TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Liūdnos kriminogeninės prognozės pildosi

2009 03 03 0:00
Po nusikaltėlių kaukėmis gali slėptis narkomanai ar tiesiog darbo ir duonos nebeturintys žmonės.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Policija nebespėja tirti turtinių nusikaltimų - daugėja plėšimų ir vagysčių gatvėse, parduotuvėse, iš privačių namų. Pareigūnai pabrėžia, kad taip pasipelnyti vis dažniau ryžtasi pragyvenimo šaltinio netekę arba nuo kvaišalų priklausomi asmenys.

Kad nusikaltimų daugės, prognozuota jau prieš kelis mėnesius. Policijos departamento parengtoje pažymoje tada teigta, jog bus daugiau daroma sunkių nusikaltimų: žmonių grobimų dėl negrąžintų skolų, kontrabandos atvejų, užsakomųjų nužudymų. Tačiau itin nerimauta dėl smulkių plėšimų ir vagysčių lavinos. Padėtis, kuri šiuo metu klostosi, rodo, kad nerimas pagrįstas.

"Nemažai žmonių nelinkę griebtis nusikalstomos veiklos, kol turi darbą. Netekę pajamų jie, žinoma, neis žudyti, tačiau kai kurie nesusilaikys nuo smulkių nusikaltimų", - LŽ sakė Pasvalio rajono policijos vadovas Marius Jablonskas.

Akivaizdi tendencija.

Pernai Lietuvoje apie 4,5 proc. gyventojų buvo registruoti kaip bedarbiai. Šis rodiklis laikėsi beveik visus metus. Darbo netekusių žmonių ėmė gausėti nuo spalio ir 2008-ųjų pabaigoje pasiekė 5,7 procento. Šių metų pradžioje registruota 7 proc. bedarbių.

Anot pareigūnų, nuo sausio 1-osios praėjo pernelyg mažai laiko, kad būtų galima spręsti apie nedarbo įtaką nusikaltimams. Daugelis bedarbių dar turi santaupų arba dirbančius artimuosius. Tačiau tendencija jau akivaizdi. Sausį įvykdyti 6748 nusikaltimai - 163 daugiau nei tą patį mėnesį pernai. Šoktelėjo vagysčių, ypač iš privačių namų ir prekybos centrų, skaičius. Padaugėjo plėšimų ir sukčiavimo atvejų. Pastarųjų pernai sausį užfiksuota 232, šiemet - net 336.

Sunku pričiupti

Pareigūnams sunkiausia tirti plėšimus gatvėse, kiemuose, laiptinėse. Tokių nusikaltimų pėdsakų paprastai nelieka, aukos dažnai neįsimena plėšikų veidų, net negali nurodyti, kokio kūno sudėjimo jų būta. Nukentėjusysis, po patirto šoko atsidūręs policijoje, išgyvena ir antrą sukrėtimą. Ilonai (vardas pakeistas - aut.), kuriai vieną vakarą namo kieme iš rankų buvo išplėšta rankinė, pareigūnai prasitarė, kad tai jau ketvirtas užpuolimas toje pačioje vietoje. Jie tvirtino įtariantys, kas galėjo tai padaryti, tačiau net po kelių mėnesių Ilonos skriaudėjai nebuvo sulaikyti.

Kur kas geriau pareigūnams sekėsi gaudyti plėšikus prie Gariūnų turgavietės. Čia siautėjo trijų vyrų grupuotė, vakarais apiplėšinėjusi moteris. Nusikaltėliai sulaikyti surengus pasalą ir dabar dienas leidžia už grotų.

Tuo metu vaikinui, kuris kreipėsi dėl pavogtos piniginės, buvo pasakyta, kad dėl menkos 10 litų sumos neverta net pareiškimo rašyti. "Stresą patyrusiam žmogui atrodo, jog pareigūnai su juo elgiasi pernelyg šiurkščiai. Kartais policininkams pritrūksta supratimo, noro padėti", - pripažino Policijos departamento Viešosios policijos valdybos viršininkas Renatas Požėla.

Kausto baimė

Neretai į vagystę nukentėjusysis numoja ranka. Tad realus smulkių nusikaltimų skaičius lieka nežinomas. Taip elgiamasi ne todėl, kad nepasitikima policija. Žmonės tiesiog bijo į ją kreiptis.

Grigiškės visai neseniai buvo įtrauktos į Vilniaus miesto teritoriją. Nors tapo sostinės dalimi, kriminogeninė situacija šiame rajone pablogėjo. Vietos žmonės nesijaučia saugūs net miestelio centre. Prie čia įsikūrusios "Iki" parduotuvės nuolat būriuojasi agresyviai nusiteikę jaunuoliai.

"Vakarais ir savaitgaliais atvažiuoja 20-30 jaunų vaikinų. Susirenka visai šalia parduotuvės durų, čia pat girtauja, kabinėjasi prie praeivių. Žmonės bijo eiti į parduotuvę", - LŽ pasakojo viena "Iki" darbuotoja, nenorėjusi, kad būtų skelbiamas jos vardas.

Lauke prie parduotuvės ir net viduje dažnai kyla muštynės. Su jaunuoliais, nevengiančiais vogti, apsaugininkai nesusidoroja, nors prieš gerą mėnesį apsauga buvo sustiprinta. Tenka nuolat kviesti policiją.

Atvirai grasinama

Tačiau ir pareigūnai neką tegelbsti. Neseniai į parduotuvę atvykus dviem policijos ekipažams, buvo pradurtos jų automobilių padangos. Vietos žmonėms atvirai grasinama, jog pasiskundę sulauks atpildo.

Parduotuvės darbuotoja pasakojo, kad vienas Grigiškių gyventojas buvo užpultas prie bankomato. Nors iš vyriškio pagrobta nemažai pinigų, kreiptis į policiją jis kategoriškai atsisakė. Parduotuvės direktorė ir administratorė taip pat nukentėjo - buvo išdaužyti jų automobilių stiklai. Tačiau pareigūnai tik rankomis skėstelėjo: nepagautas - ne vagis.

M.Jablonskas mano, kad žmonių baimė perdėta. "Jei visi bijos, kas tada bus? Žmonės liudija prieš kur kas rimtesnius nusikaltėlius. Mūsų baimė tik dar labiau augina jiems ragus", - įsitikinęs pareigūnas.

Pasvalio rajone panaši situacija buvo susiklosčiusi prie visą parą veikiančios parduotuvės šalia stoties. Policija problemą išsprendė nesunkiai: įrengė vaizdo stebėjimo kamerą.

Nestokoja žiaurumo

Pareigūnai plėšimus viešose vietose skirsto į dvi kategorijas. Viena jų - kai užpuolikai pasirenka auką ir ją seka. Tai gali būti pinigus iš bankomato ėmęs ar neatsargiai kur nors parduotuvėje savo piniginės turinį demonstravęs asmuo. Kartais plėšikų aukomis tampa gerai apsirengę ar brangia rankine nešini žmonės. Sekant tokį asmenį sulaukiama, kol jis pasieks nuošalią ar menkai apšviestą vietą. Paprastai taip veikia du, daugiausia trys nusikaltėliai.

Kiti plėšikai nesirenka nei aukos, nei vietos. Dažniausiai tai būna vieno žmogaus chaotiški užpuolimai.

Ilona buvo apiplėšta nuošalioje vietoje netoli sostinės Savanorių prospekto. Nusikaltėlių nesuglumino tiesiai virš galvų švietęs žibintas. Laimė, moters jie nesužalojo. Plėšikai savo aukas dažnai žiauriai sumuša - net tada, kai grobis jau atsiduria jų rankose ir smurtauti būna beprasmiška.

Reikia dozės

Vilniaus rajono policijos komisariato viršininkas Mečislavas Poplavskis tokį žiaurumą aiškina tuo, kad bent šio komisariato teritorijoje daugumą panašių nusikaltimų padaro narkomanai. "Kai reikia dozės, jie apie nieką negalvoja", - pabrėžė M.Poplavskis. Neseniai Prūdiškių kaime buvo užpulta kavinėje dirbusi moteris. Jaunas narkomanas čiupo kasos aparatą ir bandė sprukti. "Mūsų komisariato teritorijoje, galiu drąsiai sakyti, - apie 70 proc. tokių nusikaltėlių", - teigė komisariato viršininkas.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro 3-iosios valdybos viršininko Edvardo Šilerio vertinimas atsargesnis. Pasak jo, kaip nusikaltėliai fiksuojami tie narkomanai, kurie sulaikymo metu buvo apsvaigę nuo kvaišalų. "Jungtinių Tautų duomenimis, priklausomybę nuo alkoholio turi daugiau asmenų negu nuo narkotikų. Tačiau sutinku, kad daug nusikaltėlių gali vogti skatinami narkotinio alkio", - pridūrė E.Šileris.

Tokių asmenų nusikaltimai dažniausiai vertinami kaip nesunkūs, tad teisme jie atsiperka tik laisvės apribojimu ir toliau verčiasi savo "amatu". Neseniai Vilniaus rajone sulaikytas vos 24 metų narkomanas. Jo biografiją "puošia" jau 7 teistumai. Vaikinas įtariamas per pastaruosius dvejus metus apiplėšęs daugiau kaip 100 privačių namų. Kai vogė pastarąjį kartą, šeimininkai ramiai sau miegojo. Išvengti nuostolių dažnai nepadeda net privačiuose namuose laikomi šunys.

Narkotikų kontrolės departamento prie Vyriausybės direktoriaus pavaduotojas Povilas Radzevičius tikina, kad nusikaltėliams narkomanams teismai turėtų būti griežtesni. Gydymą nuo priklausomybės teismas gali skirti tik pačiam teisiamajam sutikus. Už pirmą nusikaltimą realia laisvės atėmimo bausme nenuteistas ir vėl prasižengęs nusikaltėlis turėtų keliauti už grotų. Tačiau tokie pažeidėjai, ypač nepilnamečiai, dažniausiai lieka laisvėje.

Ginklas saugumo negarantuoja

Pareigūnų tikinimu, daugeliu atvejų žmonės patys galėtų apsisaugoti. Jiems rekomenduojama vengti nuošalių ir neapšviestų vietų. "Geriau pasirinkti ilgesnį, bet saugesnį kelią", - patarė R.Požėla. Sutemus nederėtų imti iš bankomato didelių pinigų sumų, blogiausiu atveju - pasirūpinti palyda. Nėra ko demonstruoti ir savo mobiliojo telefono. Statistika rodo, kad net 63 proc. gatvėse įvykdytų užpuolimų tikslas buvo pagrobti telefoną.

Policijos komisariatai paprastai žino savo teritorijose potencialiai pavojingas vietas. Stengiamasi ten nukreipti patrulius, tokias vietas patariama tikrinti ir apylinkių inspektoriams. Vilniuje, kaip byloja statistika, daugiausia nusikaltimų padaroma Kalvarijų ir Architektų gatvėse bei Savanorių ir Gedimino prospektuose.

Dalis savo saugumu susirūpinusių gyventojų svarsto galimybę įsigyti ginklą, tačiau pareigūnai tikina, jog tai - ne išeitis. "Ginklas nedaro asmens saugesnio. Žmonės tai supranta, tad prašymų įsigyti ginklą ne itin gausėja. Per metus jų padaugėja apie 10 procentų. Mūsų duomenimis, Vilniuje tokius leidimus turi per 8 tūkst. asmenų", - LŽ sakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Licencijavimo skyriaus viršininkas Julius Vaiškūnas. Jo nuomone, geriau įsigyti dujų balionėlį.

Tačiau šių prekių pardavimas smarkiai krito. Bendrovės "Oksalis" direktorius Gytis Misiukonis teigė, kad šiemet dujinių pistoletų ir balionėlių nuperkama apie 17 proc. mažiau. Anksčiau "Oksalio" parduotuvėse per mėnesį būdavo parduodama apie 500 tokių apsaugos priemonių.

"Pareigūnai rūpinasi prevencija, bet visur po policininką nepastatysi. Vien Vilniaus rajone - apie 1200 kaimų. Žmonės turi būti atsargūs, įsirengti signalizaciją, nepasakoti aplinkiniams apie savo pajamas. Taip išvengtume nemažai nelaimių", - pabrėžė M.Poplavskis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"