TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

LRT sunkmetis kankina ne visus

2010 03 19 0:00
LRT tarybos pirmininkas G.Ilgūnas nenorėjo išsakyti nuomonės, ar jos nariams nederėtų susimažinti atlygio. Vakar dėl komercinės LRT veiklos G.Ilgūnas buvo apklaustas pareigūnų.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Jau ištvėrusių kelias algų ir etatų mažinimo bangas Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) darbuotojų vėl laukia smūgis - žadamas dar vienas atleidimų ir algų braukymo vajus. Užtat iš nacionalinio transliuotojo lėšų išlaikoma ir jį kontroliuoti turinti LRT taryba veržtis diržų neskuba.

LRT taryba, šią savaitę svarsčiusi, kaip nacionaliniam transliuotojui išvengti finansinio kracho, nusprendė nuo gegužės pusmečiui sutrumpinti radijo bei televizijos programų transliacijas. Taupyti užsimota ir mažinant autorinių laidų biudžetus. Neslepiama, kad gresia darbuotojų atleidimai, o algos, anot LRT generalinio direktoriaus Audriaus Siaurusevičiaus, "keisis mažėjančia kryptimi". Tačiau patys eiti šia kryptimi LRT tarybos nariai nepasisiūlė.

Kenčia darbuotojai.

Prasidėjus sunkmečiui algos LRT karpytos ne kartą. Nacionalinio transliuotojo darbuotojų atlyginimai pernai mažėjo vidutiniškai apie 20 proc., apie 40 proc. mažinti ir laidų biudžetai. LRT atleido 75 darbuotojus ir panaikino per 80 etatų. Pragyvenimo šaltinio neteko net tie, kurių darbo stažas LRT - daugiau kaip 30 ar 40 metų.

Nuo 2010 sausio visų nacionalinio transliuotojo darbuotojų algos buvo apkarpytos po 30 procentų. Šiuo metu LRT iš viso yra atleidusi 19 proc. darbuotojų.

Per kiekvieną algų karpymą nacionalinio transliuotojo vadovybė aiškino negalinti elgtis kitaip, nes sumažėjus valstybės skiriamoms lėšoms ir susitraukus iš reklamos gaunamoms pajamoms kitų šaltinių taupyti esą neneliko. Tačiau nei drastiškai karpomos algos, nei darbuotojų atleidimai išgyventi LRT nepadeda. Pernai, 2009 metais, A.Siaurusevičiaus komandos vadovaujama LRT sugebėjo pridaryti net 10,5 mln. litų nuostolio, neskaičiuojant senų skolų ir milijoninių skolų valstybei priklausančiai AB "Lietuvos radijo ir televizijos centrui". LRT skolos jau gerokai perkopusios 30 mln. litų. Šiemet planuojamas nuostolis - dar 10 mln. litų. Skaičiuojama, kad priemonės, kurių bus imamasi, leis sutaupyti vos apie 4 mln. litų.

Pirmininkui moka dvigubai

Po pirmojo algų mažinimo LRT taryba nusprendė solidarizuotis su kenčiančiais nacionalinio transliuotojo darbuotojais ir nuo praėjusių metų rugsėjo savo algas apkarpė 15 proc., nuo beveik 700 iki maždaug 600 litų. Pagal įstatymą LRT tarybos nariams alga mokama iš LRT lėšų, gaunamų iš valstybės biudžeto. Per metus LRT tarybos nariams atseikėjama per 93 tūkst. litų.

"Alga tarybos nariui mokama ne už vieną posėdį, bet apskritai už darbą per mėnesį. Įstatyme parašyta, kad taryba turi posėdžiauti ne rečiau kaip kartą per mėnesį, tačiau posėdžių gali būti ir daugiau", - LŽ aiškino LRT tarybos vadovas Gediminas Ilgūnas. Jo kaip pirmininko atlygis didesnis ir siekia apie 1,2 tūkst. litų. G.Ilgūnas vakar nenorėjo išsakyti nuomonės, ar LRT tarybos nariams nederėtų susimažinti algų. "Savo nuomonę apie tai turiu. Paskambinkite balandžio mėnesį, pasakysiu", - mįslingai kalbėjo G.Ilgūnas.

Sutiktų pasispausti

LRT tarybos narys Artūras Račas LŽ sakė, kad jeigu nacionalinis transliuotojas vėl ims mažinti darbuotojų algas, galėtų būti apkarpytas ir LRT tarybos nariams mokamas atlygis. "Kodėl ne? Nematau čia jokių problemų", - tikino A.Račas. Tokiai minčiai linkęs pritarti ir LRT taryboje dirbantis Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius. "Algos sumažinimo klausimas nėra atmestinas. Manau, mums reikėtų apsispręsti, kaip elgtis: ar mokėti algas, ar galbūt tik kompensuoti kai kurias išlaidas. Pavyzdžiui, kai kurie kolegos yra iš Kauno, jiems važinėjimas į Vilnių ir atgal kartais kainuoja daugiau, nei siekia vadinamoji alga", - teigė jis.

Pasak D.Radzevičiaus, visus šiuos klausimus būtina aptarti su kitais LRT tarybos nariais ir nacionalinio transliuotojo LRT finansininkais.

LRT sudomino prokurorai

Nors LRT nesulaikomai ritasi į finansinę bedugnę, A.Siaurusevičius, jo pavaduotojas Rimvydas Paleckis net tarybos nariams atsisakydavo atskleisti, kiek už reklamą ir kitą komercinę veiklą surenkama lėšų, kaip jos panaudojamos, kokios sumos mokamos laidų prodiuseriams, kokie autoriniai honorarai. Visa tai, prisidengusi komercine paslaptimi, daugiausia mokesčių mokėtojų pinigais finansuojama LRT įžūliai nuslėpė nuo visuomenės, nors vieša paslaptis, kad A.Siaurusevičius ypač dosnus savo bičiuliams.

Tačiau pastarasis A.Siaurusevičiaus ir R.Paleckio komercinis sandoris sulaukė prokurorų dėmesio. Apeidami tarybą, LRT vadovai pardavė Vankuverio žiemos olimpinių žaidynių transliacijos sublicenciją milijonieriaus Vladimiro Romanovo komerciniam kanalui "Sport1" vos už 43 tūkst. litų, nors LRT šios transliacijos licenciją įsigijo net už 1 mln. litų. Dėl tokios įtartinai mažos sublicencijos pardavimo milijonieriui kainos Seimo narys Saulius Stoma kreipėsi į Vilniaus apylinkės prokuratūrą, o Seimo narys Vaidotas Bacevičius - į Generalinę prokuratūrą.

Vilniaus apylinkės prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnį dėl galbūt nusikalstamų LRT vadovo A.Siaurusevičiaus veiksmų. Generalinė prokuratūra V.Bacevičiaus prašymą perdavė Vilniaus apygardos prokuratūrai. Atliekamos sutarčių ekspertizės, apklausiami ekspertai ir liudininkai. Vakar parodymus davė LRT tarybos pirmininkas G.Ilgūnas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"