TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Liudijimai komisijai verčia politikus gintis

2007 01 13 0:00
Manoma, jog dirbdamas saugume Juras Abromavičius išsiaiškino, kas 1994 metais susprogdino geležinkelio tiltą per Bražuolės upelį.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

1993-iaisiais pakaunėje kilęs savanorių maištas, kurį vėliau tyrė Juras Abromavičius, galėjo būti organizuotas iš šalies

Valstybės saugumo departamento (VSD) darbuotojo ir krašto apsaugos savanorio Juro Abromavičiaus žūties 1997 metais aplinkybes tiriančiai Seimo laikinajai komisijai tai vakar aiškino buvusi savanorė Leonarda Kuodienė.

Buvo netikėta

Pasak šiuo metu Seimo kanceliarijoje dirbančios moters, savanorių maišto nesitikėjo net jų kolegos, nes Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT) buvo statutinė organizacija, kurioje vyravo griežta hierarchija. "Savavališkų dalykų niekas netoleravo. Išėjimas buvo labai netikėtas. Abejoju, ar eilinis savanoris, kuopos vadas iš Kėdainių, žinojo, kad tą dieną nebus rinktinių vadų", - svarstė ji. Tuo metu SKAT štabe Juridinio skyriaus viršininke dirbusi ir leitenantės laipsnį turėjusi Kuodienė ir Abromavičius bene pirmieji nuvyko susitikti su maištaujančiais savanoriais.

Teigia neraginęs

Minčiai, kad savanorių maištas galėjo būti organizuotas iš šalies, pritaria ir tuo metu Seimo opozicijai priklausęs konservatorių lyderis, europarlamentaras Vytautas Landsbergis. "Kai lankydamasis užsienyje gavau žinią apie savanorius, išėjusius į pakaunės mišką, iškart išplatinau pareiškimą, jog tai labai nenaudinga Lietuvai, o naudinga Maskvai ir LDDP (Lietuvos demokratinei darbo partijai - red.). Ši po tokio mano pareiškimo labai įsižeidė. Jokiu būdu neraginau savanorių pasilikti miške", - sakė Landsbergis.

Apkaltino partiją

Priminsime, kad buvusi Abromavičiaus bendražygė Kristina Sudžienė laikinajai komisijai dar ketvirtadienį teigė, jog savanorių maištą ir pareigūno žmogžudystę užsakė viena politinių partijų. "Abromavičiaus žūtis prasidėjo nuo politikų kišimosi į savanorių darbą, kai šie panoro įvelti savanorius į politinius žaidimus ir galbūt suorganizuoti politinį perversmą. O įsakymas nušauti Abromavičių buvo duotas 1997-aisiais vienos politinės partijos. Būtent tais metais, kai jau buvo pasikeitusi valdžia", - kalbėjo Sudžienė.

1996 metais Seimo rinkimus laimėjo Tėvynės sąjunga. Ji suformavo valdančiąją daugumą su tuometine Lietuvos krikščionių demokratų partija.

Įžvelgė šmeižtą

Dabartinis Tėvynės sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius tokius kaltinimus vadina šmeižtu prieš artėjančius savivaldos rinkimus. "Keista, kad komisijai liudijusi liberaldemokratų atstovė dar neapkaltino mūsų kanibalizmu. Artėjant rinkimams apklausose pirmaujanti Tėvynės sąjunga tikisi dar didesnio puolimo. Prie to jau esame pripratę", - pranešime spaudai cituojamas Kubilius.

Anot Sudžienės, Abromavičius buvo nužudytas dėl to, kad aktyviai įkalbinėjo maištaujančius Kauno savanorius grįžti į dalinius, atiduoti ginklus į sandėlį ir paklusti vadovybei. Manoma, jog dirbdamas saugume jis išsiaiškino, kas 1994 metais susprogdino geležinkelio tiltą per Bražuolės upelį.

1993-iaisiais grupė ginkluotų SKAT karių įsikūrė pakaunės miškuose ir kelis mėnesius neklausė valdžios nurodymų grįžti į nuolatinės dislokacijos vietas.

Dievino Landsbergį

Pasak Sudžienės, prie to, kad savanoriai nenorėjo paklusti tada valdžioje buvusiai LDDP, prisidėjo tuometinis konservatorių lyderis. "Tiems kariams Landsbergis buvo kaip Dievas. Jie labai gerbė jį. Jeigu Landsbergis būtų pasakęs, kad savanoriai privalo palikti mišką ir paklusti valdžiai, šie būtų taip ir padarę. Tačiau įvyko priešingai", - teigė Sudžienė. Pats Landsbergis tokius kaltinimus kategoriškai atmeta ir vadina intrigos kūrimu. Abromavičiaus žūties aplinkybes tirianti Seimo laikinoji komisija darbą turėtų baigti vasario 1-ąją, tačiau, kaip yra teigusi jos pirmininkė Loreta Graužinienė, bus prašoma parlamento pratęsti šį terminą. Buvęs VSD pareigūnas ir krašto apsaugos savanoris Abromavičius žuvo 1997 metų sausio 31-ąją Kaune, sprogus jo mašinai. Nusikaltėliai po automobiliu "Volkswagen Passat" buvo pritvirtinę maždaug 500 gramų sprogstamosios medžiagos heksogeno, dar vadinamo jūros mišiniu. Generalinė prokuratūra per ikiteisminį tyrimą nustatė, kad įtaisą pagamino ir po Abromavičiaus automobiliu pritvirtino asmuo, kuris vėliau atsitiktinai pats susisprogdino.

Generalinei prokuratūrai nutraukus ikiteisminį tyrimą įtariamųjų atžvilgiu, Seime kilo iniciatyva atlikti savą, parlamentinį. Kartą Seime jau buvo sudaryta laikinoji komisija tirti saugumo pareigūno žūtį. Ji dirbo 1997 metais. Tai komisijai tuomet vadovavo konservatorius Sigitas Kaktys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"