TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lošimų prievaizdams – kirtis dėl neveiklumo

2016 05 04 6:00
Virginijus Daukšys: „Lošimų sektoriuje trūkumų, žinoma, yra, bet nenorėčiau sutikti, kad jų yra LPT darbe." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas užsimojo peržiūrėti lošimų rinką kontroliuoti privalančios Lošimų priežiūros tarnybos veiklos pagrindus. Politikų teigimu, vos prieš ketverius metus reorganizuotos institucijos darbas labiau primena veiklos imitaciją, už kurią sumoka visi piliečiai, o ne dešimtis milijonų eurų pelnančios lošimų bendrovės.

Šiandien Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) jau antrą kartą nagrinės, kaip Lošimų priežiūros tarnyba (LPT) prie Finansų ministerijos taiso prieš pusmetį Valstybės kontrolės audito metu nustatytus veiklos trūkumus. Pernai birželį valstybės kontrolieriai, vertinę LPT darbą nuo 2011-ųjų iki 2014 metų I ketvirčio pabaigos, konstatavo, kad aktualaus teisinio reglamentavimo nebuvimas ir tarnybos darbo spragos turėjo neigiamos įtakos jos vykdomai lošimų ir didžiųjų loterijų organizavimo priežiūrai.

Lošimų verslas, kurio bendrasis rezultatas, LPT duomenimis, pernai siekė 85,8 mln. eurų, nuolat sulaukia priekaištų dėl skaidrumo stokos. Advokatų kontoros „Glimstedt“ advokato Lino Sesicko, memorandumo „Apie azartinių lošimų rinką Europos Sąjungoje ir Lietuvoje“ autoriaus, teigimu, vien lošimų namų (kazino) sektoriuje dėl nekontroliuojamos plėtros, silpnos fiskalinės kontrolės, kompetencijos ir praktinės patirties neturinčių kontrolę vykdančių institucijų darbuotojų suteikiamos galimybės neparodyti neapskaitytų pajamų 2010–2015 metais mūsų šalyje galėjo būti nuslėpta daugiau kaip 80 mln. eurų.

„Lošimų rinka yra labai „įdomi“. Tereikia pažiūrėti, kaip veikia lobistai, svarstant šią sritį reguliuojančius įstatymus. Šiame kontekste Valstybės kontrolės nustatyti LPT veiklos pažeidimai sudaro pagrindą kelti esminį klausimą – kodėl ji neatlieka savo funkcijų ir kodėl Finansų ministerija nekontroliuoja jos veiklos“, – LŽ sakė Seimo BFK narė Irena Degutienė.

Sumoka valstybė

LPT veiklą parlamentarai bandė nagrinėti prieš mėnesį, tačiau, kaip LŽ sakė BFK pirmininkas Petras Narkevičius, tąkart tiek šios institucijos, tiek Finansų ministerijos atstovai neigė iškeltas problemas. „Paklausę, ką jie padarė, įgyvendindami Valstybės kontrolės rekomendacijas, kokių priemonių ėmėsi, atsakymo negavome. Lauksime jo šiandien. Mano manymu, LPT pagaliau turėtų pradėti dirbti, pati ateiti ir siūlyti, kaip gerinti situaciją, o ne plaukti pasroviui“, – piktinosi politikas.

Kaip LŽ tvirtino LPT direktorius Virginijus Daukšys, jo atstovaujama tarnyba jau įgyvendino visas Valstybės kontrolės teiktas rekomendacijas, o Seimą apie tai informavo dar sausio pradžioje. „Lošimų sektoriuje trūkumų, žinoma, yra, bet nenorėčiau sutikti, kad jų yra LPT darbe. Esame vykdančioji organizacija, lošimų priežiūros srities politiką formuoja Finansų ministerija. Turime griežtai laikytis teisės aktų ir vienodai teisingai, nieko neišskirdami, vykdyti savo funkcijas. Didžioji problema – įrankių neturėjimas. Visi tie dalykai žinomi tiek Finansų ministerijai, tiek Seimo nariams. Seime yra registruota daug įvairių pasiūlymų, bet kažkodėl jie nejuda“, – kalbėjo jis.

I. Degutienės teigimu, lošimų prievaizdai, skųsdamiesi Seime stringančiais jų veiklai reikalingais teisiniais instrumentais, taip esą bando ne produktyviai spręsti problemas, bet perkelti jas ant kito galvos. Pasak politikės, dabartinė situacija rodo, kad lošimų kontrolė yra atsidūrusi aklavietėje. BFK nariai artimiausiu metu ketina siūlyti pirmąjį LPT pertvarkos žingsnį – sprendimą, kad šios institucijos finansavimas būtų vykdomas ne iš mokesčių mokėtojų pinigų, bet iš lošimų verslo kišenės. „LPT išlaikoma iš biudžeto, nors kitos panašios institucijos gyvena rinkos dalyvių įnašais. Ji šiuo metu mums kainuoja daugiau kaip pusę milijono eurų per metus. Kodėl lošimams turime leisti valstybės pinigus?“ – piktinosi BFK vicepirmininkas Bronius Bradauskas.

Pertvarkos užgeso

Parlamentaro teigimu, iš esmės pertvarkyti tiek LPT veiklą, tiek lošimų rinkos reglamentavimą buvo numatyta jau prieš ketverius metus. Dar 2011 metais sudaryta darbo grupė parengė ir 2012-ųjų gegužę įregistravo Lošimų įstatymo projektą, turėjusį įtvirtinti lošimų reguliavimo politikos principus ir apibrėžti teisinę bei socialinę lošimų organizatorių atsakomybę visuomenės atžvilgiu. Kartu siūlyta įkurti Lošimų rinkos koordinavimo tarybą, turėjusią užtikrinti lošimų rinkos reguliuotojų ir lošimų organizatorių bendradarbiavimą.

Šis projektas taip ir liko nepriimtas. Vietoj jo kadenciją baigianti to meto centro dešinės Seimo dauguma pritarė Finansų ministerijos siūlymui ir reorganizavo lošimų priežiūrą vykdžiusią instituciją. Vietoj tuo metu veikusios kolegialios Valstybinės lošimų priežiūros komisijos, į kurią atstovus deleguodavo aukščiausi šalies politikai, buvo įkurta iš biudžeto išlaikoma ir Finansų ministerijai pavaldi LPT.

Šiuo metu šiai institucijai yra patikėta kontroliuoti lošimų rinką, kurioje per metus, kaip minėta, sukasi daugiau kaip 80 mln. eurų. Šiuos pinigus pastaruoju metu išsidalija 13 lošimus organizuojančių bendrovių, valdančių lošimų namus (kazino), lošimų automatų salonus, loterijas bei lažybų punktus. Kaip matyti iš LPT skelbiamos informacijos, Lietuvos lošimo namų (kazino) rinkoje šiuo metu dominuoja „Olympic Casino Group Baltija“, gaunanti 57 proc. visų bendrųjų pajamų. B kategorijos lošimų automatų rinkoje yra įsitvirtinusi bendrovė „Tete-a-tete“ kazino (53 proc. bendrųjų pajamų), loterijų rinkoje – bendrovė „Olifėja“ (93,7 proc. pajamų).

„Lošimų organizatoriai pešasi tarpusavyje, dalydamiesi rinką. Visos šalys stengiasi viena kitai kaišioti pagalius į ratus, į konfliktą įveldamos ir politikus, ir valstybines institucijas“, – LŽ tvirtino BFK narys B. Bradauskas.

Advokato L. Sesicko manymu, lošimų rinkos iššūkius galėtų suvaldyti ryžtingas reguliuotojas, atsparus neleistinoms įtakoms. „Tačiau pas mus dažniausiai reaguojama į „kažką“. Mano supratimu, pati valstybė turėtų susivokti, kas yra lošimai, kaip jie turėtų būti reguliuojami, nustatyti reguliavimo principus bei priemones. Kol kas matome tik atskirų epizodų, spragų, nebūtinai net pačių svarbiausių, lopymą. Pagaliau reguliavimo srityje reikia proveržio, nes kitaip dar ilgą laiką liksime apimti visiškos stagnacijos“, – teigė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"