TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

LLRA narys teigia, kad 1993 m. Vilniaus krašte konfliktą dėl žemės slopino kariuomenė

Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Lietuva pirmininkauja Europos Sąjungos Tarybai, o kaimyninė Rusija nepaliauja atakuoti  jos vis naujomis informacinėmis provokacijomis ir šmeižtu. LLRA narys Rusijoje išleistoje knygoje teigia, kad 1993 m. Vilniaus krašte konfliktą dėl žemės slopino kariuomenė.

Tačiau atsiranda didžiosios kaimynės talkininkų ir tarp vietinių. Šįkart į „Savaitės“ akiratį pateko Lietuvos Lenkų rinkimų akcijos (LLRA) veikėjas, apskelbęs pasauliui, kad Vilniaus krašte diskriminuojami lenkai, o prieš 20 metų dėl žemės kilusiame konflikte tramdyti vietinių buvo pasitelkta ne tik policija, bet ir kariuomenė, esą tąkart aidėjo šūviai. Aiškėja, kad nieko panašaus nebuvo.

Rusijos kanalo NTV laidoje „Agentė pagal iškvietimą“ parodyta moteris, it kokia Ana Čapman, galėjo tikėtis paties Vladimiro Putino padėkos ir svaiginamos karjeros Rusijos televizijoje, bet gėdingai susimovė: vietoje saugumo pareigūno Renato Petkaus rodė buvusio Valstybinės mokesčių inspekcijos pavaduotojo Sauliaus Trečekausko nuotrauką. Po tokio fiasko rusų „politseksologams“ teko užsičiaupti – šis „žurnalistinis tyrimas“ parodytas tik Rusijos NTV auditorijai.

Propagandos ekspertas Mantas Martišius sako, kad siekta Lietuvos kontržvalgybą įtraukti į viešą žaidimą.

„Tai yra žaidimas, kai apie žmogų pasakomi labai nemalonūs dalykai, kurie realybėje sunkiai suvokiami, ir jis paliekamas dviprasmiškoje situacijoje. Būtent toks paprastas žaidimas: pasakoma, kad tu dramblys, jei tylėsi, bus blogai, o jeigu ginsiesi – gal tikrai yra kažkas tokio“, – sako VU Žurnalistikos instituto docentas dr. M. Martišius.

Rusijos specialiosios tarnybos atkakliai atakuoja Baltijos valstybes – liejamas melas, klastojama mūsų istorija. Štai Didžiojo Spalio metinių proga Vilniuje surengtas dokumentinio filmo „Nuslėpta Baltijos šalių istorija“ pristatymas.

Juosta skirta Vakarų Europai. Baltijos šalys nedviprasmiškai kaltinamos, kad talkino naciams, o atgavusios nepriklausomybę, taiko nacistinius metodus rusakalbiams. Filmo autorius, neseniai Estijos pilietybę iškeitęs į Rusijos, įrodinėja, kad Baltijos valstybės – fašistinių režimų teisių perėmėjos.

„Jos yra 1940 metų fašistinių režimų teisių perėmėjos, mažai ką pakeitė savo įstatymuose, net juos pablogino. Tai faktiškai neofašistinės valstybės. Lietuvoje šiek tiek geresnė situacija, bet iš esmės – ta pati“, – konstatuoja Maksimas Reva, dokumentinio filmo „Nuslėpta Baltijos šalių istorija“ autorius.

VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto mokslo darbuotojas Nerijus Maliukevičius sako, kad tai tradicinė dar Rusijos imperijos laikais įvaldyta pjudymo taktika, kai neaiškūs veikėjai papila melo dozę ir dingsta.

„Po to tas pyktis, kuris susikaupia pamačius tokias akivaizdžias propagandines medžiagas, savaime krypsta į tuos žmones, kurie turi čia gyventi – į tautines mažumas“, – apie didėjančią priešpriešą tarp lietuvių ir kitataučių kalba N. Maliukevičius.

Skelbdamas informaciją, faktų nepatikrino

Rygiečio Aleksandro Gaponenkos vadovaujamą „Nepiliečių kongresą“ Latvijos saugumo policija įvardija kaip keliantį pavojų nacionaliniam saugumui. A. Gaponenka vadovauja „Europos tyrimų institutui“, kuris Baltijos valstybėse vykdo tautinių mažumų stebėseną, jų reakcijas į vidaus procesus.

Rugsėjį „Europos tyrimų institutas“ Maskvoje pristatė knygą apie etninius konfliktus Baltijos šalyse. Tarp autorių – ir du iš Lietuvos: Andrejus Fominas iš Rusų aljanso ir LLRA narys, Lenkų teisininkų sąjungos valdybos sekretorius Jaroslavas Skuderis.

„Savaitė“ yra rodžiusi reportažus, kad A. Fominas ir LLRA lyderis Voldemaras Tomaševskis bendradarbiauja su Rusijos Užsienio reikalų ministerijos finansuojamu leidiniu „Baltijskij mir“. Tad šių politinių jėgų talka leidžiant knygą, kurioje pateikiami menami įrodymai apie etninius konfliktus, neturėtų stebinti.

J. Skuderis savo tyrime narplioja lenkų konflikto Lietuvoje istoriją, kaip per Atgimimą Vilniaus krašte jau beveik buvo paskelbta lenkų autonomija, tačiau dėl 1991 m. Maskvoje žlugusio pučo planas nepavyko. Straipsnyje dėstoma, kaip valdžia diskriminuoja Lietuvos lenkus. Viename iš epizodų – 20 metų senumo istorija, kai Vilniaus apskrityje buvo dalijami sklypai privačių namų statyboms, nors vietiniai tam priešinosi. Autoriaus duomenimis, 1993 metais Gudelių kaime protestuotojus tramdė policija ir ginkluota kariuomenė.

„Eilinis konfliktas įsiplieskė 1993 m. balandžio 27 d., kai vietinius gyventojus malšinti atvyko kariniai padaliniai. [...] Kai paaiškėjo, kad bauginimo akcija nepavyko, į 282 protestuotojų pusę pasipylė šūviai. Tik per stebuklą išvengta aukų. Ant aplinkinių namų sienų liko daugybė kulkų žymių. Štai tokia parodomoji „lietuviškoji demokratija“, – nusakoma tuometinė situacija J. Skuderio rašinyje „Lenkai Lietuvoje: konflikto istorija“.

Tačiau autorius pripažįsta, kad šių faktų netikrino.

„Ėmiau iš interneto, reiškia, iš šaltinių, kuriuos galime rasti internete. Manau, kad faktas buvo patikrintas, jeigu buvo spaudoj. Pretendentai į žemę konfliktavo... Matot, aš irgi turiu nepakankamai informacijos, ar buvo panaudota Lietuvos kariuomenė“, – telefonu „Savaitei“ sakė J. Skuderis

Tačiau to konflikto liudininkai, tuometis Seimo narys Ryšardas Maceikianecas ir Vilniaus rajono policijos vadovas Mečislovas Poplavskis tvirtina kariškių nematę.

„Aš pats buvau išvykęs. Jokios kariuomenės ten tikrai nebuvo. Taikiai išsiskyrėm ir nieko panašaus nebuvo. Ten buvo atvažiavęs ir V. Tomaševskis, dar pacanas“, – tuometinius įvykius apibūdina buvęs Vilniaus rajono policijos vadas Mečislovas Poplavskis.

Buvęs krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius sako, kad Rusija tik ir laukė preteksto, kaip sustabdyti kariuomenės išvedimą iš Lietuvos. Tokią LLRA veikėjo rašliavą A. Butkevičius vadina piktavališku melu

„Aš J. Skuderį paduosiu į teismą. Čia – gryna nesąmonė. Atvirkščiai, visais atvejais, kai kildavo kokie klausimai šitame rajone, aš skambindavau draugams į Lenkiją, buvo toks „Solidarumo“ dešinysis sukarintas sparnas. Mes kviesdavomės jų žmones, ir jie patys kalbėdavo su vietiniais lenkais. Aš tą praktiką naudojau nuo 1991 metų, kai komunistai pabandė panaudoti vietinius lenkus, kurdami taip vadinamą Vilniaus autonomiją“, – prisimena tuometis krašto apsaugos ministras A. Butkevičius.

Šis melas skleidžiamas plačiai – spalį A. Gaponenka skaitė pranešimą apie tautinių mažumų padėtį Baltijos šalyse Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje, o Maskvoje jau kalbama, kad būtina keisti Rusijos tėvynainių įstatymą – Kremlius siekia ginti visas tautas buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje.

„Jei Rusija gina savo tėvynainius rusus, tai ji lygiai taip pat gali ginti ir kitų tautybių atstovus, Baltijos valstybėse – taip pat“, – laidoje „Argumenty i fakty“ sakė NVS instituto Baltijos šalių skyriaus vadovas Michailas Aleksandrovas.

Rusakalbiams rengia sukarintas stovyklas

O kol kas Baltijos ir kitų buvusios Sovietų Sąjungos valstybių rusakalbiam jaunimui „Sąjunga pergalės paveldėtojai“ („Союз Наследники Победы“) rengia sukarintas stovyklas.

Dosniai finansuojamose lageriuose vaikus treniruoja specialiųjų padalinių „Berkut“ ir „Alfa“ instruktoriai, žvalgybos gudrybių moko net generolo laipsnį turintys žvalgai. Organizatoriai neslepia, kad jie sėja „internacionalinę“ sėklą ateičiai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"