TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Liudytojų apsauga - po paslapties skraiste

2010 09 21 0:00
Corbis/Scanpix nuotrauka

Lietuvoje kruopščiai slepiama, kiek liudytojų, nukentėjusiųjų ir kitų asmenų saugomi valstybės. Neskelbiamos ir pinigų sumos, skiriamos tam tikslui iš biudžeto. Teisininkai pabrėžia, kad toks slaptumas sudaro galimybę šiuos pinigus naudoti neskaidriai.

Apie galimą piktnaudžiavimą netiesiogiai liudija plačiai nuskambėjusi buvusio Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovo Stanislovo Poliako istorija. 2003 metais jis privatizavo Aukštaitijos sostinės Gėlainių gatvėje esantį šešių kambarių kotedžą, anksčiau naudotą saugomiems liudytojams apgyvendinti. Nekilnojamojo turto mainų sutartimi už butą miesto centre įsigijęs kotedžą, įvertintą tokia pat suma, kaip ir butas - 158 tūkst. litų, - S.Poliakas su šeima jame netrukdomas gyveno iki 2008-ųjų, kol viskas iškilo į viešumą.

Buvo pradėtas tyrimas, nes prokuratūros vadovus nustebino, kad saugomiems asmenims skirtas kotedžas privatizuotas įvertinus jį palyginti maža suma. Panevėžio apygardos teismas pernai balandį paskelbė sprendimą - kotedžą grąžinti Policijos departamentui, kuriam jis anksčiau ir priklausė, o S.Poliakui išmokėti minėtą sumą. Tačiau S.Poliakas kotedže tebegyvena iki šiol. "Panevėžio apygardos teismo sprendimą apskundžiau Lietuvos apeliaciniam teismui", - teigė S.Poliakas. Jis aiškino, kad gal ir grąžintų kotedžą, jei jam būtų sumokėti dar beveik 200 tūkst. litų, kuriuos jis neva išleido remontui.

Apsaugos priemonės - įvairios

Įstatymu numatoma, kad valstybė gali skirti apsaugą nukentėjusiesiems, liudytojams, įtariamiesiems, pareigūnams ir jų šeimų nariams. Apsauga skiriama paties asmens prašymu, jei kyla pavojus jo gyvybei ar sveikatai, taip pat įtariant, kad gali būti tyčia sugadintas jo turtas. Atitinkamas įsakymas turi būti pasirašytas generalinio prokuroro ir generalinio komisaro, o saugomas asmuo privalo pasirašyti sutartį, kad sutinka su jam taikomomis apsaugos priemonėmis ir pažada neviešinti informacijos apie jas.

Liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos programa patvirtinta dar 1996-aisiais, o atitinkamas įstatymas priimtas 2001 metais. Iki tol itin vertingus liudytojus ar nukentėjusiuosius savo iniciatyva kartais saugodavo teritorinių policijos komisariatų pareigūnai.

Mykolo Romerio universiteto dėstytojo, advokato Raimundo Jurkos, apie saugomus asmenis parašiusio mokslinį darbą, teigimu, apsaugos priemonių gali būti įvairių - nuo leidimo laikyti ginklą išdavimo iki plastinės operacijos. R.Jurkos duomenimis, plastinių operacijų Lietuvoje kol kas nebuvo atlikta. "Tai kainuotų labai brangiai. Kita vertus, vargu ar daug kas sutiktų keisti savo išvaizdą, nebent grėstų išskirtinai rimti nemalonumai", - sakė jis.

Advokato teigimu, be operacijos, brangiausiai kainuoja fizinė apsauga. Ją paskyrus, asmens namuose nuolat budi pareigūnai, jie tokį žmogų lydi ir į būtiniausias išvykas. Net ir maisto produktų saugomiems asmenims nuperka pareigūnai.

Kainuoja brangiai

Nemažai problemų kelia gyvenamosios vietos ar asmens duomenų ir biografijos pakeitimas. Lietuva yra sudariusi atitinkamas sutartis su užsienio valstybėmis. Tarp jų - ir bene vienintelė pasaulyje trišalė sutartis su Latvija bei Estija dėl perkėlimo gyventi į šias valstybes. Tačiau paprastai sudaromos dvišalės sutartys. LŽ pašnekovai tikino, kad tokių perkėlimo atvejų būta, tačiau apie juos kalbėti nepanoro.

Saugomo asmens gyvenamoji vieta dažniausiai keičiama pervežant jį iš vieno miesto į kitą toje pačioje valstybėje. Tada žmogui ir jo šeimai užtikrinama, kad jie turės iš ko gyventi. Saugomiems asmenims randama darbovietė ar mokslo įstaiga.

Panaši tvarka taikoma daugelyje pasaulio valstybių. Kaip vieną geriausiai parengtų įstatymų R.Jurka išskyrė Italijoje priimtą teisės aktą, kuriame įtvirtinta, kad saugomam žmogui garantuojamas ne menkesnis gyvenimo lygis, nei jis turėjo prieš skiriant apsaugą. "Tai kainuoja labai brangiai, nes esama ir labai turtingų asmenų, kuriuos tenka saugoti. Tačiau turint galvoje, kad tokio asmens parodymai gali lemti rimtos bylos sėkmę, išlaidos pateisinamos", - LŽ sakė teisininkas.

Neturi kito pasirinkimo

Ne paslaptis, kad Lietuvoje šiuo metu bene labiausiai saugoma liudytoja - buvusi Drąsiaus Kedžio sugyventinė Laimutė Stankūnaitė. Panevėžio apygardos teismas spalio viduryje turėtų paskelbti, ar užtenka įrodymų pareikšti L.Stakūnaitei įtarimus dėl mažametės dukters tvirkinimo. Į teismo posėdžius kaunietė atvyksta saugoma policijos. Susisiekti su L.Stankūnaite LŽ pavyko tik gavus Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) ir prokuroro raštišką leidimą bei jos pačios sutikimą. Moteris sutiko kalbėtis, tačiau iš karto įspėjo, kad ją saisto apsaugos sutarties sąlygos ir prašė neklausinėti smulkmenų apie tai, kokių priemonių imasi ją saugantys policininkai.

"Paprašiau apsaugos, nes bijojau dėl savo gyvybės. Sesuo nužudyta, Andrius Ūsas, manau, taip pat mirė ne savo mirtimi. Mamai esu pasakiusi: jei ne apsauga, jau būtum mane palaidojusi. Tačiau noriu gyventi, nes turiu dukrelę", - teigė L.Stankūnaitė. Ji tikino esanti patenkinta pareigūnų elgesiu, bet nuolat jaučianti diskomfortą. "Visų pirma manęs neapleidžia baimė, negaliu jaustis visiškai saugi. Vargina ir nuolat greta esantys svetimi žmonės. Tačiau kito pasirinkimo neturiu", - sakė L.Stankūnaitė.

Apsauga visam gyvenimui

Sutarties sąlygas pažeidusiam asmeniui apsauga paprastai nutraukiama. Tačiau Lietuvoje padaryta išimčių. Tai įvyko, kai 2004-aisiais buvo suimtas ir sunkiais nusikaltimais apkaltintas Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetu laikytas Jonas Bielskis, pravarde Senelis. Kelis mėnesius laikytas Lukiškių tardymo izoliatoriuje jis sutiko bendradarbiauti su policija. Remiantis J.Bielskio parodymais, už grotų turėjo atsidurti Henrikas Daktaras ir jo gaujos nariai. Saviškius išdavusiam J.Bielskiui grėsė buvusių bendrininkų nuosprendis - jis turėjo būti nužudytas, o jo turtas sunaikintas.

Nepatvirtintais duomenimis, J.Bielskis kurį laiką buvo vežiojamas iš vieno policijai priklausančio buto į kitą, vėliau grįžo į savo prabangius namus Kaune. Iš ten akylai saugotas J.Bielskis 2006-ųjų balandį paspruko. Praėjus trims mėnesiams vyras buvo sulaikytas Rusijoje, Sankt Peterburge. Paaiškėjo, kad iš Lietuvos jis pabėgo pasinaudojęs kito asmens dokumentais.

Sutartį pažeidusiam J.Bielskiui grįžus į Lietuvą apsauga buvo atnaujinta. "Jam padaryta išimtis, nes šio asmens parodymai labai vertingi", - paaiškino LKPB vadovas A.Matonis. J.Bielskiui apsaugos veikiausiai reikės visą gyvenimą, nes su juo suvesti sąskaitas norinčių asmenų netrūksta.

Iki šiol mūsų krašte ilgiausiai - daugiau kaip 10 metų - saugotas buvęs "Vilniaus brigados" narys Viktoras Akmanavičius, pravarde Gorbatyj. Jis buvo teisiamas keliose bylose. Į posėdžius V.Akmanavičių atlydėdavo kaukėti automatais ginkluoti pareigūnai.

V.Akmanavičiaus parodymai padėjo į teismo suolą pasodinti "Vilniaus brigados" lyderius. Tačiau jis pats negalėjo visiškai išvengti teisingumo rykštės - šis svarbus liudytojas buvo kaltinamas sunkiais nusikaltimais. Tad jam, kaip ir J.Bielskiui, padaryta išimtis. Teismas nubaudė V.Akmanavičių tik pataisos darbais. Pastaraisiais metais jau nebeliudijantis vyras supranta, kad ramaus gyvenimo Lietuvoje nebeturės. Neoficialiais duomenimis, jis svajoja išvykti į užsienį.

Skaičiai neskelbiami

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras nustebo iš LŽ sužinojęs, kad saugomų asmenų skaičius ir iš biudžeto tam skiriamos lėšos - valstybės paslaptis. "Diskusijų komitete dėl to nebuvo, lėšų naudojimo parlamentinės kontrolės taip pat nevykdėme. Vis dėlto keista, kad mokesčių mokėtojai negali sužinoti, kiek pinigų išleidžiama tokiai apsaugai", - sakė parlamentaras. Įstatyme numatoma, kad negali būti viešinami duomenys apie saugomus subjektus. "Suprantu, kad negalima skelbti pavardžių, asmens kodų, gyvenamosios vietos, bet skiriamos lėšos ar valstybės saugomų asmenų skaičius tikrai neturėtų būti paslaptis", - teigė komiteto pirmininkas. S.Šedbarui pritarė ir R.Jurka. "Iš tiesų keista. Taip sukuriamos palankios aplinkybės galbūt neteisėtai naudoti biudžeto lėšas", - svarstė teisininkas.

Tuo metu LKPB, kuriam pavesta vykdyti liudytojų apsaugą, vadovas Algirdas Matonis teigia, kad saugomų asmenų skaičius ir tam naudojamos lėšos neskelbiami remiantis papildomais teisės aktais. "Vidaus reikalų ministras 2001 metais pasirašė įsakymą, kuriame nurodyta, kad tokių duomenų negalima viešinti. Apsaugai skirtų lėšų kontrolė vykdoma, tačiau tai atlieka pareigūnai, kurie turi leidimą dirbti su minėtais duomenimis. Jei ši informacija nebūtų paslaptis, ją sužinotų ir tie asmenys, kurie gali pasikėsinti į saugomuosius, jų šeimų narius ir turtą. Nieko neslepiame, bet ir neviešiname", - pabrėžė A.Matonis.

Šiame kontekste įdomiausias atrodo faktas, kad viena labiausiai įslaptintų specialiųjų tarnybų - JAV Maršalų tarnyba - tokius duomenis skelbia viešai. Tarnybos tinklalapyje nepateikiami saugomų žmonių asmens duomenys, tačiau viešai skelbiama informacija apie skiriamas lėšas ir saugomų asmenų skaičių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"