TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

"Liūtui" žadama papudruoti nosį

2008 10 30 0:00
Būsimos koalicijos partneriai turės apsispręsti - remontuoti "Leo LT" kosmetiškai ar imtis esminių permainų.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Ne kartą deklaravę pasiryžimą apriboti "Leo LT" apetitą, valdančiąją centro - dešinės koaliciją buriantys politikai po rinkimų prakalbo atsargiau. Esą tinkamai prižiūrimą "liūtą" galima paversti klusniu kačiuku, atnešiančiu naudos valstybei.

Naują valdančiąją koaliciją formuoti pasirengusios partijos - Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Liberalų ir centro sąjunga (LiCS), Liberalų sąjūdis (LS) bei Tautos prisikėlimo partija (TPP) - žada pokyčių nacionaliniam investuotojui "Leo LT". Tačiau pasiteiravus, kokių konkrečiai priemonių žadama imtis ribojant 38,3 proc. bendrovės "Leo LT" akcijų valdančios "NDX energijos" apetitą, politikai prabyla tik apie nacionalinio investuotojo valdymo pertvarką. Kiti žingsniai, taip pat ir bendrovės steigimo sutarties peržiūrėjimas, kaip teigiama, yra "derybų klausimas".

"Iš būsimosios koalicijos lyderių pareiškimų aiškėja, kad apie paties sandorio panaikinimą nebekalbama. Užsimenama apie valdymo gerinimą, bet tai padėties tikrai nepakeis. Geros vadybos idėja yra mitas, kaip ir anksčiau skambėjusios viltys, kad turtingi verslininkai pastatys naują atominę elektrinę", - įsitikinęs kadenciją Seime baigiantis teisininkas Kęstutis Čilinskas.

Konservatorių linija

Skandalais apipinta nacionalinė elektros energetikos bendrovė "Leo LT" buvo įkurta 2008-ųjų gegužę. Joje 61,7 proc. akcijų valdo Lietuvos Vyriausybė, 38,3 proc. - privataus kapitalo bendrovė "NDX energija".

Daugiausia nerimo kelia tai, kad kaip naujos atominės elektrinės statytoja kurta, bet pagrindiniu savo tikslu pelno siekimą paskelbusi bendrovė iki šiol iš esmės ne ką nuveikė. Nors prioritetinėmis veiklos sritimis yra įvardyta elektros jungčių su Švedija ir Lenkija statyba, projektai iki šiol nepajudėjo iš mirties taško. Iki šiol opozicijoje buvusios partijos pasisakė prieš abejotinas "Leo LT" kūrimo aplinkybes, taip pat žadėjo, atėję į valdžią, imtis esminių pertvarkų. Dabar iš konservatorių stovyklos sklinda kita žinia - pagrindinė permaina būtų "Leo LT" valdymo reforma. Tai esą būtų galima padaryti, į bendrovės stebėtojų tarybą įtraukiant parlamentinių partijų atstovus.

TS-LKD lyderis Andrius Kubilius remiasi Estijos pavyzdžiu, kur panašioje bendrovėje visą kapitalą valdo valstybė, o stebėtojų taryboje iš 8 narių - 4 yra parlamentinių partijų atstovai. "Mano įsitikinimu, pirmas dalykas - Vyriausybė, valdydama du trečdalius akcijų, turi žinoti, kokius tikslus ji kelia pačiai "Leo LT". Ar "Leo LT" ir toliau elgsis kaip neprižiūrimas liūtas. Liūtą turi prižiūrėti. Tinkamai prižiūrėdamas liūtą gali jį paversti dideliu kačiuku, kuris gal netgi valstybei duos naudos", - iš karto po rinkimų optimizmo neslėpė į premjero postą realiausiai pretenduojantis konservatorių lyderis.

Apie gilesnes "Leo LT" reformas jis užsimena kur kas atsargiau. Anot A.Kubiliaus, paaiškėjus, kad Europos Komisija (EK) ar Lietuvos Konstitucinis Teismas (KT) "Leo LT" suformavimą mano esant nekonstituciniu ar neatitinkančiu Europos teisės, neatmetama galimybė imtis revizijos. EK jau yra paprašiusi Lietuvos Vyriausybės informacijos apie "Leo LT" sukūrimo aplinkybes. Klausimą nagrinėti pradeda ir KT, į kurį kreipėsi grupė parlamentarų, tačiau šis procesas gali užtrukti kelis mėnesius.

Pasak TS-LKD vicepirmininkės Rasos Juknevičienės, sulaukti KT išaiškinimo yra logiškas žingsnis. "Būtų net keista, kad mes ką nors darytumėme nelaukdami KT išvadų", - pažymėjo ji.

Paramos konservatoriai sulaukia ir iš politikos naujokės TPP. Partijos lyderis Arūnas Valinskas, LŽ paklaustas, ar "prisikėlimiečiai" pritartų siūlymui peržiūrėti "Leo LT" steigimo sutartį, sakė: "Mes nei pritarsime, nei prieštarausime. Šitas dalykas bus aptartas tvirtinant mūsų bendrą programą. Manau, visi koalicijos partneriai tą programą vykdys. Mes taip pat."

Liberalai griežtesni

Mažieji kuriamos koalicijos partneriai LS ir LiCS gina griežtesnę poziciją. Abiejų partijų lyderių teigimu, "Leo LT" struktūra gali iš esmės keistis, todėl bendrovės valdymo modelį derėtų aptarinėti ne dabar, bet įvykdžius esmines reformas.

"Konservatoriai, manau, dar nespėjo pažvelgti giliau į problemą. Tikiu, kad kalbos apie valdymo pertvarką buvo tik greitas pamąstymas - tikrai rasime laiko šiam svarbiam klausimui ir pozicija bus pagilinta", - neslepia LS vadovas E.Masiulis.

To, kad koalicijos partnerius bandys įtikinti įsigilinti į "Leo LT" sutarčių niuansus, neslepia ir LiCS vadovas Artūras Zuokas. "Koalicijoje turime rasti bendrą vardiklį. Tačiau, mūsų manymu, valdymo pertvarka dar nėra garantija, kad projektas taps naudingu visuomenei. Žalingi principai, dėl kurių pasisakėme jau anksčiau, yra užprogramuoti pačiame įstatyme, todėl yra būtini jo ir steigimo sutarties tarp Vyriausybės ir privačių akcininkų pakeitimai", - pabrėžė jis.

K.Čilinskas, vienas iš nedaugelio politikų, atidžiai išnagrinėjusių "Leo LT" steigimo aplinkybes, skeptiškai vertina politikų siūlymus laukti EK ar KT sprendimų, sprendžiant "Leo LT" problemą. Teisininko teigimu, Lietuvoje jau buvo precedentų, tarp jų - ir alkoholio įmonės "Alita" privatizavimo istorija, kai net KT paskelbus neigiamas išvadas, situacija liko neišspręsta. "EK taip pat gali tik išsakyti savo poziciją. Tačiau sprendimus turi priimti Lietuva, ir tai padaryti galima jau dabar. Deja, politikai, sukūrę superstiprią finansinę grupę, turtingesnę už valstybę, tampa prašytojais, o ne lygiais partneriais. Tad jėgos, kuri turėtų valios pareikalauti grąžinti valstybei neteisėtai įgytą turtą, nematau", - apgailestavo K.Čilinskas.

Iš Lietuvos - Rusijai

Net ir atsiradus valios taisyti Lietuvai nepalankias nacionalinio investuotojo kūrimo sutartis, būsimajai Vyriausybei tai padaryti būtų labai keblu. Į viešumą tik neseniai iškilo informacija apie "Leo LT" kūrėjų sutartyse numatytus saugiklius, verčiančius valstybę atsakyti už iškylančias problemas, taip pat - ir už savo interesų gynimą.

Kaip fiksuota "Leo LT" akcininkų sutartyje, sprendžiant ginčus tarp bendrovės savininkų - Vyriausybės ir "NDX energijos" - Lietuva netektų imuniteto į visą valstybės turtą, išskyrus šalies ambasadas užsienyje. Akcininkų ginčai būtų sprendžiami slapta - Stokholmo arbitražo teisme.

Kaip tvirtina sutartis išnagrinėjęs K.Čilinskas, jose numatyta galimybė valstybei išpirkti privačių investuotojų akcijas - tačiau rinkos kaina, galinčia siekti ne vieną milijardą litų. Be to, teisininko teigimu, yra fiksuota, kad Vyriausybė savo akcijas gali parduoti tik euroatlantinės zonos atstovams, kai "NDX energija" savo dalį gali perleisti netikrindama, ar pirkėjas yra iš šios zonos šalių.

"Jau dabar nekyla abejonių, kad tokių pretenzijų gali turėti Rusijos bendrovės, galbūt registruotos Europos šalyse", - LŽ aiškino K.Čilinskas.

Rusijos investuotojai nuo pat nacionalinio investuotojo kūrimo pradžios buvo baubas, kuriuo buvo gąsdinama iškilus abejonėms dėl sprendimų teisėtumo. Šiuo argumentu rėmėsi ir premjeras Gediminas Kirkilas, praėjusių metų pabaigoje aiškindamas, kodėl neskelbiamas nacionalinio investuotojo konkursas. Jį esą galėtų laimėti Rusijos kontroliuojama įmonė, tad saugantis pasirinkta Lietuvos kompanija.

Surėmė pečius

Saugiklių, o gal greičiau ginklų kovoje su būsimąja valdžia, privatūs "Leo LT" akcininkai sumanė ir daugiau. Prieš pat antrąjį Seimo rinkimų turą bendrovės valdyboje įvyko esminės permainos.

Iš pareigų dėl neva asmeninių priežasčių pasitraukė "Leo LT" valdybos pirmininkas ir vyriausiasis vykdomasis pareigūnas Rymantas Juozaitis. "Leo LT" stebėtojų taryba nedelsdama, vos per kelias dienas, suformavo naujos sudėties 5 narių bendrovės valdybą, o jos pirmininku tapo vos prieš tris mėnesius iš draudimo bendrovės vadovauti Rytų skirstomiesiems tinklams (RST) atėjęs Gintautas Mažeika, vadinamas geru "NDX energijos" vadovo Igno Staškevičiaus bičiuliu. Nors "Leo LT" kontroliuoti turintys pareigūnai bando tikinti, kad valstybė ir po šių pokyčių išlaiko įtaką bendrovėje, situacija kiek kitokia. Iš tiesų šiuo metu "Leo LT" valdyboje iš 5 narių keturi - įmonės vadovas G.Mažeika, Ramūnas Bičiulaitis, Vilius Bernatonis ir Darius Montvila - atstovauja "NDX energijai". Ankstesnėje valdyboje trys iš 5 narių atstovavo Vyriausybei, du - privatiems investuotojams.

Apie tai, kad naujo "Leo LT" vadovo ieškojo "NDX energijos" savininkai, prasitarė "Leo LT" stebėtojų tarybos pirmininkas Julius Niedvaras. "Pagal mūsų procedūras, patvirtintas taryboje, yra 4 komitetai, vienas jų - paskyrimų ir atlyginimų komitetas, kurio pirmininkas esu aš, o nariai - Ignas Staškevičius ("NDX energijos" vadovas) ir Artūras Dainius. Mes trise tai darėme", - viešai pareiškė J.Niedvaras.

Jo teigimu, toks žingsnis neprieštarauja sutartims, nes jose nėra reikalaujama, kad bendrovės valdyba būtų renkama proporcingai turimoms akcijoms. "Todėl mes nesvarstėme, kas kam atstovauja, visi atstovauja Lietuvai", - kalbėjo J.Niedvaras.

Briuselis susirūpinęs

Būsimajai Lietuvos valdžiai švelninant pozicijas dėl "Leo LT", kur kas tvirtesnę poziciją demonstruoja Briuselio viršūnės. EK, griežtai pasisakanti už vertikalių monopolijų energetikos srityje skaidymą, pradėjo rinkti informaciją apie Lietuvoje sukurtą energetikos milžinę.

Dar rugpjūčio pabaigoje Lietuvos Vyriausybei buvo pateiktas EK raštas, kuriame, remiantis gautu skundu, teiraujamasi, ar, steigiant "Leo LT", Lietuva galėjo suteikti neteisėtą pagalbą - palankiomis sąlygomis perleisti bendrovės akcijų privatiems investuotojams. EK, norėdama įvertinti iškeltas abejones, prašė Vyriausybės apibūdinti priežastis, dėl kurių Lietuva nutarė įsteigti "Leo LT" ir įtraukti privatų investuotoją, kodėl buvo atsakyta rengti viešąjį konkursą privačiam investuotojui atrinkti, kodėl Vyriausybė išrinko "NDX Energiją" ir atmetė kitus galimus kandidatus.

"Įrodykite, kad Lietuvos Respublika elgėsi kaip privati investuotoja, t. y. stengėsi gauti didžiausią "Leo LT" dalį atsižvelgiant į rinkos sąlygas. Todėl įrodykite, kad "NDX energijos" 38,3 proc. nuosavybės teisių dalis "Leo LT" teisingai atitinka VP į "Leo LT" įnešto turto dalį (natūra arba kita), palyginti su Lietuvos Respublikos įnašu", - prašoma rašte.

Atsakyti EK įpareigota Ūkio ministerija teigia užduotį jau įvykdžiusi. Netrukus po kreipimosi Briuseliui buvo pateikti bendrovės steigimo dokumentai, o praėjusią savaitę - ir "Leo LT" kūrimo aplinkybes aiškinantis raštas. Tačiau ir šis dokumentas, kaip daugelis kitų, liečiančių "Leo LT", yra riboto naudojimo - taigi, visuomenei neprieinamas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"