TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

LRT cenzūruoja spaudą

2010 02 23 0:00
A.Matonis teisinasi, kad kol kas nesulaukė teisininkų paaiškinimo, ar LŽ galima cituoti per spaudos apžvalgas.
LŽ archyvo nuotrauka

Visuomeninis, iš mokesčių mokėtojų išlaikomas transliuotojas - LRT - įveda senokai pamirštą spaudos draudimą. Per savo eteryje rengiamas spaudos apžvalgas neapžvelgia to dienraščio, kuris negaili kritikos jos vadovų abejotiniems sprendimams, pastebi jų klystkelius, vedančius į elektros skydinę.

Lietuvos televizijos "Labo ryto" bei Lietuvos radijo "Ryto garsų" spaudos apžvalgos, lyg ir turinčios pateikti objektyvų margą krašto spaudos veidą, jau ne pirmą savaitę nepastebi "Lietuvos žinių", nors dėmesio nestinga ir mažiems regioniniams, ir specializuotiems laikraščiams, ir savaitraščiams. Oficialus pasiteisinimas - LŽ draudžia kopijuoti ir publikuoti savo medžiagas be atskiro sutikimo. Tačiau tokį sakinį apie autorių teises skelbia visi dienraščiai ar savaitraščiai, ir tai LRT spaudos apžvalgoms netrukdo šių leidinių cituoti bei minėti įdomesnius jų rašinius. Išimtis daroma tik LŽ.

Vilkinimas.

Nors LŽ vadovybė LRT administracijai nusiuntė raštą, kuriame buvo paaiškinta, kad šis apribojimas galioja tik LRT interneto svetainei, tik jai draudžiama publikuoti ištisus LŽ straipsnius, praėjus daugiau kaip savaitei atsakymo nesulaukta. Spaudą apžvelgiantys žurnalistai negavo atskiro LRT vadovybės nurodymo, kad draudimas apžvelgti LŽ atšauktas.

LTV naujienų tarnybos vadovas Audrius Matonis ir LTV direktorius Rimvydas Paleckis teigė, kad jie kol kas laukia teisininkų paaiškinimo, kaip televizijai elgtis nepažeidžiant LŽ autorių teisių. Paklaustas, ar tai ne asmeninis R.Paleckio kerštas dienraščiui, pavadinusiam jo senelį Justą Paleckį kolaborantu Nr. 1 ir nusikaltėliu, trėmusiu į Sibirą nekaltus žmones, Lietuvos televizijos vadovas tvirtino, jog asmeniškumais darbe niekada nesivadovauja. Jo žodžiais tariant, čia tik juridiniai neaiškumai, kuriuos jų teisininkai, kai ateis eilė paskaityti LŽ raštą, išsiaiškins.

Kerštas už kritiką?

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas, LRT tarybos narys Dainius Radzevičius, paprašytas pakomentuoti šią situaciją, teigė: "Be jokios rimtos priežasties joks dienraštis neturėtų būti ignoruojamas. Jei jis prieinamas, įdomiausi straipsniai turėtų būti apžvelgiami. Tačiau aš nežinau konkrečių priežasčių."

Po poros valandų, išsiaiškinęs "konkrečias priežastis", žurnalistų sąjungos vadovas sakė: "Teisininkams kelia abejonių draudimas kopijuoti ir publikuoti LŽ straipsnius LRT interneto svetainėje. Kadangi laida "Labas rytas" (su spaudos apžvalga) dedama į interneto svetainę, sprendžiama, kaip šiuo atveju elgtis su LŽ rašinių citavimu spaudos apžvalgoje."

LRT vadovams nežinia kodėl neaišku, kad "Labas rytas" ir laidoje esančios spaudos apžvalgos - jau LRT nuosavybė, ir su jomis jie gali elgtis savo nuožiūra. Peršasi išvada, kad specialiai ieškoma kabliukų, kaip ignoruoti laikraštį, drįsusį kritikuoti įtarimų keliančius LRT vadovybės sprendimus. Matyt, labai norisi pakerštauti už kritiką.

Ignoruojama specialiai?

Visuomenės interesams atstovaujančios LRT tarybos pirmininkas Gediminas Ilgūnas, paklaustas, ką manantis apie vieno iš dienraščių visišką ignoravimą per spaudos apžvalgas, prisipažino: "Pirmą kartą apie tai girdžiu." Kitas LRT tarybos narys, politikos apžvalgininkas Artūras Račas teigė: "Jei tai daroma specialiai, yra negerai. Taip neturėtų būti. Kita vertus, nuolat apžvelgti taip pat neprivaloma. Pavyzdžiui, kai BNS daro spaudos apžvalgas, nebūtinai kasdien pamini visus laikraščius. Pasirenkamos įdomiausios, originaliausios medžiagos iš dienraščių. Kartais pasitaiko, kad vienas ar kitas leidinys kurią nors dieną neparašo nieko išskirtinio, jame kartojasi tai, kas ir kituose dienraščiuose. Tačiau jei ignoruojama ilgą laiką ir tai daroma specialiai, jau yra blogai."


Redakcijos komentaras

 

LŽ žurnalistė, buvusi ilgametė puikaus LRT savaitraščio "Kalba Vilnius" vyriausioji redaktorė, profesionaliai ir sąžiningai atliko redakcijos užduotį išsiaiškinti, kodėl nuo vasario 1 dienos visuomeninio transliuotojo spaudos apžvalgose nebeliko LŽ.

Tačiau garbinga žiniasklaida yra bejėgė prieš demagogiją ir cinizmą, būdingą buvusiai sovietinei žurnalistikai: LRT vadovai uždraudė savo darbuotojams apžvelgti LŽ publikacijas, saugodami... LŽ autorių teises. Apgailėtina, kad šią LRT vadovų poziciją palaiko ir Žurnalistų sąjungos pirmininkas D.Radzevičius, kuris atvirą cenzūrą mėgina dangstyti teisine kazuistika.

Tris savaites įvairaus rango LRT vadovų nuo Einošiaus prie Keipošiaus siuntinėtos LŽ vis dėlto turėjo naudos - artimiau susipažino su LRT vadovais. Ir padarė išvadą, kad anksčiau ar vėliau LŽ būtų buvę išmestos iš LRT spaudos apžvalgų kaip ideologinis svetimkūnis. LRT generalinio direktoriaus pavaduotojas ir televizijos direktorius Rimvydas Paleckis - gimęs Maskvoje, augęs Sovietų Sąjungos pasiuntinybėse užsienyje, žurnalisto karjerą pradėjęs "Tėviškės" draugijos organe "Gimtasis kraštas". Lietuvos radijo programų direktorė Guoda Litvaitienė - ilgametė Lietuvos radijo užsienio lietuviams redakcijos darbuotoja. Lietuvos radijo visuomeninių laidų redakcijos vyriausioji redaktorė Rima Jakutytė - Lietuvos radijo užsienio lietuviams redakcijos veteranė. Lietuvos radijo naujienų tarnybos direktorius Audronius Braukyla - Lietuvos radijo laidų užsienio lietuviams veteranas. Lietuvos televizijos naujienų tarnybos direktorius Audrius Matonis - Lietuvos radijo užsienio lietuviams redakcijos darbuotojas. Lietuvos radijo Vyriausioji laidų užsieniui redakcija ( vadinamasis LUL'as) buvo įkurta specialiu TSKP politinio biuro nutarimu kaip atsvara "Amerikos balsui" ir kitoms priešiškoms radijo stotims, tuomečiame LTSR televizijos ir radijo komitete turėjo ypatingą statusą, šioms laidoms buvo skiriamas ypač didelis Komunistų partijos CK Ideologijos ir propagandos skyriaus bei KGB dėmesys. Į Vyriausiąją laidų užsieniui redakciją galėjo patekti tik ypač patikimi kadrai, nes tai buvo priešakinis ideologinio fronto būrys. Tačiau net juodžiausiais okupacijos laikais LUL'o žmonės neturėjo tokios valdžios LRT kaip nepriklausomoje Lietuvoje ir bent jau nesielgė valstybiniame radijuje ir televizijoje kaip nuosavame kieme.

Šie "ideologinio fronto kariai", žiniasklaidos neskyrę nuo agitacijos ir propagandos, ne tik dabar susina LRT spaudos apžvalgas, bet ir toliau klastoja tikrovę - kiekvieną rytą Lietuvos žmonėms praneša, kad dviejų nacionalinių dienraščių -"Lietuvos žinių" ir "Respublikos" tiesiog nėra.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"