TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

LRT skęsta bylose ir skolose

2009 08 26 0:00
Siauro kelias veda į elektros skydinę ir LRT bankrotą.
LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) taryba, tvirtindama naujojo sezono radijo tinklelį, vakar diskutavo apie LRT visuomeninės misijos vykdymą, svarbiausias laidas ir aktualius įvykius. Kalbėtis buvo apie ką, nes nacionalinio transliuotojo vadovai jau senokai kaltinami cenzūros įvedimu bei visišku neūkiškumu, keliančiu LRT finansinio ir idėjinio bankroto grėsmę. Cenzūros gniaužtuose

Neseniai iš LRT tarybos atsistatydinęs žurnalistas Romas Sakadolskis griežtai kritikavo tiek tarybos darbą, tiek televizijos turinį. "Nesakyčiau, kad kilo koks nors vienas konfliktas, dėl kurio traukiuosi. Yra dalykų, kurie nuo pat pradžių nepatiko - pavyzdžiui, kaip nulinčiavo Darių Kuolį ir jo laidą (D.Kuolys buvo užčiauptas, kai suabejojo, ar etiška skirti Aukščiausiojo Teismo pirmininku Joną Prapiestį, kuris buvo teisingumo ministru koncerno EBSW siautėjimo laikais, - aut.). Manau, tai ydinga, ir daug atskleidžia apie LRT generalinį direktorių Audrių Siaurusevičių. Paskui viskas ritasi į pakalnę." R.Sakadolskis piktinosi laida "Teisė žinoti", kur dominuoja vedėja Rita Miliūtė. Ir priminė, kad į laidą apie apžvalgininką Kęstutį Girnių pats K.Girnius net nebuvo kviestas.

"Būčiau likęs dar trejiems metams, jei būčiau matęs, kad mano buvimas duoda naudos. Tačiau beriu tarsi žirnius į sieną. Jei "danguje" yra LRT tarybos pirmininkas Gediminas Ilgūnas ar A.Siaurusevičius, mano balsas "į dangų" nenueina", - kalbėjo R.Sakadolskis.

Anot pasitraukusio tarybos nario, jo kolegos laidų tinklelį yra linkę tvirtinti vos kelias minutes paskaitę laidų aprašus, o LRT finansavimo problemos nė nesirengia rimtai svarstyti. "Taryboje yra daug žmonių, kurie formaliai žiūri į tinklelį. Man neužtenka kelių minučių sprendimui dėl laidos priimti", - tvirtino R.Sakadolskis.

Tarybos narė Auksė Balčytienė teigė, kad kelias konfliktines situacijas tarp LRT vadovų ir laidų vedėjų (D.Kuolio, Leonido Donskio) "galima primesti cenzūrai". "Pretekstų tokioms išvadoms būta, nors ir sklandė įvairių gandų, bet nebūna ugnies be dūmų, - sakė A.Balčytienė. - Esama LRT vadovų nepakantumo kritikai. O ši neturėtų būti problema, nes jei kritikuojama nepagrįstai, visi tai mato, o jei kritika skausminga, bet teisinga, galima reikalus ir geranoriškai taisyti."

Tarybos narės manymu, LRT juntamas politinio ir žiniasklaidos lauko susipynimas, kai studijose sėdi tie patys veidai. "Tačiau nedrįsčiau kategoriškai teigti, kad LRT vyksta totali manipuliacija. Tokie ydingi procesai būdingi visai Lietuvos žiniasklaidai - susisaistymas per sutartis su valdžios institucijomis, korupcija", - tikino A.Balčytienė ir pabrėžė, kad LRT labai praverstų vidaus ombudsmeno pareigybė. Tai padėtų spręsti konfliktus tarp administracijos ir nepriklausomybę norinčių išlaikyti žurnalistų.

Kęstutis Petrauskis, vadovavęs LRT 2003-2008 metais, tikino, kad galima dvejopa cenzūra - išorinė, kai yra cenzorius, ir vidinė, kai žmonės, žinodami, kas gresia už laisvą žodį, susilaiko patys. "Dabartinėje LRT reiškiasi abi šios formos, - įsitikinęs buvęs LRT generalinis direktorius K.Petrauskis. - Visiškai akivaizdūs ir visiems matomi dalykai - nebėra D.Kuolio, L.Donskio, nebelieka ir nepalankių dabar LRT užvaldžiusiai grupuotei komentatorių."

Kai matomi tokie dalykai, LRT dirbantiems žmonėms "įsijungia stabdžiai." Anot K.Petrauskio, matomas primityvus dabartinių LRT vadovų kišimasis net į Žinių tarnybos veiklą. "Taip yra todėl, kad visiškai išplauta atsakomybė. Už tai, kas vyksta LRT eteryje, lyg ir atsakinga taryba, tačiau ji atsakomybę permeta LRT vadovams, o šie ją vėl meta atgal", - stebėjosi K.Petrauskis.

Skandalingos skolos LRTC

Lietuvos radijo ir televizijos centro (LRTC) generalinis direktorius Algirdas Vydmontas ne kartą yra tvirtinęs, kad LRT jau kurį laiką neįstengia ar nenori atsiskaityti už suteiktas paslaugas. "Tikrai, keblumų su LRT turime, tačiau konkrečių skolų sumų nenorėčiau minėti, nes taip daryti nekorektiška, tai komercinė paslaptis", - teigė A.Vydmontas. Pačios LRT duomenimis, skolos šiais metais gali siekti 11 mln. litų. Pasak A.Vydmonto, LRT vadovai savo keblią situaciją aiškina tuo, kad esą LRTC galintys mokėti tik tiek, kiek nacionaliniam transliuotojui skiriama biudžetinių lėšų: "Tačiau jų užsakymai yra gerokai brangesni, nei jiems skiriama pinigų, o susidariusio skirtumo LRT nenori sumokėti." Paklaustas, kaip tuos "keblumus" tikimasi išspręsti, A.Vydmontas neatmetė galimybės, kad bus kreipiamasi į teismą.

"Jie (LRT vadovai - aut.) gal nesupranta finansinių dalykų, o aš esu administracijos vadovas ir turiu suvesti finansinius galus, - sakė LRTC direktorius. - Suprantu, kad kils didelis skandalas, jei kreipsimės į teismą." Paklausus, kada to skandalo laukti, A.Vydmontas atsakė dar nežinantis, bet "tikrai išgirsime."

"Situacija tik blogėja. Kiek LRT gauna už transliacijas iš biudžeto, tiek atiduoda, o iš savo komercinės veiklos neskiria nė lito. Anksčiau sumokėdavo ir likusią dalį, o dabar - nors užsako gerokai daugiau paslaugų - atsiskaityti nenori. LRT, pavyzdžiui, pernai gavusi 29 mln. litų vien iš reklamos, skolas galėtų padengti, tačiau viskas priklauso nuo šeimininko, kaip jis tvarkosi savo ūkyje", - apgailestavo A.Vydmontas.

Jis neigė kalbas, kad LRT vadovas A.Siaurusevičius mėgina spausti LRTC vadovybę per Susisiekimo ministerijos, kuriai pavaldus LRTC, aukštus pareigūnus. Esą A.Siaurusevičius tol nevykdys LRTC finansinių įsipareigojimų, kol jam nuolaidžiaus susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. "Telefoninės teisės nepripažįstu. Jei klausyčiausi, ką kalba (o kartais kalba) ministerijos valdininkai, būčiau blogas vadovas, - tikino A.Vydmontas. - Iš savo pagrindinių akcininkų gauname ir reaguojame tik į rašytinius nurodymus. Jokio rašto, kad nesikreiptume dėl LRT skolų į teismą, tikrai nesame gavę."

Buvusiųjų bastionas

LŽ duomenimis, toks A.Siaurusevičiaus "ūkininkavimas" anksčiau rėmėsi jo pagrindine nuostata - "Kirkilas duos pinigų". Turima galvoje, kad tuometis premjeras Gediminas Kirkilas, su kuriuo A.Siaurusevičių siejo artima užstalių bičiulystė, dosniai rėmė bičiulio vadovaujamą nacionalinį transliuotoją. Po Seimo rinkimų neplanuotai pasikeitus politinei valdžiai "Kirkilo milijonai" užtrūko.

O jie buvo leidžiami ir kitiems įdomiems dalykams. Prabangiai suremontuotas vadinamasis balių kambarys, esantis šalia LRT generalinio direktoriaus kabineto, nes po skydinės skandalo A.Siaurusevičius ėmė slapstytis nuo smalsių akių - dabar "skydininkas" su savo "rebiatomis" (bičiuliais - aut.), tarp kurių esama ir LRT tarybos narių, pavyzdžiui, Rimvydas Valatka, linksminasi uždarai. Pastarasis "skydininko" skandalas: po R.Miliūtės laidos "Teisė žinoti" jos vedėja, laidos dalyviai R.Valatka, G.Kirkilas ir LRT vadovas iki vėlumos linksminosi viename Vilniaus barų.

Dar viena investicija, tikrai būtina nacionalinio transliuotojo misijai vykdyti, - stadiono, esančio vidiniame LRT kieme, statyba. Ketinta įsirengti daugiafunkcį aikštyną, tačiau politinė valdžių kaita ir sunkmetis šiuos planus pristabdė - įrengta tik krepšinio aikštelė. Akivaizdu, kad investuojant tiek lėšų į tokius "prioritetinius objektus" mokėti skolas LRTC nebelieka už ką.

Nors LRT etatiniams darbuotojams nuolat karpomi autoriniai atlyginimai, kolektyve sklando kalbų apie kosminius honorarus už privačių prodiuserių projektus ("Lietuvos balsai"). Net LRT tarybos nariai turi tenkintis šiais gandais, nes iš LRT administracijos negauna jokios informacijos, kaip ir kam skiriamos iš reklamos surenkamos lėšos. Štai ir vakar posėdyje A.Siaurusevičius posėdyje arogantiškai atsisakė atskleisti konkrečias sumas. Dar vienas neūkiškumo pavyzdys: nors LRT visada dirbo profesionalūs ir talentingi žurnalistai, A.Siaurusevičius šį sezoną iš šalies kviečiasi brangiai mokamas laidų vedėjas Jolantą Butkevičienę iš "Lietuvos ryto televizijos" bei šios televizijos vadovo Edmundo Jakilaičio žmoną Rasą Krasauskaitę-Jakilaitienę, kurios paslaugų atsisakė TV3 ir LNK. Komerciniams kanalams šios ponios per brangios, o nacionaliniam transliuotojui pagal kišenę? O gal šiuo atveju svarbesnės yra politinės pažiūros: per Seimo ir prezidento rinkimus LRT politines laidas rengė ištikimi G.Kirkilo ir Valdo Adamkaus šalininkai. Po pralaimėtų rinkimų LRT virsta visų buvusiųjų bastionu, kur rengiamasi politiniam revanšui, o apatiška Andriaus Kubiliaus Vyriausybė bejėgiškai stebi, kaip virš LRT plaikstosi G.Kirkilo ir V.Adamkaus šalininkų vėliava - juk ir pats A.Siaurusevičius LRT generaliniu direktoriumi tapo sutelktomis prezidento V.Adamkaus ir premjero G.Kirkilo pastangomis.

Susiaurinta LRT

LRTC vadovo A.Vydmonto ryžtas paduoti už piktybiškai nemokamas skolas LRT į teismą ištirptų, jeigu jis žinotų, kad teismuose A.Siaurusevičius pradeda ir laimi. Antai Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama byla, kurioje ieškovas - LRT, atsakovas - žurnalistų etikos inspektorius, trečiasis asmuo - R.Miliūtė ir kt. A.Siaurusevičius apskundė inspektoriaus sprendimą, kuriuo R.Miliūtės laida "Teisė žinoti" apie TV3 žinių tarnybos direktorės J.Butkevičienės atleidimą pripažinta pažeidusi etiką ir šališka. Per šią laidą J.Butkevičienę gynė du LRT tarybos nariai - R.Valatka ir Dainius Radzevičius.

LRT Vyriausiajame administraciniame teisme bylinėjasi su Valstybine tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba, Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Bylininkė LRT yra ir Kauno miesto apylinkės teisme, ir Apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriuje.

Kai tiek daug interesų teismuose, pradeda trukdyti tos televizijos ir radijo laidos, per kurias nagrinėjamos teismų problemos, o ypač - kritikuojama teisminė valdžia. Todėl pirmiausia buvo susidorota su D.Kuolio radijo laida "Tarp Rytų ir Vakarų" bei LTV antros programos diskusijų laida "Sankirtos". Dabar išmušė Tomo Dapkaus "susiaurinimo" valanda - jo ypač populiarios, daug nuolatinių klausytojų turinčios laidos per Lietuvos radijo pirmąją programą "Dienos tema" pašalinimas bus kaina už palankius teismų sprendimus. Pirmiausia - už žymiąją "skydinės" bylą.

Vakar LRT vadovai išsisukinėjo, kad T.Dapkaus vedama "Dienos tema" bus kitos laidos sudėtinė dalis. Dar vienas suktas melas, kuriuo mėginama pridengti cenzūrą ir įtakingos laidos sunaikinimą.

Jau kurį laiką vyksta teismo procesai, per kuriuos nagrinėjamas privataus kaltintojo A.Siaurusevičiaus, labiau žinomo Siauro pravarde, skundas. Jame fotografai Irmantas Sidarevičius ir Valdas Kopūstas kaltinami pernai spalio 13-osios naktį viešbutyje "Naujasis Vilnius" nesunkiai sutrikdę privataus kaltintojo sveikatą. Teismams taip pat buvo pateiktas A.Siaurusevičiaus civilinis ieškinys, kuriame prašoma iš I.Sidarevičiaus priteisti 80 tūkst., o iš V.Kopūsto - 5 tūkst. litų neturtinei žalai atlyginti. Pateikdamas savo ieškinį A.Siaurusevičius reagavo į šių metų pavasarį teismui privataus kaltinimo tvarka pateiktą dienraščio "Respublika" fotografo I.Sidarevičiaus skundą. Jis kaltino LRT generalinį direktorių Seimo rinkimų naktį viešbutyje "Naujasis Vilnius" nesunkiai sutrikdžius jo sveikatą. Fotografas iš A.Siaurusevičiaus prašė priteisti 80 tūkst. litų neturtinei žalai atlyginti.

LRT generalinis direktorius į tragikomišką incidentą pateko pernai spalio 13-osios naktį viešbutyje "Naujasis Vilnius", kur tuo metu buvo įsikūręs Socialdemokratų partijos Seimo rinkimų štabas.

Po vidurnakčio į viešbutį atvykęs, kaip manoma, neblaivus LRT vadovas supainiojo duris ir pateko ne pas savo bičiulius, o į elektros skydinę. Čia jį užklupo gausus būrys žurnalistų, kurie Siaurą "apsiaustyje" pralaikė iki paryčių. Jiems pamėginus atidaryti skydinės duris ir nufotografuoti, kas vyksta viduje, A.Siaurusevičius iš I.Sidarevičiaus atėmė fotoaparatą ir išstūmė jį pro duris.

I.Sidarevičius žurnalistams yra pasakojęs, kad per incidentą A.Siaurusevičius jam smogė į veidą, nuo smūgio fotografui esą "aptemo akyse". Tada, fotografo teigimu, jis išvydęs, kad jo fotoaparatą turi LRT vadovas, todėl griebęs jį iš A.Siaurusevičiaus rankų. Paskui, fotografo teigimu, A.Siaurusevičius jį vėl pastūmė.

Fotografas, teigdamas, kad nukentėjo nuo LRT vadovo, į viešbutį iškvietė policijos pareigūnus ir parašė pareiškimą, prašydamas patikrinti Siauro girtumą. Atvykę policijos pareigūnai išsivežė LRT vadovą į Vilniaus miesto 1-ąjį policijos komisariatą ir patikrino jo blaivumą. Komisariate Siauras parašė pareiškimą, kaltindamas įvykį fiksavusius žurnalistus jo teisių suvaržymu ir sveikatos sutrikdymu.

Spalio 14 dieną LRT taryba nusprendė, kad į incidentą įsivėlęs A.Siaurusevičius gali toliau vadovauti nacionaliniam transliuotojui ir pareiškė jam griežtą papeikimą.

Po šio "linksmo" įvykio plačiai pasklido liaudies kūryba. Vienas labiausiai paplitusių anekdotų: "Siauras kelias veda į elektros skydinę." Tiesa, yra ir dar vienas "linksmas" šios istorijos aspektas. Po generalinio direktoriaus nuotykių LRT darbuotojai be didesnės sąžinės graužaties nesislapstydami svaigiuosius gėrimus masiškai vartoja darbo metu ir nesibaimina jokių nuobaudų. Pavyzdys patraukia.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"