TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Liustracijos kryžkelėje išeities tebeieškoma

2009 02 21 0:00
Seimo NSGK pirmininkas A.Anušauskas mėgina atgaivinti liustracijos procesą.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Seimui ketinama teikti naują vadinamojo Liustracijos įstatymo redakciją, tačiau vis dar nesutariama dėl esminių liustracijos proceso aspektų.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Arvydo Anušausko vakar organizuotoje diskusijoje dėl minėto įstatymo tobulinimo dalyvavo Liustracijos komisijos (buvusios ir esamos) nariai, Valstybės saugumo departamento (VSD), Generalinės prokuratūros, kitų institucijų atstovai.

"Pradėsime kabinetinę liustraciją", - linksma gaida pokalbį pradėjo A.Anušauskas. Jis priminė, kad jau trečioji Liustracijos komisija dirba pagal 1999 metais priimtą ir šiandienos realijų neatitinkantį įstatymą.

Svarbiausia - viešumas

"Praėjus daugiau nei 20 metų po KGB veiklos nutraukimo, kalbėti apie buvusius KGB agentus jau yra labiau praeities reliktas, o ne rimta veikla. Net pats KGB tik 5 proc. savo bendradarbių vertino kaip reikšmingus įtakos agentus, likusieji buvo tik informatoriai, - sakė A.Anušauskas. - Tačiau Liustracijos komisija, paviešinusi ir tuos kelis šimtus žmonių, kurie buvo įtakos agentai, atliktų labai didelį darbą. Tik ar pavyks tai padaryti?"

Naujojoje įstatymo redakcijoje siūloma keisti Liustracijos komisijos statusą - iš visuomeninės paversti ją biudžetine įstaiga. Tačiau pripažįstama, kad esant sunkmečiui komisijai bus sunku gauti papildomų lėšų iš biudžeto. Kaip galima išeitis siūloma komisiją finansuoti per specialias programas, į kurias būtų įtraukiami archyvinio darbo patirties turintys specialistai.

Dar vienas svarbus siūlymas - komisijos nepriklausomybė nuo kitų valstybės institucijų, labiausiai nuo VSD, kurio atstovai iki šiol buvo deleguojami į komisiją. Departamentas būtų įpareigotas teikti komisijai reikiamą medžiagą. Per diskusiją svarstyta, kaip elgtis su VSD turimais duomenimis apie asmenis, kurie jau yra prisipažinę bendradarbiavę su sovietų specialiosiomis tarnybomis ir yra įslaptinti. Apibendrindamas savo siūlymus A.Anušauskas teigė, kad pagrindinis liustracijos proceso principas turėtų būti viešumas. Viena galimybių - viešinti buvusių KGB rezervo karininkų sąrašus.

Desovietizacija pavėluota

Liustracijos komisijos pirmininkas Algimantas Urmonas pabrėžė, kad dabartinis "neįgalus" įstatymas verčia tik imituoti liustraciją. Jo teigimu, reikia imtis buvusios komunistinės nomenklatūros atstovų lojalumo patikrinimo. "Tik taip apsisaugosime nuo nelojalių žmonių. Kitaip komisijos darbas bus beprasmis", - tvirtino A.Urmonas.

Liustracijos komisija bene per metus susipažino su daugiau kaip 100 jai pateiktų bylų. Dauguma jų - menkavertės. "Bendradarbiavus su slaptosiomis tarnybomis pripažinome tik kelis asmenis, bet ir jie nėra visuomenei reikšmingi, neina jokių svarbių pareigų", - teigė A.Urmonas. Kiek dar bylų VSD pateiks komisijai, anot jo, prognozuoti sunku.

Buvusi Liustracijos komisijos pirmininkė, parlamentarė Dalia Kuodytė pareiškė, kad A.Urmono užmojai reikštų ne liustraciją, o desovietizaciją. "Proga tam jau praleista. Algirdo Brazausko išrinkimas prezidentu (A.M.Brazauskas buvo paskutinis Lietuvos komunistų partijos pirmasis sekretorius - aut.) palaidojo desovietizaciją", - sakė ji. D.Kuodytės manymu, liustracijos tikslas turėtų būti ne bausmė, o visuomenės informavimas apie aukštas pareigas siekiančius eiti asmenis, kurių praeityje galima aptikti negatyvių sąsajų.

Rado dokumentą

Diskusijos dalyviai taip ir nesutarė, ką, pagal kokius principus ir kur viešinti. Tačiau pabrėžta, kad įrodymų vertinimo teismuose netobulumas - bene didžiausia kliūtis tolesnei liustracijai.

Liustracijos komisija šiuo metu nagrinėja iš Vilniaus apygardos teismo išsireikalautą Kazimieros Prunskienės bylą, kurioje politikė išteisinta dėl bendradarbiavimo su KGB. A.Urmonas teigė, kad byloje matyti, jog vienas pagrindinių argumentų, kodėl šis teismas ryžosi peržiūrėti Aukščiausiojo Teismo sprendimą, buvo esą dingęs K.Prunskienės pasirašytas pasižadėjimas bendradarbiauti su KGB. A.Urmonas tvirtino kreipęsis į Ypatingąjį archyvą ir radęs ten minėtą dokumentą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"