TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Londono emigrantams - namas-konteineris ant vandens

Perspektyvi architektė Asta Šivokaitė Londone atsidūrusius lietuvius emigrantus, kurie ieškodami geresnio gyvenimo paliko namus ir šeimas, pasiūlė apgyvendinti name-konteineryje ant vandens.

Sakoma, kad šiais laikais nieko nėra pastovesnio už laikinumą. Įvairiose šalyse atsiranda laikinumo įspūdį sudarančių ne tik namų-konteinerių, bet ir miestų-konteinerių. Tokie naujoviški būstai gana mobilūs, patogūs ir paprasti. Vieniems namas-konteineris gali nepatikti, kiti tokiame būste gali atrasti nemažai pranašumų. Tačiau tikriausiai nelieka abejingų tokiam originaliam sumanymui, koks yra Londono lietuvių bendruomenės centro projektas.

Laikinumo jausmas neapleidžia

Emigracija - nūdienos gyvenimas. Ši aktuali tema architektūroje bene pirmą kartą savitai interpretuota. Suprojektuoti Londono lietuvių bendruomenės centrą ant vandens A.Šivokaitei patarė Vilniaus Gedimino technikos universiteto magistro darbo vadovas, architektas Sigitas Kuncevičius. Architektė šiemet baigė magistrantūros studijas. Ji įsitikinusi, kad namas-konteineris labai atitinka emigranto gyvenimo būdą. A.Šivokaitė į emigraciją pažvelgė iš profesinės pozicijos. Jai ne tas pats, kas vyksta Lietuvoje. Architektė norėtų nors kiek prisidėti, kad būtų kitaip.

"Emigrantas neturi nuolatinės gyvenamosios vietos - keliauja ten, kur palankesnės sąlygos gyventi. Jo šaknys lieka gimtojoje žemėje. Gyvendamas toli nuo tėvynės žmogus mėgina įsitvirtinti svetur ir tapti savas tarp svetimų", - svarstė jauna architektė.

Tačiau vargu ar emigrantą apleidžia įkyrus laikinumo jausmas. Į gimtinę, nors ir laikinai, jis kada nors vis tiek sugrįš. Namo gena nostalgija ir liūdesys likus be artimųjų ir praradus gimtinę.

Trūksta emigravusių draugų

Kodėl autorė pasirinko Londoną, nors, kaip pati tvirtina, nenorėtų gyventi šiame mieste ir apskritai emigruoti iš Lietuvos? Jai gera gyventi Vilniuje ir ji čia šauniai darbuojasi.

"Kol kas neįsivaizduoju savo, kaip emigrantės, likimo. Kai studijavau architektūrą universitete, keletą vasarų teko padirbėti užsienyje. Emigraciją įsivaizduoju tik kaip laikiną ir gana trumpą savo gyvenimo periodą. Laimės svetur neketinu ieškoti. Viską, ko man reikia, turiu čia. Ko labiausiai man trūksta Lietuvoje, - tai artimų draugų, kurie emigravo", - liūdnokai prasitarė Asta.

Panaudojami vandens telkiniai

Kuo ypatingas emigranto būstas-konteineris? Architektė šyptelėjo sakydama, kad projektas pareikalavo atlikti daug namų darbų. Vien tai, jog namui-konteineriui numatė vietą ant vandens, lėmė architektūrinį sprendimą.

Namas-konteineris primena plūduriuojantį laivą, kuris laikinai užkeltas ant pontonų. Jame esantys butai tarsi kajutės, nedideli, bet kompaktiški. Langų forma panaši į liuko langelius, bet šiuo atveju jie šiek tiek didesni. Gana romantiška pro juos matyti vien tik vandens erdves ir dangų.

Prieš pradėdama projektuoti Londono lietuvių bendruomenės centrą autorė gana išsamiai išanalizavo, kokią įtaką dideliam miestui daro atvykėliai iš svetur. Pasak Astos, ją nustebino kai kurie faktai, kaip keitėsi Londonas per maždaug 60 metų. "Miestai, į kuriuos plūsta emigrantai iš įvairių šalių, turi tendenciją plėstis, juose didėja gyventojų tankumas. Mane domino Londonas, kuriame gyvena daug lietuvių. Šiame mieste gyventojų tankumas dėl imigracijos padidėjo net penkis kartus ir toliau didės. Laisvos žemės, kur būtų galima statyti namus, beveik nebėra. Juntamas didžiulis jos trūkumas. Tai turi įtakos kainai - kiekvienas lopinėlis kasmet brangsta. Alternatyva tankiai apgyvendintoms vietovėms - plaukiojantys namai," - komentavo miestų plėtros tendencijas architektė.

Stichinės nelaimės nepavojingos

Ar toks spartietiškas būstas patiktų Londono emigrantui? Asta nė kiek tuo neabejoja. Vien tai, kad žmogus išvyko iš savo namų, jau yra iššūkis sau pačiam. Namas-konteineris atspindi jo būseną. Plūduriuojantis namų kvartalas rodo laikinumą ir judrumą, tai tarsi tam tikra socialinė ir kultūrinė atskirtis nuo miesto ir kita gyvenamosios erdvės kokybė, kelianti spartietiškų įgūdžių asociacijas.

Toks lietuvių bendruomenės centras Londone būtų gana priimtinas čia gyvenantiems žmonėms - jie galėtų bendrauti, kiekvienas gautų socialinę paramą ir reikalingą informaciją.

Pasak Astos, pasaulinėje praktikoje konteinerinė statyba pritaikoma ir gyvenamiesiems pastatams. Manau, kad lietuviai taip pat galėtų tokiame name gyventi. Tai visiškai įmanoma. Šiame projekte pabrėžiau emigranto laikinumo problemą. Namas-konteineris - daugiau laikinas prieglobstis, kur emigrantas galėtų prisiglausti, kol jam pavyks integruotis į naują aplinką.

- Kodėl jums emigracija asocijuosi su konteineriais? Ar šis projektas gali būti įgyvendintas mieste?

- Konteineris yra puikus modulinis elementas, o konteinerinė statyba - ypač lanksti. Panaudojami nenuginčijami konteinerių pranašumai: konteineriai - moduliniai elementai, konstrukciškai stiprūs ir prieinami, atsparūs aplinkos poveikiui, kai reikia juos pervežti ir eksploatuoti. Taip mėginama išspręsti kitą problemą. Kaupiasi krūvos nebenaudojamų krovininių konteinerių - tokių "dėžių" pasaulyje yra daugiau nei 30 milijonų. Ką su jomis daryti? Konteineriai gali būti naudojami daug metų, be to, nesudėtinga gana dažnai keisti jų paskirtį.

Kita namo-konteinerio pasirinkimo priežastis - simbolinė, siejama su tarptautiniais mainais. Tik šiuo atveju keičiamasi ne prekėmis, o darbo jėga. Lietuvių bendruomenės centrui numačiau idealią vietą - tai vienas svarbiausių XIX a. tarptautinės prekybos sistemos centrų, esantis Londono Doklando teritorijoje.

- Kodėl pasaulyje atsirado konteinerių miestai?

- Tokie miestai yra alternatyvus sprendimas tradiciniam būstui. Analogiški konteinerių idėjiniai projektai šiandien įgyvendinami įvairiose pasaulio šalyse, išskyrus Lietuvą. Tokių netradicinių pastatų esama gana daug. Vienas pirmųjų miestų-konteinerių buvo sumontuotas 2001-aisiais Rytų Londone. Būtent šiame rajone dabar gyvena daugiausia lietuvių emigrantų. Idėjinius konteinerių projektus pasaulio architektai siūlo pritaikyti gyvenime, kai ištinka stichinės nelaimės ir prireikia skubiai apgyvendinti be namų likusius žmones. Tai gana praktiškas požiūris. Tokio tipo modulinius pastatus lengva sumontuoti ir transportuoti į kitas šalis.

Londono lietuvių bendruomenės centro projektas gali būti pritaikytas realiam gyvenimui. Konstrukciniai ir inžineriniai sprendiniai - gerai apgalvoti ir pagrįsti. Visada siekiu racionalumo, kad mano parengti projektai nebūtų tik meninėmis idėjomis paremtos architektūrinės fantazijos. Bet kol kas Lietuvoje ką nors panašaus sunkoka įsivaizduoti.

Visi nori geriau gyventi

- Ar emigranto dalia panaši į be namų likusių žmonių gyvenimą?

- Nemanau, kad emigranto dalia panaši į be namų likusių žmonių gyvenimą. Šių dienų emigrantas savo noru paliko namus, bet be namų jis neliko. Toks žmogus siekia geresnio gyvenimo ir jam labai svarbu socialiai integruotis į kitą aplinką.

- Projektas susietas su vandeniu. Kodėl jums norėjosi konteinerius patupdyti būtent ant vandens?

- Plaukiojantys namai - alternatyva tankiai apgyvendintoms vietovėms, kurios yra prie vandens. Projekto prioritetas - statinio poveikis aplinkai. Toks objektas neturėtų kelti problemų - neužima vietos svetimoje žemėje, emigrantas čia tik laikinai prisiglaudžia. Svetimšalio šaknys lieka jo gimtojoje šalyje. Į tai atsižvelgiant ir projektuojamas pastatas neįleidžia šaknų į svetimą žemę - būtent toks namas turėtų būti statomas ant pontonų ar kitų plūduriuojančių priemonių, skirtų įvairiems įrenginiams ant vandens išlaikyti.

Daug simbolinių reikšmių

- Ar jums pavyko įgyvendinti savo vizijas?

-Į šį klausimą nerandu tikslaus ir aiškaus atsakymo. Manau, kad mano projekto viziją lėmė aktualūs visuomenės gyvenimo klausimai. Tai mano, kaip architektės, pozicija, kurią išsakiau architektūrine forma. Projekto aiškinamajame rašte gana konkrečiai įvardijau, kodėl šalyje didėja emigracija. Visuomenės poreikiai nuolat auga, tačiau valstybė nesugeba patenkinti gyventojų lūkesčių. Žmonės patys ieško išeities, kaip toliau gyventi. Jie emigruoja į labiau išsivysčiusias šalis. Tokiu atveju kyla socialinės integracijos problemų. Tipologiniu požiūriu visuomenėje atsiranda naujų objektų poreikis - tai daugiafunkciai objektai, kurių svarbiausias socialinis tikslas - padėti integruotis į naują socialinę terpę. Naujas objektas iškėlė funkcionalumo problemą. Koks tokio centro poreikis, jo dislokacija ir integracija į miesto struktūrą, architektūrinių sprendinių aspektai ir kita.

Palyginti su ankstesniais mano projektais, šiame darbe ypač daug simbolinių reikšmių, kurios atsirado dėl specifinių aplinkybių. Visa tai įgavo aiškią architektūrinę formą. Šis darbas pareikalavo daug laiko ir pastangų. Kūrybos procesas buvo gana įdomus ir naudingas. Galutiniu rezultatu esu visiškai patenkinta.

Kuklus asmeninis indėlis

- Emigracijos problema šiuo metu yra labai aktuali. Kaip jūs siūlytumėte ją spręsti, jeigu būtumėte valdžioje?

- Man artimesnė kūryba nei politika. Į šią veiklos sritį neketinu veržtis. Tokio masto problema - ne vieno žmogaus pečiams. Mano projekto tikslas - ne išspręsti emigracijos problemą ar grąžinti savo tautiečius namo. Norėjau palaikyti jų pasirinkimą ir padėti jiems prisitaikyti naujoje terpėje. Tai kuklus mano indėlis, tiek galėjau pasiūlyti žmonėms, kurie nusivylė savo tėvyne. Per metus iš Lietuvos emigravo apie 50 tūkst. gyventojų. Akivaizdu, kad šis skaičius toliau gali sparčiai didėti.

- Kodėl pasirinkote architektūrą?

- Vaikystėje apie architektūrą nė nesvajojau. Tik kai baigiau mokyklą, supratau, kad architektūra yra tai, kas man patinka. Ši specialybė apima ir meną, ir tiksliuosius mokslus. Tad mano lūkesčiai - tapti profesionale architekte - išsipildė. Esu tuo labai patenkinta. Tačiau nelengva Lietuvoje susirasti darbą pagal savo profesiją. Magistro studijų metais teko padirbėti kitoje kūrybinėje srityje, bet nuo architektūros stengiuosi nenutolti. Šiuo metu įsirenginėju savo namus ir darbuojuosi šeimos labui (šypsosi - aut.). Kai nespaudžia jokie terminai, architektūra tampa labai maloniu užsiėmimu.

- Ar esate karjeros moteris? Kas jums svarbiau - sėkmė darbe ar asmeninė laimė?

- Tikrai nesu karjeristė. Sėkmė darbe (kai kalbame apie kūrybinį darbą) ir asmeninė laimė - glaudžiai tarpusavyje susiję dalykai. Norint laimingai gyventi vien asmeninės laimės nepakanka, dar reikia atskleisti ir savo sugebėjimus. Tai materialus pagrindas, suteikiantis galimybę patenkinti žmogiškus poreikius. Asmeninė laimė turi įtakos kūrybiniam darbui - jei nebūčiau laiminga, negalėčiau kurti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"