TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Liudijimas iš pragaro

Ar Valstybės saugumo departamentas (VSD) nėra kankinimų Čečėnijoje bendrininkas? - toks neįtikimas ir kraupus klausimas kyla girdint Muslimo Utsajevo liudijimą.

VSD pareigūnų ir Vladimiro Putino statytinio Ramzano Kadyrovo smogikų veiksmai idealiai sutapo. Ir laikas, ir taikinys, ir net metodų esmė - neteisėta prievarta. Tuo pat metu, kai Kaune buvo suimti šimtus Čečėnijos karo vaikų išgelbėję Chadižat ir Malikas Gatajevai, Grozne pagrobtas jų augintinis M.Utsajevas. Kai vaikiną kankino slaptame kalėjime sadisto R.Kadyrovo tėvonijoje, VSD ir prokurorai tardė Gatajevų užaugintus vaikus Kaune, prievartavo duoti parodymus prieš globėjus. Tardytojus laisvoje Lietuvoje ir Rusijos nukariautoje Čečėnijoje domino tas pats dalykas. "Daužydami mane jie reikalavo pasakoti apie Gatajevus. Buvo įsiutę. Sakė, kad sunaikins vaikų namus", - LŽ liudija M.Utsajevas.

Jiems tai pavyko - ir Lietuvoje, ir Čečėnijoje. Šeimos vaikų namai, kuriuos Grozne 1996-aisiais su vyru įsteigė medicinos sesuo Chadižat, pati patyrusi našlaitės dalią, - išardyti. Vaikai - tarp jų ir tie, kuriuos Gatajevai augino nuo kelių mėnesių, - atiduoti į valstybines įstaigas.

Panašus likimas ištiko ir Kaune augusius mažuosius šeimos narius. 6 vaikai, kurių jauniausiam šiuo metu yra 8, o vyriausiam 17 metų, jau trejus metus gyvena Vilniaus SOS vaikų kaime. Jiems draudžiama bendrauti ne tik su Ch. ir M.Gatajevais, išvežusiais našlaičius iš Čečėnijos pragaro, bet ir su įbroliais bei įseserėmis. Šie vaikai auginami visiškai atskirti nuo čečėnų kultūrinės aplinkos ir pasmerkti pamažu pamiršti gimtąją kalbą.

Suaugę šeimos nariai buvo priversti bėgti. Tik Grozno angelais vadinami sutuoktiniai, nuo 1996-ųjų priglaudę daugiau kaip 150 karo našlaičių, - iš Lietuvos, o tėvais juos vadinantis M.Utsajevas - iš Čečėnijos.

Vaikinui pavyko ištrūkti iš pragaro, kuriame žmoniškumo neegzistuoja, o kankinimai yra iškrypėlišką pasimėgavimą teikiantis sportas. Už savo gyvybę Muslimas dėkingas žymiai žmogaus teisių gynėjai Natalijai Estemirovai, kuri paskelbė apie jo pagrobimą, rūpinosi išlaisvinimu ir padėjo išvykti pradžioje iš Čečėnijos, o vėliau - ir iš Rusijos. Tai buvo vienas paskutinių jos nuveiktų darbų. Netrukus - 2009 metų liepos 15-ąją - N.Estemirova pati buvo pagrobta Grozne ir tą pačią dieną rasta žvėriškai nužudyta gretimoje Ingušijoje.

Dabar 27-erių M.Utsajevas gyvena vienoje iš Europos valstybių, kuri suteikė politinį prieglobstį jam ir jo šeimai, auginančiai du mažamečius vaikus. Bet šios šalies pavadinimo jaunas vyras prašė neminėti. Mat Rusijoje paskelbta M.Utsajevo paieška, o R.Kadyrovo parankiniai iki šiol jį medžioja. Pavojus gresia ir giminėms, likusiems Čečėnijoje.

"Jie jau kelis kartus buvo atvažiavę į kaimą pas mano gimines. Klausinėjo, grasino padegti namus. Galbūt net ir žino, kur esu, bet laukia patogaus momento. Medžioja ne tik mane - visus čečėnus, gyvenančius Vakaruose. Kiekvienas iš mūsų jiems - pavojus. Gyvas liudininkas. Negaliu pamiršti tos vietos, kurioje buvau. Turiu apie tai pasakoti, kad visi žinotų, ką jie ten daro. Nes šiandien žmogus yra, o rytoj jo jau gali nebebūti", - sako M.Utsajevas.

Muslimo įtėviai Ch. ir M.Gatajevai, 2009-ųjų spalį priversti bėgti iš Lietuvos nuo VSD persekiojimo, pasiprašė politinio prieglobsčio Suomijoje. Tai pirmas atvejis Europos Sąjungoje (ES), kai trečios šalies - Rusijos - piliečiai prašo apsaugos nuo vienos iš ES narių kitoje.

Šiose istorijose sutapo ne tik VSD ir R.Kadyrovo parankinių veiksmų rezultatas, bet ir metodai, kuriais buvo naikinama Gatajevų šeima. Jų esmė - smurtas, fizinis arba dvasinis. Vienas iš Ch. ir M.Gatajevų augintinių Suomijos teismui liudijo, kad būrys VSD pareigūnų septynias valandas jį grasinimais prievartavo duoti parodymus prieš globėjus.

"Seniai nebetikiu tokiais sutapimais. M.Utsajevo pasakojime yra viena labai iškalbinga detalė. Kai jį mušė, ne atsitiktinai daužė per galvą knyga sakydami: "Na ką, užsigeidei išgarsėti?" Ir šis pagrobimas, ir visi vėlesni įvykiai rodo, kad Gatajevus iki šiol persekioja R.Kadyrovo valdžios dėmesys", - tvirtina žinoma žmogaus teisių gynėja Oksana Čelyševa.

Knyga, sukėlusi tokį Čečėnijos diktatoriaus pavaldinių įsiūtį, - 2008 metais norvegų žurnalistės Asne Seierstad išleistas "Grozno Angelas. Pamiršto karo našlaičiai". Joje minimas ir M.Utsajevas. Afganistane, Kosove ir Irake dirbusi žurnalistė parašė knygą nuvykusi į Čečėniją 2006-aisiais, kai karo veiksmai jau buvo baigęsi ir V.Putinas ėmėsi tvarkyti šalį R.Kadyrovo rankomis. Tačiau A.Seierstad rašė ne apie milijardus, pumpuojamus į sugriauto Grozno atstatymą, bet apie žaizdas, kurias sunkiai įsivaizduojamas žiaurumas paliko Čečėnijos vaikų sielose. Apžvalgininkai jau tada sakė, kad jos pasakojimas neturėtų patikti nei Rusijos, nei Čečėnijos valdžiai. Šios knygos pavadinime minimas Angelas - Ch.Gatajeva, kurios sukurtoje šeimoje norvegų žurnalistė praleido nemažai laiko.

Siūlė nuveikti Rusijoje ką nors "naudinga"

Pirmą kartą neįprastą VSD dėmesį čečėnų našlaičius Kaune auginę sutuoktiniai pajuto 2008-ųjų rugsėjį, kai į jų butą laikinojoje sostinėje atvažiavę pareigūnai pasiūlė M.Gatajevui pasikalbėti. Vyrui pasiteiravus, kokia tema, jie patarė daug neklausinėti, nes būsiąs iškviestas į VSD jau kitu būdu. Paskui saugumiečiai nusivežė M.Gatajevą į buvusį KGB pastatą (dabar ten - Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas). Pokalbis buvo itin keistas. Pareigūnai teiravosi, ar jis nesutiktų nuvažiuoti į Rusiją ir ten nuveikti ką nors "naudinga". Kai M.Gatajevas paklausė, ką turima omenyje, VSD darbuotojai atsakė, kad Čečėnija kovoja su Rusija, todėl visi čečėnai turį jos nekęsti. "Jeigu Lietuva kariautų su Rusija, aš galėčiau ten nuvažiuoti ir nuveikti ką nors naudinga", - užsiminė vienas saugumiečių. Tačiau M.Gatajevas kategoriškai nesutiko vykdyti jokios užduoties, sakydamas, kad jo karas jau seniai baigėsi ir kad su rusais reikia derėtis, o ne kariauti. Tada vyriškiui buvo užsiminta, jog gyvenimas Lietuvoje jam gali smarkiai pablogėti.

Apie šį epizodą M.Gatajevas davė parodymus Suomijos teisme 2010-aisiais. Bet apie bandymą "užverbuoti" yra pasakojęs dar tada, kai nebuvo suimtas ir negalėjo nė nujausti, kas jo laukia.

"Manau, šis pokalbis buvo spąstai. Jeigu Malikas būtų buvęs neišmintingas žmogus ir sutikęs su tokiu "vertingu" pasiūlymu, VSD Kauno skyrius būtų papildęs savo ataskaitą dar vienu atskleistu teroristų sąmokslu, kaip Eglės Kusaitės byloje, kuri, mano įsitikinimu, yra akivaizdi VSD provokacija", - mano O.Čelyševa.

Iš tiesų apie panašius pokalbius su saugumiečiais liudija ir E.Kusaitė bei jos artimieji. Terorizmu kaltinamos merginos mama Virginija Kusienė teigia, jog VSD Klaipėdos apygardos pareigūnas Dainius Noreika siūlė jai ir jos seseriai Irenai Jeleniauskaitei priimti islamo tikėjimą. Pati E.Kusaitė pasakoja, kad vienas iš VSD agentų, kurių būrelis itin intensyviai "globojo" merginą nuo 2008-ųjų pradžios, sakė parūpinęs jai padirbtą pasą ir ragino vykti į Egiptą ar Azerbaidžaną vykdyti teroro akto. Šių keistybių išgąsdinta V.Kusienė net reikalavo D.Noreikos išardyti dukrą persekiojančių "nusikaltėlių lizdą".

Kaip paaiškėjo, tuo metu VSD Klaipėdos apygardos skyrius buvo pradėjęs operatyvinę tyrimo bylą, ir asmenys, kuriuos ji įtarė esant itin radikalių pažiūrų musulmonais, buvo tiesiog plačius įgaliojimus turėję saugumiečiai. Šią bylą šefavo buvęs VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas, o dabar Seimo vicepirmininko Algio Čapliko patarėjas Dainius Dabašinskas, linksniuotas pulkininko Vytauto Pociūno žūties ir pomirtinio šmeižto istorijoje.

Kaip LŽ jau rašė, jis su VSD Kauno apygardos skyriaus viršininku Egidijumi Storpirščiu koordinavo ir operaciją prieš Ch. ir M.Gatajevus. "Kai tariamas "verbavimas" nepavyko, jie ėmėsi "verbuoti" naivią ir aikštingą merginą, siundydami šią prieš įtėvius", - sako O.Čelyševa.

Prižiūrėjo kaip strateginės reikšmės objektą

2010-ųjų pradžioje paviešintas 2008 metų spalio 10 dienos Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Kęstučio Betingio nutarimas sudaryti ikiteisminio tyrimo grupę byloje Nr. 20-9-00050-08. Kaip matyti iš šio dokumento, į ją buvo įtraukti Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Nomeda Oškutytė ir net septyni VSD Kauno apygardos skyriaus pareigūnai - L.Raguckienė, D.Pravdzinskas, J.Seniuta, E.Šukys, M.Baikštys, G.Surgėla ir V.Urbonavičius.

Objektas, kurį pavesta tirti tokioms gausioms saugumiečių pajėgoms, kelia nuostabą. "Ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad M. ir Ch.Gatajevai, naudodami fizinį smurtą ir psichinę prievartą, vertė S.Esimbajevą įsidarbinti bei perduoti uždirbamus pinigus", - rašoma K.Betingio nutarime.

Čia minima Seda Esimbajeva, kuriai tuo metu buvo beveik 20 metų, yra viena iš augintinių. Mergina labai konfliktavo su globėjais. Kaip vėliau aiškino kiti šeimos nariai, pagrindinė kivirčų priežastis - jos santykiai su vedusiu vyriškiu. Anot S.Esimbajevos įseserės Bilkis Mustijevos, tas vyras - VSD pareigūnas Donatas Šumskis. Kad yra Lietuvos saugumiečio meilužė, mergina pasisakė pati.

"Ji tai atskleidė man, savo netikrai seseriai. O kartą aiškino, jog turi išeiti iš namų susitikti su savo "bachūru". Kai atėjo D.Šumskis, pasakė, kad tai jis ir yra", - Suomijoje liudijo B.Mustijeva.

Ji ir kiti šeimos nariai teigia, jog VSD pareigūno sugulove tapusi S.Esimbajeva ėmėsi provokuoti įtėvius, aiškinusius, kad čečėnų papročiai neleidžia netekėjusiai merginai išeiti iš namų gyventi su vyru. Audringus konfliktus ši įrašė D.Šumskio parūpintu diktofonu, o vėliau buvo apgyvendinta VSD pareigūnų išnuomotame bute.

Savo įtėvius apkaltinusi S.Esimbajeva 2010-ųjų balandžio 6 dieną pagimdė nesantuokinį kūdikį. 

VSD iki šiol neatsakė į esminį klausimą, kurį kelia ir Lietuvos, ir Europos žmogaus teisių gynėjai. Ką šioje buitinėje istorijoje su tokiu įkarščiu veikė slaptoji tarnyba, sukurta tam, kad užtikrintų strateginį mūsų valstybės saugumą?

Ch. ir M.Gatajevai nesigina pakėlę ranką prieš suaugusią savo augintinę. Gali būti, kad S.Esimbajeva buvo prilupta vaikišku skėčiu, tačiau žalos jos sveikatai nepadaryta. Bet juk Lietuvoje šiurpiai dažnai skamba istorijos apie tėvus, kurie smurtaudami sužaloja net savo naujagimius. Kasmet krašte nusižudo apie 60 mokyklinio amžiaus vaikų. Priežastis, kaip nurodo psichologai, - nepriežiūra ir psichologinis, o neretai ir fizinis smurtas. 

Lietuvoje gausu šeimų, kuriose nuolat vaikų akivaizdoje mušamos moterys nesulaukia jokios pagalbos. Tačiau jose niekas VSD pareigūnų nematė. Kuo saugumiečius taip sudomino buitiniai čečėnų šeimos konfliktai?

2008 metų spalio 14-ąją sutuoktiniai buvo itin teatrališkai suimti Kaune. Vidurdienį reikalus mieste tvarkiusios žmonos pasiimti važiavusiam M.Gatajevui kelią staiga pastojo kitas automobilis. Iš mašinos išlipo civiliais drabužiais vilkintys, bet pistoletais ginkluoti vyrai. Į VSD būstinę Šilainiuose jis buvo vežamas surakintas, su apdangalu, užmaukšlintu ant galvos. O praėjus vos porai dienų Čečėnijoje R.Kadyrovo smogikai pagrobė Ch. ir M.Gatajevų augintinį.

Pagrobė iš vaikų namų

Taip vadinosi viena paskutinių organizacijos "Memorial" bendradarbės N.Estemirovos žinučių, paskelbtų laikraštyje "Novaja gazeta": "2008 metų spalio 16 dieną 18 val. 30 min. ypatingosios paskirties R.Kadyrovo milicijos pulko darbuotojai sulaikė ir nežinoma kryptimi išsivežė 1984 metais gimusį Muslimą Musaevičių Utsajevą.

Šis jaunuolis - žymiųjų Chadižat Gatajevos vaikų globos namų auklėtinis. Juos Grozno gyventoja Chadižat įkūrė pirmojo Čečėnijos karo pradžioje - vaikams, kurie dėl karo veiksmų liko našlaičiai. Dauguma jų net ir užaugę likdavo čia gyventi, nes kito būsto neturėjo.

M.Utsajevas, kurio tėvai ir artimieji žuvo konflikto metu, šiuose namuose užaugo. Jis, įsidarbinęs statybose Grozne, didžiąją dalį savo atlyginimo atiduodavo tokio paties likimo vaikams išlaikyti. Šių namų darbuotojai ir auklėtiniai jau seniai buvo tapę tikrąja Muslimo šeima.

Ketvirtadienį prie vaikų namų atvažiavo trys lengvieji automobiliai, iš kurių išlipo 12 ginkluotų kadyroviečių. Su jais buvo jaunuolis, kurio veidą dengė gobtuvas. Vyrai pareikalavo, kad Muslimas šį žmogų atpažintų. Muslimas atsakė, jog galbūt yra jį kur nors matęs, bet kas toks - nežino. Tada jam įsakė sėstis į automobilį ir išsivežė nežinoma kryptimi. Vaikų namų auklėtojai negalėjo įsiminti kadyroviečių mašinų numerių, nes šie buvo apsupę pastatą ir niekam neleido išeiti.

Vėlai vakare Muslimas paskambino į namus ir pasakė, kad dėl jo nesijaudintų. Bet kur yra - nepranešė. Greičiausiai jis skambino pagrobėjų įsakymu. Kitą dieną vaikų namų auklėtojai - iš esmės vieninteliai artimi Muslimo žmonės - kreipėsi į miliciją ir prokuratūrą dėl pagrobimo."

Parašiusi šią žinutę N.Estemirova organizavo 24 metų vaikino paieškas. Tuo metu jai pačiai buvo likę gyventi tik šiek tiek daugiau kaip pusmetis.

M.Utsajevas, kaip ir dauguma tokio amžiaus jaunuolių, "dingstančių" Čečėnijoje, buvo kaltinamas ryšiais su kovotojais. Tačiau ypatingo R.Kadyrovo smogikų dėmesio jis sulaukė dėl savo įtėvių, vos prieš dvi dienas suimtų Kaune.

"Negalėjau pasakyti nieko bloga"

Kaip LŽ pasakojo politinį prieglobstį vienoje iš Europos valstybių gavęs M.Utsajevas, pagrobimo vakarą jis buvo nuvežtas į kadyroviečių bazę Grozne, prie buvusio Šeich Mansuro oro uosto, kuris Čečėnijai netekus nepriklausomybės pervadintas į "Severnyj". Ten jį dvi paras tardė ir mušė, o tyčiodamiesi daužė per galvą knyga, kuri turėjo priminti Gatajevų vaikų namus išgarsinusį A.Seierstad "Grozno Angelą".

"Klausinėjo manęs apie Maliką ir Chadižat. Kuo užsiima, kodėl neatvažiuoja į Čečėniją? Sakiau, kad tėvai Lietuvoje, nes ten dabar daugiau vaikų ir jiems reikia daug dėmesio. Bet tardytojai buvo įsiutę ant tėvų. Sakė, kad dabar vaikų namus uždarys, kad jiems visa tai atsibodo, kad viską žino. Klausinėjo visokių dalykų. Išgalvotų, negatyvių. Nežinau, kuo jiems nusikalto Chadižat ir Malikas, bet žinau viena - be to, kad pačiu sunkiausiu laiku auklėjo vaikus, nieko blogo apie juos pasakyti negalėjau. Nei tada, nei dabar. Turėjau 11 ar 12 metų, kai atvažiavau pas motiną Chadižat. Kartu buvome ir Ingušijoje, ir Grozne. Jie man labai padėjo pačiu sunkiausiu metu. Man tai buvo tikroji šeima", - kalba M.Utsajevas.

Po dviejų parų tardymo Grozne jį išvežė į vieną iš dviejų slaptų kalėjimų, įrengtų R.Kadyrovo tėvonijoje, Centorojaus kaime. "Tą, kuriame aš buvau, vadino "arklide". Negaliu to papasakoti žodžiais. Laikė rūsiuose. Kiekvieną vakarą žmonės rėkė. Vakarais jie labiausiai kankindavo. Atvažiuodavo pasiėmę gumines lazdas ir eidavo į kiekvieną rūsį. Daužė, tyčiojosi. Kankino elektra, - prisimena M.Utsajevas. - Iki šiol galvoje girdžiu žmonių klyksmus. Visus, su kuriais buvau, jie išžudė. Nė vieno neliko gyvo. Pats Ramzanas taip šnekėjo per vietinę televiziją. Dar mums sakė, kad palaikys, kol užaugs barzda, o tada padarys tai, ką jie paprastai daro. Užmuš ir praneš, kad nukovė kovotojus."

Kai M.Utsajevo pradėjo ieškoti žmogaus teisių gynėjai, kankintojai vaikinui ir keliems jo likimo draugams liepė pasirašyti "prisipažinimą". "Pasakė, kad jei nepasirašysime, niekas mūsų neras. Ramzano aplinkos žmonės savaitę mus daužė, leido per kūną elektrą, dusino paketais. Po to pasirašėme popierius. Pas mus buvo atvažiavęs net Delimchanovas, Ramzano giminaitis. Jis pats asmeniškai man sakė, jog neturi jokių mūsų kaltės įrodymų, bet jie čia - įstatymas, ir darys, ką nori. Kad pasirašyčiau viską, ką man duos", - pasakoja pašnekovas.

Čia M.Utsajevas mini ir Čečėnijoje, ir Rusijoje garsaus veikėjo pavardę. Adamas Delimchanovas - R.Kadyrovo giminaitis (kaip teigiama, pusbrolis), Rusijos Dūmos deputatas, V.Putino partijos "Vieningoji Rusija" narys. 2009-aisiais paskelbta tarptautinė šio asmens paieška, nes Dubajaus policija įtarė organizavus pasikėsinimą į Sulimą Jamadajevą, kuris per antrąjį Čečėnijos karą perėjo į Rusijos pusę, bet vėliau susipyko su savo sėbru R.Kadyrovu ir buvo viešai jo apkaltintas žmonių grobimu, net tėvo Achmedo Kadyrovo nužudymu. Prieš porą metų R.Kadyrovas interviu įvardijo A.Delimchanovą kaip itin artimą - "artimesnį nei brolis" - žmogų, kuris galėtų jį pakeisti prezidento poste.

Taigi jaunuoliai, po kankinimų pasirašę jiems pakištus "prisipažinimus", paleisti į laisvę tapo negailestingos medžioklės objektais. "Vaikiną, su kuriuo buvau, nužudė iš karto, kai tik paleido. Pažįstami milicijos darbuotojai perspėjo, kad mus medžioja, bet jie nieko negalės padaryti, nes yra įsakymas iš viršaus. Kad gelbėčiausi, kaip galiu, nes liudininkų jiems nereikia. Tada nuėjau į žmogaus teisių gynėjų centrą", - aiškina jaunas vyras.

Kai N.Estemirova padėjo M.Utsajevui su šeima išvažiuoti iš Čečėnijos, apie metus jie gyveno Ukrainoje. Tačiau saugūs nesijautė. Į jėzuitų pabėgėlių centrą, kuris juos priglaudė, ėmė skambinti nepažįstami žmonės ir Gatajevų įsūnis suprato, jog yra sekamas. Tad teko keliauti tolyn į Europą.

M.Utsajevas mini nužudytųjų vardus ir pavardes, sunkiai suprantamas per telefono traškesius. Bet galbūt jas išgirs Europos Žmogaus Teisių Teismas. Vyras sako svarstantis galimybę kreiptis į šią instituciją, kuri jau seniai užtvindyta ieškiniais dėl žmogaus teisių pažeidimų Čečėnijoje. 

O tuo metu, kai N.Estemirova rūpinosi pagrobto Gatajevų įsūnio gelbėjimu, VSD ir Kauno apygardos prokuratūra žūtbūt siekė paversti Grozno angelus monstrais. 

Prievartavo liudyti prieš įtėvius

Smurtu prieš pilnamečius globotinius, reketu ir grasinimais nužudyti apkaltinti sutuoktiniai Lietuvoje buvo įkalinti beveik metams. 2009-ųjų birželio 4 dieną Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Almantas Lisauskas - tas pats, kurį Specialiųjų tyrimų tarnybos surinktą medžiagą gavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė neseniai pasiūlė atleisti iš pareigų už teisėjo vardo pažeminimą, - nuteisė Gatajevus 10 mėnesių kalėjimo. Po trijų mėnesių Kauno apygardos teismas dar sugriežtino bausmes, skyrė jiems 1,5 metų nelaisvės (teisėjai - Svetlana Jurgaitienė (kolegijos pirmininkė), pedofilijos byloje įtartas ir 2009-aisiais Kaune nušautas Jonas Furmanavičius bei Algirdas Jaliniauskas). Kaip okupacijos laikais būdavo kruopščiai atrenkami prokurorai ir teisėjai specialioms KGB byloms, taip dabar VSD turi "savus" prokurorus ir teisėjus.

Bet jau šio proceso metu ėmė aiškėti, kokiais metodais sukurpta Lietuvą tarptautiniu mastu diskredituojanti byla. Apie tai Ch. ir M.Gatajevų augintiniai vėliau paliudijo Suomijos teismuose ir notarų patvirtintais raštais.

Kai 2009 metų vasario 24-ąją dvidešimtmetis Denis Volovskis Kauno miesto apylinkės teismo posėdyje pasakė neturįs savo globėjams jokių pretenzijų, kitą dieną VSD pareigūnai išsivežė jį į savo būstinę Kauno Šilainių rajone. Ten mažiausiai 6 saugumiečiai 7 valandas prievartavo vaikiną liudyti prieš Ch. ir M.Gatajevus. Grasino, kad jei šis atsisakys, bus pasodintas į kalėjimą už melavimą teismui arba išsiųstas iš Lietuvos į Rusijai priklausančią Čečėniją.

"Jūsų saugumiečiai neįvertino aplinkybės, kad mes nieko nebijome. Mes - karo vaikai, ir Čečėnijoje matėme dar ne tokių baisybių. Tad deportacijomis ir kalėjimais mūsų neįbauginsi", - sakė D.Volovskis jo pasakojimą 2009-ųjų vasarį įrašiusiam žurnalistui Gintarui Visockui.

Supratę, kad jaunuolis nesutiks liudyti prieš savo globėjus, VSD pareigūnai jį įkalbinėjo laikinai, kol vyks teismo procesas, išvažiuoti iš Lietuvos. Po šio tardymo, kuriame nedalyvavo joks advokatas, vaikinas atsidūrė Kauno klinikose. Medikai konstatavo, kad jį ištiko psichologinis šokas, ir pasiūlė guldyti į psichiatrijos ligoninę.

Kaip Helsinkio teismui liudijo B.Mustijeva, prieš kiekvieną posėdį VSD pareigūnai įbrukdavo Ch. ir M.Gatajevų augintiniams parodymus, kuriuos jie turėdavo kartoti teisme. "Teisėjai yra mūsų pusėje, VSD niekada nepralošia savo bylų", - kalbėdavo saugumiečiai.

Mergina minėjo su ja bendravusių VSD pareigūnų vardus - Egis ir Gytis: "Jie sakydavo, kad globėjai norėjo mus išvežti į Čečėniją ir parduoti kaip organų donorus, todėl turime duoti prieš juos parodymus."

22 metų Bekmuratui Mustijevui už įtėviams nepalankų liudijimą VSD pareigūnai žadėjo parūpinti darbą ir butą. "Jeigu būčiau žinojęs, kad tėvus pasodins, niekada nebūčiau prieš juos liudijęs", - rašoma notaro patvirtintame dokumente.

Savo globėjus šiuo metu kaltina vienintelė mergina - S.Esimbajeva, pati prisipažinusi, kad yra VSD pareigūno D.Šumskio meilužė.

Suomijos antausis

VSD sukurpta byla ėmė bliūkšti, kai 2010 metų kovo 23-iąją Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) panaikino Kauno apygardos teismo skandalingąjį nuosprendį. Teisėjai Aldona Rakauskienė (kolegijos pirmininkė), Vytautas Greičius ir Olegas Fedosiukas konstatavo, kad buvo pažeista Ch. ir M.Gatajevų teisė į nešališką teismo procesą - Kauno apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti bylą viešai, o Kauno apygardos teismas iš esmės pritarė itin abejotinam jų kalinimui.

Nors sutuoktiniai jau buvo atlikę žemesnės instancijos teismo skirtą 10 mėnesių bausmę, jie ir toliau laikyti suimti vien todėl, kad prokurorė N.Oškutytė padavė apeliacinį skundą. Tai suteikė rimtą pagrindą manyti, jog teismas yra apsisprendęs tenkinti prokurorės skundą ir taikyti griežtesnę bausmę, taip siekdamas pateisinti bausmę viršijusį laiką, išbūtą kalėjime. 

Be to, LAT teisėjų kolegija suabejojo pagrindinio įkalčio - S.Esimbajevos slapta įrašytų buitinių šeimos barnių - teisėtumu. "Kadangi byloje neatsirado jokio šį veiksmą įforminančio dokumento, turėjo būti pripažinta, kad įrašas gautas ne įstatymo nustatyta tvarka, todėl negali būti laikomas įrodymu baudžiamajame procese. Kauno apygardos teismas šios pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos nepašalino", - rašoma LAT nutartyje. Byla perduota nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

Netrukus antausį Ch. ir M.Gatajevų persekiotojams - VSD, Kauno prokurorams bei teisėjams - tėškė ir Suomija. 2010-ųjų pradžioje Helsinkio, o vėliau ir Suomijos Aukščiausiasis Teismas atsisakė išduoti sutuoktinius Lietuvai. Tai pirmas atvejis, kai Suomija atsisakė pagal Europos arešto orderį perduoti įtariamuosius kitai ES valstybei.

Artimiausiu metu Suomijos Aukščiausiasis Teismas turėtų paskelbti sprendimą dėl Ch. ir M.Gatajevų politinio prieglobsčio prašymo. Tokios pat apsaugos nuo VSD persekiojimo paprašė ir keli jų augintiniai, kurie figūruoja byloje kaip nukentėjusieji, bet išvykę iš Lietuvos paskui juos užauginusius žmones.

Kas žino, galbūt koks nors teismas kada nors sugebės išgauti ir VSD paaiškinimą, ką ši tarnyba, pasitelkusi Kauno prokurorus ir teisėjus, veikė buitinio Gatajevų šeimos konflikto istorijoje ir ką ji žino apie priežastis, dėl kurių tuo pat metu Čečėnijoje buvo pagrobtas ir kankinamas tos šeimos narys. O gal ir šioje byloje atsiras dokumentai, liudijantys apie VSD ir Rusijos Federalinio saugumo tarnybos bendradarbiavimą, - tokie pat, kokie jau išviešinti E.Kusaitės byloje?

Tokiu atveju į Ch. ir M.Gatajevų persekiojimo istoriją tektų įrašyti epizodą apie Čečėnijoje vykdytus kankinimus. VSD būtų šio nusikaltimo žmoniškumui bendrininkas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"