Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Liūdna realybė: Lietuva reanimacijos palatoje

 
2017 04 05 6:00
Nuo 1990 metų Lietuvos gyventojų sumažėjo 900 tūkstančių, arba ketvirtadaliu.
Nuo 1990 metų Lietuvos gyventojų sumažėjo 900 tūkstančių, arba ketvirtadaliu. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Emigracija jau seniai peržengė pavojingą ribą ir tapo didžiule grėsme mūsų šaliai. Kol politikai kartoja dešimtmetį girdimus užkalbėjimus, ekspertai baksnoja į problemas, kurias būtina skubiai spręsti, norint sustabdyti Lietuvos nykimą.

Vakar Seime vykusioje diskusijoje dėl migracijos ir demografinės politikos savo nuomonę apie emigraciją bei pasiūlymus, kaip ją mažinti, pateikė ekspertai. Jei valdžia kaip galima greičiau nepriims reikiamų sprendimų, Lietuvai prognozuojama liūdna ateitis.

Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė pateikė iškalbingą statistiką. Nuo 1990 metų Lietuvos gyventojų sumažėjo 900 tūkstančių, arba ketvirtadaliu. Vien dėl emigracijos mūsų šalis neteko apie 680 tūkst. žmonių. „Pagal neto emigracijos rodiklius 1 tūkst. gyventojų Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje (ES), ir taip yra daugiau kaip dešimtmetį. Dėl emigracijos sparčiai mažėja gyventojų, tačiau didžiausia problema ne tai, o emigrantų struktūra. Dominuoja jaunimas, darbingiausio amžiaus žmonės, paklausių profesijų atstovai, todėl ir pasekmės atitinkamos: visuomenė sensta, blogėja kiti demografiniai rodikliai. Darbo jėgos ima trūkti visuose sektoriuose“, – konstatavo ekspertė.

Anot A. Sipavičienės, itin daug nerimo keliančios tendencijos stebimos pastaruosius 2–3 metus. Vien pernai iš Lietuvos emigravo per 50 tūkst. gyventojų. Per porą šių metų mėnesių – 14 tūkst. žmonių. „Kuo ši situacija skiriasi nuo ankstesnės? Visų pirma tuo, kad pirmąkart stebime tendenciją, kai emigracija nebekoreliuoja su ekonominiais rodikliais. Jie auga, bendrojo vidaus produkto, algų kilimas – vienas didžiausių Vidurio Europoje, mažėja nedarbas, bet kartu sparčiai didėja emigracija“, – pažymėjo ji.

Audra Sipavičienė: „Didžiausia problema – emigrantų struktūra. Dominuoja jaunimas, darbingiausio amžiaus žmonės, paklausių profesijų atstovai.“

Jaučiasi nereikalingi

A. Sipavičienės teigimu, ekonomikos augimas yra pasiskirstęs labai netolygiai. Gyvenimo gerėjimą jaučia tik nedidelė grupė žmonių, o kitų situacija blogėja. Tai rodo ir naujausia ES ataskaita.

„Skurdas ir socialinė atskirtis Lietuvoje – vieni didžiausių. Pajamų nelygybė mūsų šalyje auga greičiausiai, trečdalis gyventojų – ties skurdo riba. Mokesčių vengimas – irgi vienas didžiausių ES, šioje srityje pirmenybę užleidžiame tik Rumunijai. Kartu labiausiai apmokestinami tie, kurie uždirba mažiausiai. Šį sąrašą galima tęsti, tad nenuostabu, kad sparčiai mažėja gyventojų, kurie Lietuvoje jaučiasi reikalingi. Žmogaus studijų centro duomenimis, nuo 2008 metų tokių sumažėjo nuo 62 iki 42 procentų“, – kalbėjo specialistė. A. Sipavičienės įsitikinimu, reikia ne stengtis visiškai sustabdyti emigraciją, o skatinti, kad ji būtų laikina, kad tautiečiai sugrįžtų namo, ir teikti jiems būtiną pagalbą.

Audra Sipavičienė: "Didžiausia problema - emigrantų struktūra. Dominuoja jaunimas, darbingiausio amžiaus žmonės, paklausių profesijų atstovai."/Alinos Ožič nuotrauka
Audra Sipavičienė: "Didžiausia problema - emigrantų struktūra. Dominuoja jaunimas, darbingiausio amžiaus žmonės, paklausių profesijų atstovai."/Alinos Ožič nuotrauka

Tragiška žinia pasauliui

Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centro vadovė Vladislava Stankūnienė džiaugėsi, jog pirmąkart per ketvirtį amžiaus Seime surengti klausymai dėl šalį kamuojančių demografinių problemų. „Mes, demografai, bandantys aiškinti, kokia yra situacija, labai tikimės, kad šį sykį viskas nesibaigs kalbomis, kad bus pradėta dirbti, bus priimami sprendimai, ir ne pseudoidėjų lygmeniu. Vis dėlto turime pripažinti, jog labai vėlai reaguojame į besikaupiančias demografines problemas“, – dėstė ji.

Lietuvoje, kalbant apie emigracijos suvaldymą, pernelyg ilgai buvo apsiribojama fragmentiniais sprendimais, planais ar programomis. V. Stankūnienė priminė, kad apie bėdas pradėta šnekėti seniai. Pavyzdžiui, 2004 metais buvo priimta Demografinės politikos strategija, kurioje susisteminti prioritetai. Darbai turėjo vykti toliau. Tačiau nebuvo rimto atsakingų institucijų dialogo, į pagalbą nepasitelkta mokslo. „Per ketvirtį amžiaus Lietuvos gyventojų sumažėjo beveik ketvirčiu, ir kasmet mažėja daugiau kaip 1 proc., o pernai – 1,4 procento. Tai labai neigiama žinia pasauliui. Dar blogesnė žinia – Eurostato prognozė, kad nykstame ir nyksime sparčiausiai ES. Net esame vieni lyderių pasaulyje. Tai žinia ir investuotojams, ir mūsų tėvynainiams užsienyje“, – pabrėžė profesorė.

Gyventojų mažėja ne vien dėl emigracijos, bet ir dėl pernelyg mažo gimstamumo bei didelio mirtingumo. Pagrindinė emigracijos varomoji jėga – ekonominiai motyvai. Darbo užmokestis Vakarų Europos valstybėse, į kurias vyksta lietuviai, yra gerokai didesnis negu Lietuvoje.

V. Stankūnienės prognozės nedžiugina: jeigu padėtis nesikeis, mūsų šalis toliau sparčiai nyks. „Juolab jog tai užprogramuota amžiaus struktūroje. Per šį periodą, ypač intensyvią emigraciją, labai sumažėjo jaunimo – nėra kam kurti šeimų, nebus kam gimdyti vaikų. Amžiaus struktūra taip deformuota, kad tie, kuriems 50 metų ar daugiau, tampa pagrindine mūsų populiacijos dalimi, o toliau ją keis gerokai mažesnė gyventojų populiacija“, – aiškino demografė.

Kritikuoja politikus

Sambūrio „Kad Lietuva neišsivaikščiotų“ nacionalinio komiteto pirmininkas Krescencijus Stoškus akcentavo, jog esame atsidūrę greito tautos nykimo akivaizdoje. „Kas įrodė, kad turime į atliekas nurašyti mūsų tautą ir valstybę? Negi jau neliko ką saugoti savo palikuonims?“ – stebėjosi jis.

Filosofas kritikavo politikus, kurių stalčiuose dūla daugybė šalies ateičiai svarbių dokumentų. Vienas tokių – 2015 metų nacionalinis susitarimas dėl emigracijos procesų suvaldymo, taip ir pasibaigęs tik pasirašymo ceremonija.

Anot K. Stoškaus, parlamentarai turėtų suprasti vidinę grėsmę valstybei ir pripažinti priešinimąsi šiam pavojui tokiu pat politiniu prioritetu, kaip ir priešinimąsi išorinei grėsmei. „Todėl Seimas turėtų pareikalauti iš Vyriausybės parengti ilgalaikę demografinės krizės įveikimo programą“, – tvirtino jis. K. Stoškus pridūrė, kad parlamentinėms partijoms reikėtų pasirašyti naują susitarimą dėl emigracijos stabdymo.

Siekiant demografinių permainų, filosofo nuomone, labai svarbus visuomenės susitelkimas. „Seimas, remdamasis politinių partijų susitarimu, privalėtų kreiptis į žiniasklaidą, mokyklas, mokslo įstaigas, savivaldybes, religines organizacijas, profsąjungas, įvairias visuomenės organizacijas, patriotiškai ir pilietiškai nusiteikusius žmones, kad jie pozityvia veikla bei visomis galimybėmis prisidėtų prie reemigracijos procesų ir demografinės būklės gerinimo Lietuvoje. Tik taip partijų susitarimas virstų tikru nacionaliniu susitarimu“, – kalbėjo filosofas.

Tarptautiniai ekspertai yra vaizdžiai konstatavę, kad Lietuva dėl emigracijos masto yra reanimacijos palatoje./"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka
Tarptautiniai ekspertai yra vaizdžiai konstatavę, kad Lietuva dėl emigracijos masto yra reanimacijos palatoje./"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Ar panacėja – dviguba pilietybė?

Migracijos ekspertas Dainius Paukštė pristatė sprendimus, kuriuos, jo galva, turėtų priimti Seimas, norėdamas suvaldyti situaciją dėl nemažėjančios emigracijos. „Tarptautiniai ekspertai aiškiai pasakė, kad mūsų tauta yra reanimacijos palatoje. O kaip politikai elgiasi su ligoniu, esančiu reanimacijos palatoje? Mano, kad jis gali dalyvauti olimpiadoje, nes priima sprendimus, skirtus sveikam žmogui“, – sakė ekspertas.

D. Paukštė įsitikinęs, jog partijos turi pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl demografinės politikos, pagal kurį būtų priimami reikiami sprendimai. Taip pat, jo manymu, atėjo laikas Seimo Migracijos komisijai suteikti reikšmingesnį – komiteto – statusą. Trečias svarbus dalykas – realus padėties, to, kas įvyko Lietuvoje per 25 metus, įvertinimas.

Visos svarbiausios valdžios institucijos, D. Paukštės teigimu, privalo turėti migracijos klausimus sprendžiančius padalinius. Taip pat reikėtų centralizuoti migracijos reikalus vienoje institucijoje, nes dabar už tai yra atsakingos skirtingos žinybos. Todėl susiklostė situacija, kai „daug auklių – vaikas be galvos“. „Paskutinis klausimas, kurį norėčiau paminėti, – pilietybė. Jau lyg matau bendrą susitarimą Seime, kad dviguba pilietybė iš esmės bus leidžiama, tik reikia rasti būdą, kaip ją įteisinti. Mano nuomonė labai paprasta. Tą pačią sekundę, kai Seime bus priimtas toks sprendimas, visos kitos priemonės stabdyti emigraciją bus nereikalingos. Kitaip nepradėkite ir šių reikalų“, – pažymėjo ekspertas.

Nuo 1990 metų Lietuvos gyventojų sumažėjo 900 tūkstančių, arba ketvirtadaliu.

Giria Darbo kodeksą

Premjeras Saulius Skvernelis mano, jog neįmanoma fiziškai neleisti žmonėms palikti Lietuvos. Vis dėlto esą privalu sumažinti emigracijos srautus iki normalių. „Negalime kalbėti, kad trumpalaikė emigracija nenaudinga, kai siekiama saviraiškos, įgyti patirties, studijuoti. To reikia. Tačiau būtina drastiškai mažinti išvykstančiųjų skaičių, sukurti tinkamas sąlygas grįžti“, – tikino jis.

Emigraciją, anot S. Skvernelio, pirmiausia skatina ekonominiai motyvai. Taip pat gyventojai emigruoja dėl teisingumo stokos, šeimai nepalankios aplinkos.

Įgeldamas ankstesniam ministrų kabinetui S. Skvernelis priminė, kad dabartinė Vyriausybė turi kiek kitokią viziją: emigracijos nestabdys nei darbo grupėmis, nei naujais departamentais.

Kas tuomet gali padėti? S. Skvernelis nurodė – aiškūs ir kryptingi darbai gimstamumo skatinimo, socialinės apsaugos ir pagalbos, švietimo, darnios ir konkurencingos ekonomikos plėtros, žmogiškųjų išteklių valdymo ir viešojo sektoriaus pertvarkos srityse. „Vienas pirmųjų žingsnių keičiant neigiamą darbo kultūrą jau žengtas – Trišalė taryba pasiekė susitarimą dėl Darbo kodekso. Būtent susitarė, ne prastūmė vienai ar kitai šaliai palankų sprendimą. Nei darbdaviams, nei darbuotojams nereikės gyventi pagal dvejopų standartų sistemą, kuri tik skatina neteisingumo ir nusivylimo nefunkcionuojančia valstybės apsauga jausmą“, – pabrėžė premjeras.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"