TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Londono muzikos užkulisiai ir scenos

2013 10 29 6:00
Muzikiniuose Londono užkulisiuose dirbanti G.Pereckaitė dažnai ir pati lipa į sceną. Asmeninio albumo nuotraukos

Vilnietė Goda Pereckaitė jau trejus metus gyvena Londone, mokosi Vestminsterio (Westminster) universitete ir sukasi muzikos industrijoje: koncertų salėje „Wilton's Music Hall“ ir įrašų kompanijoje „Zoe Records“ dirba organizatorių asistente. Atsiradus progai ir pati lipa į sceną dainuoti.

Lietuvoje, Vilniaus universitete (VU), baigusi tris kursus ir paskatinta muzikos mokytojų Goda nusprendė keisti specialybę. Kadangi čia merginai sukliudė prasidėjusi aukštojo mokslo reforma, o jaunatviškas smalsumas visuomet veda tolyn nuo namų, ji išvyko į Londoną. Muzikos virtuvė ir platus kultūrinis laukas lietuvę ten sulaikys dar ilgam.

Ką pasiimsi, tą turėsi

VU studijuodama komunikaciją ir informaciją G.Pereckaitė pradėjo gręžtis dainavimo link. „Mane įkvėpė ir daug pagelbėjo mokytojas Artūras Anusauskas. Rinkausi tarp Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bei Londono. Nulėmė noras pamatyti pasaulį ir išbandyti jėgas svetur“, - LŽ pasakojo Goda. Mergina prisiminė, kad kaip tik tuo metu prasidėjo ir aukštojo mokslo reforma, kuri jai buvo nepalanki, nes turėdamas bakalauro diplomą žmogus negali pretenduoti į valstybės finansuojamą vietą dar vienoms bakalauro studijoms.

Dažniausiai studentai, norintys pamatyti pasaulį, renkasi mainų programas, tokias kaip ERASMUS. „Tačiau supratau, kad tos studijos nėra tai, ko noriu, o ir muzikos dėstytojai labai skatino eiti pirmyn. Visuomet buvau susijusi su muzika, baigiau Balio Dvariono muzikos mokyklą, tiesiog niekad nesvarsčiau to paversti profesija“, - kalbėjo Goda.

Mergina juokavo, kad studijas pakeitė ne taip ir toli – iš VU į WU. Kokius ji mato šių dviejų universitetinių aplinkų skirtumus? „Sunku lyginti, nes pirmi metai VU davė daug teorijos, o muzika yra praktinė sritis, - svarstė pašnekovė. - Čia neturime tradicinių egzaminų ar paskaitų – atsiskaitome ne testais, bet projektais, esė. Dirbantys dėstytojai – muzikantai. Jie dalijasi praktinėmis žiniomis, gana dažnai kviečia svečių iš įrašų kompanijų, prodiuserių. Gali laisvai rinktis mėgstamą kryptį, tačiau viskas priklauso nuo tavęs – ką pasiimsi, tą turėsi.“

Goda su Katie Armstrong šiuolaikinio šokio spektaklyje "Instinctive Matter" pernai vasarą "Wilton's Music Hall" scenoje.

Didelė virtuvė

Godos stojamuosius egzaminus sudarė motyvacinis laiškas ir gyvenimo aprašymas. Vėliau atrinktieji turėjo atvykti į universitetą, kur vyko interviu. Jos žodžiais, universiteto darbuotojai yra draugiški ir palaikantys, per atranką stengiasi pažinti potencialius studentus kaip asmenybes, vokalistus, kūrėjus, o ne išgąsdinti. „Patirtis buvo ne nauja, bet neįtikima, kaip ir prieš porą metų, kai dalyvavau atrankoje į Berklio muzikos koledžą Bostone. Mane priėmė, tačiau skyrė dalinę stipendiją. JAV, kaip žinoma, negali dirbti, kol mokaisi, o vien studijos kainuoja 30 tūkst. dolerių per metus“, - neapgailestaudama, kad liko Europoje, pasakojo lietuvė.

Kodėl ji pasirinko komercinį muzikavimą? „Ilgai svarsčiau, bet, matyt, tai arčiau širdies, matau daug galimybių. Esu visiškai tikra: muzika – mano kryptis. Dirbu, kad būčiau atpažinta kaip atlikėja. Mane itin domina muzikos užkulisiai“, - prisipažino G.Pereckaitė. Būtent todėl ir praktiką rinkosi atlikti keliose įrašų kompanijose: „Union Square Music“ ir „Zoe Records“, buvo generalinio direktoriaus asistentė - dirbo prie projektų, renginių organizavimo, rinkodaros ir susipažino su visa muzikine veikla.

Dainininkė neslėpė, kad ją labai žavi Londono muzikinė virtuvė, kuri yra itin didelė. „Londonas – didžiulis kultūrinis laukas. Tave įkvepia kiti menai, gyvenimas, gausybė žmonių ir begalė talentų, iš kurių gali mokytis. Tuo pulsuoja visa aplinka, gyva muzika, muzikavimo ir atviro mikrofono vakarai – tai puiki vieta kurti ir tobulėti“, - šypsodamasi tikino mergina.

Karjera prieš akis

Lietuvoje G.Pereckaitė dainavo su džiazo pianistu A.Anusausku. Londone už universiteto sienų jau dirbo su "London Ballet Company" prie šiuolaikinio šokio spektaklio „Instictive Matter“. Lietuvaitė naujam Marko Revenhillo spektakliui surinko chorą, vadovavo repeticijoms, kartu dainavo. Beje, šio dramaturgo pjesę „Shopping and Fucking“ Lietuvoje režisavo Oskaras Koršunovas. Retkarčiais Goda dainuoja kaip pritariančioji vokalistė, pavyzdžiui, Somerseto festivalyje „Summers Series“ apšildė britų atlikėją Katy B.

Šiuo metu lietuvė dirba seniausiame pasaulyje muzikos teatre „Wilton's Music Hall“. „Gyvenau netoliese, tad „Wiltonsas“ tapo viena iš nuolat lankomų vietų. Pradėjau čia dirbti barmene, tačiau netrukus teko daryti viską: dirbti teatro kasoje, prie įėjimo, padėti rengti koncertus ir spektaklius. Organizuoju ir pirmadienio muzikos vakarus, per kuriuos kviečiame muzikantus pristatyti savo kūrybą, - vardijo ji. - Prieš akis dar daug darbo, bet viskas klostosi teigiama linkme.“

Būsimos diplomuotos dainininkės darbas – kartu ir jos hobis. „Juokinga, nes net šeštadienio vakarą renkuosi eiti ten, kur groja gyva muzika ar tuo metu pasirodo koks nors pažįstamas, - šyptelėjo Goda ir pridūrė, kad daugiausia draugų – iš universiteto, darbo ir projektų. - Kai atvažiavau į Londoną, nieko nepažinojau, todėl reikėjo viską pradėti iš naujo. Daug lietuvių nepažįstu, išskyrus dvi merginas architektes, su kuriomis gyvenu. Su kitais - aktoriais, šokėjais, muzikantais - susidraugavau dirbdama. Smagu, nes visuomet atsiras bičiulis, į kurio spektaklį ar koncertą galiu užbėgti.“

Gatvėje Goda retkarčiais nugirsta lietuvių pokalbį. Kartais jai būna juokinga, kai kam nors iš pašnekovų pasako, kad yra iš Lietuvos, o šie vis dar nežino, kur ta Lietuva. "Man asmeniškai neteko atsidurti situacijoje, kai nesinorėtų atskleisti, iš kur esu. Manau, viskas priklauso nuo to, kaip pateiki save aplinkiniams. Galiausiai esi toks pat žmogus kaip ir kiti, kurie stengiasi gyvenime ko nors pasiekti“, - svarstė mergina.

Metų pabaiga - tik Lietuvoje

Kokie gyvenimo užsienyje trūkumai? G.Pereckaitė dabar juokiasi prisimindama, kaip vos atvykusi mėgino perprasti ir greitai adaptuotis prie kitos muzikos terminijos. „Bendrauti angliškai buvo nesunku, nes prieš atvažiuodama daug ruošiausi – skaičiau knygas, žiūrėjau filmus. Tačiau pirmose solfedžio, muzikos harmonijos paskaitose, prisimenu, sėdžiu, žiūriu į lentą, o kai dėstytojas užduoda klausimą, nerandu tinkamo žodžio, nors atsakymą žinau. Mat Lietuvoje solfedžiuojama „Do-re-mi“, tuo metu visoje Vakarų muzikos mokykloje natos vardijamos kaip C, D, E, kartais net skaičiais", - aiškino Goda.

Lietuvė, visuomet parvykstanti namo vasarą pasidžiaugti saule, apsilankyti Nidoje, taip pat Kalėdoms ir Naujiesiems metams, teigė neįsivaizduojanti metų pabaigos švenčių svetur. Tačiau paklausta, ar po studijų planuoja likti Londone, ar vis dėlto ketina grįžti į Vilnių, Goda atsiduso: „Vis stengiuosi atitolinti šį klausimą. Iškart po studijų namo dar nebėgsiu, nes jau turiu planų. Bet neinu ir į kraštutinumus, nes nenoriu viename ar kitame pasaulio krašte padėti taško. Lietuva visuomet bus mano namai, Londonas taip pat jais tampa.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"