?

A.JANUŠKA. Taip, be abejo. Aš ir pasakiau, kad yra keletas asmenų Lietuvoje iš verslo pasaulio, kurie yra įtakingi žmonės, kurie turi priėjimą prie ministrų, prie politikų, ir, be abejo, mes kai kuriais klausimais irgi turėjome kontaktų, vienaip ar kitaip išreikšdami ir savo poziciją. Gal daugiau tai susieta buvo su Ūkio ministerija.

KL. Jūs dėl šitų kandidatūrų konsultuodavotės su Stoniu?

A.JANUŠKA. Tiesiog jis buvo vienas iš žmonių, kuris aktyviai funkcionavo šituose dalykuose, ir mes turėjome informacijos.

KL. Aš suprantu, kad jūs žinojote ir fiksavote Stonio įtaką tvarkant ir skiriant valstybės pareigūnus. Teisingai aš supratau, ar ne visai aš taip supratau?

A.JANUŠKA. Labai teisingai.

Iš 2006 m. lapkričio 10 d. stenogramos

Liudija saugumo darbuotojas

KL. Viena iš svarbiausių bylų, arba viena iš kontržvalgybinių bylų, tai yra byla, susijusi su "Dujotekana", ir ji yra mūsų tyrimo objektas. Koks dabar likimas tos bylos, ką jūs galite apie tai pasakyti?

ATS. Kiek žinau, darbas tęsiamas, mes tą informaciją gauname ir toliau. Tik neturime valdyboje medžiagos, bylų.

KL. Iki šiol dar neturite?

ATS. Ne.

KL. Ar neteko pajusti, kaip jūsų rengta analitinė informacija kokiu nors būdu būdavo neteisėtai atskleista?

ATS. Kartais būdavo toks įspūdis. Sunku pasakyti, kiek čia yra specialiųjų užsienio tarnybų interesų, kiek yra būtent tos grupės interesų. Tos grupės interesai akivaizdūs - nukreipti procesą sau naudinga linkme per žiniasklaidą, per politikus. Yra aktyviai dirbama. Tie procesai yra suaktyvėję.

KL. Ar pažymoje, kaip jūs įvardinote, verslo grupės, ar buvo po tuo tik "Dujotekana", ar buvo dar ir kokios nors kitokios verslo grupės tiriamos?

ATS. Buvo ir kitos interesų grupės, kaip Darbo partija.

KL. Ar yra požymiai, kad galima manyti, kad "Dujotekana" yra Rusijos spec. tarnybų priedangos organizacija?

ATS. Aš tik taip galiu pasakyti, kad tai yra labai gera bazė veikti užsienio spec. tarnyboms per šią įmonę.

Iš 2006 m. lapkričio 15 d. stenogramos

Liudija saugumo darbuotojas

ATS. Šiais metais buvo vykdomas ir "Mažeikių naftos" akcijų pardavimo tiek "Jukos", tiek Lietuvos Vyriausybės pusės. Iš tiesų buvo keturi pretendentai. Ten buvo skiriamas visiems vienodas dėmesys. Apie tas, sakykime, verslo struktūras, kurias mes matėme, kad iš tiesų gali būti kažkokių grėsmių Lietuvai, jos nacionaliniam saugumui, mes iš tiesų teikėme savo pastabas, savo rekomendacijas. Manau, šiandien pasirinktas Lenkijos kompanijos atėjimas į "Mažeikių naftą" šios situacijos yra vienas geriausių sprendimų.

Taip pat norėčiau dar galbūt komiteto dėmesį atkreipti į tai, kad kai kurių departamento atliekamų tyrimų toks gana viešas aptarimas iš tiesų kokios nors naudos neatnešė. Priešingai, tai atnešė galbūt daugiau neigiamos įtakos. Aš galbūt kalbu apie tą patį "Dujotekanos" veiklos tyrimą. Iš dalies tolesnis tyrimas bus apsunkintas, ilgalaikis tyrimas, kuris buvo vykdomas departamente, bus apsunkintas. Čia panašiai kaip ir su "Alitos" privatizavimo byla, yra iš tiesų gana daug, sakykime, atverta kortų ir padėta ant stalo, kad mums bus, ko gero, toliau šiek tiek sunkoka tęsti tokį normalų tyrimą.

KL. Jūs kažkam rašote pažymas, bet vis dėlto viskas eina savo vaga. Vadinasi, kažkas vis dėlto daro įtaką šiems reikalams ir nekreipia dėmesio į jūsų pranešimus arba jūsų ataskaitas. Dabar tas pats su "Dujotekana". Aš manau, ar nebus vėl per vėlai, nes tyrimas vyksta gana seniai, o jūs tiktai paskui skėsčiosite rankomis, sakysite, na, štai tas atsitiko, tiek ir tiek nuostolių valstybė turi, bet jau viskas, šaukštai po pietų. Kokia jūsų nuomonė dėl prevencijos, dėl santykių su kitomis valstybės instancijomis, dėl veiklos teisinio reglamentavimo, kokia jūsų nuomonė?

ATS. Taip, iš tiesų prevencija, visame pasaulyje įrodyta, kad ji kainuoja pigiau negu įvykių tyrimas po to.

Iš tiesų mes labai aktyviai šiemet dirbome pagal "Mažeikių naftą", iš tiesų tam tikros verslo grupės, kurios ketino dalyvauti įsigyjant "Mažeikių naftos" akcijas, mes tikrai darėme tam tikrus žygius ar teikėm tam tikrą informaciją, kad išvengtume tolesnių galimų galbūt neigiamų pasekmių Lietuvai. Tie procesai yra daromi.

Dėl "Alitos" ir privatizuojant alkoholio įmones, sakykime, mes tikrai rinkome ir analizavome informaciją, teikėme vienokio ar kitokio pobūdžio dėl visų, tiek dėl "Stumbro", tiek dėl "Alitos", tai tam tikros mūsų pozicijos būdavo pareiškiamos. O kiek jau į jas atsižvelgia viena ar kita, sakykime, valstybinės valdžios institucija, čia gal reikėtų jų klausti. Nors mes turime informacijos, bet toli gražu ne visą. Galbūt kai kada vienus sprendimus nulemia galbūt ekonominiai interesai, kitais atvejais gal pasirenkamas kitas modelis.

Spausdinama sutrumpintai, kalba netaisyta. Pabaiga. Pradžia Nr.65, 66.


Skelbiame NSGK posėdžių paviešintų stenogramų tekstus (nuorodos):

6 posėdžio stenograma

7 posėdžio stenograma

8 posėdžio stenograma

9 posėdžio stenograma

11 posėdžio stenograma

14 posėdžio stenograma

15 posėdžio stenograma

18 posėdžio stenograma

19 posėdžio stenograma

20 posėdžio stenograma

 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"