TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

LRT transliacijas norima patikėti ypatingai įmonei

2014 03 25 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vyriausybė siekia nustatyti, kad paslaugas, reikalingas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tinklams teikti ir eksploatuoti, taip pat skirtas programų signalams elektroninių ryšių tinklais perduoti visuomenei, teiktų strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti bendrovė. Tokie ketinimai sukėlė LRT tarybos susirūpinimą.

Minėtus pakeitimus numatančios Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisos, kurias Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka, šiandien turėtų būti pateiktos Seime. LRT taryba pažymi, kad įteisinus šiuos pakeitimus gali būti pažeisti Konstitucijoje ir įstatymais nustatyti konkurencijos principai.

LRT televizijos programų transliavimui užtikrinti dar 2011 metais buvo skirti radijo dažniai (kanalai), reikalingi vienam nacionalinės aprėpties antžeminiam skaitmeninės televizijos tinklui. Jame LRT parengtų televizijos programų signalų perdavimo paslaugas turėjo teikti konkursą laimėjusi įmonė „SATV network“ – mobiliojo ryšio operatorės „Bitė Lietuva“ ir Kauno ryšių bendrovės „Toptronas“ konsorciumas. Tačiau ši bendrovė įsipareigojimų neįvykdė, ir sutartis su ja buvo nutraukta, o LRT skaitmeninės antžeminės televizijos tinklas taip ir liko neįdiegtas.

Numatė specialų statusą

Susisiekimo ministerijos parengtame įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad telekomunikacijų sektorius yra strategiškai svarbus nacionaliniam saugumui. Nurodoma, kad minėtų pataisų tikslas – užtikrinti, kad būtų išsaugota svarbios srities – LRT programų siuntimo ir retransliacijos – valstybės kontrolė, užtikrintas pranešimų apie ekstremalias situacijas per radiją ir televiziją skelbimas. Manoma, kad to galima pasiekti, jei paslaugas, kurių reikia LRT radijo ir televizijos tinklams teikti, eksploatuoti, bei paslaugas, skirtas radijo ir televizijos programų signalams elektroninių ryšių tinklais perduoti visuomenei, teiktų konkurso būdu nustatyta strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti įmonė.

Pažymima, kad LRT neturi perdavimo sistemų, komutavimo ir maršruto parinkimo įrangos ar kitų priemonių, pati negali nei įrengti elektroninių ryšių tinklo, nei perduoti jame signalų. Todėl visuomeninis transliuotojas turi pasitelkti paslaugų teikėją. Įvertinusi nacionalinio saugumo aspektus ir susijusią įslaptintą informaciją, Susisiekimo ministerija mano, kad tokias paslaugas turėtų teikti tik specialų statusą turintis subjektas.

Didelė reikšmė

Nurodoma, kad LRT radijo programos yra itin svarbi gyventojų perspėjimo ekstremaliųjų situacijų atvejais dalis, nes jos transliuojamos visą parą, jų klausoma ir ten, kur nepasiekia televizijos programos, pavyzdžiui, automobiliuose. „Neužtikrinus nacionalinės televizijos ir radijo programų siuntimo ir retransliacijos valstybės kontrolės gali kilti pavojus, kad gyventojai nebus tinkamai informuoti apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus ir kita“, - aiškinama dokumente.

Be to, jei LRT ir toliau nenaudos jai suteiktų radijo dažnių (kanalų) skirtame skaitmeninės antžeminės televizijos tinkle, esą egzistuoja rizika, kad Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama užtikrinti veiksmingą ir efektyvų jų naudojimą, gali įpareigoti perleisti, sustabdyti arba panaikinti LRT teisę juos naudoti.

Reikalingos specifinės sąlygos

Seimo narys, šešėlinis susisiekimo ministras Jurgis Razma prisiminė abejojęs ankstesniu sprendimu konkurso būdu ieškoti, kas perduotų LRT programų signalus elektroninių ryšių tinklais. „Pritariu dabartiniam projektui ir mėginsiu frakcijoje aiškinti, kad verta jam pritarti. Jeigu išskiriame nacionalinį transliuotoją, kaip strateginę reikšmę turintį subjektą, manau, ir jo programų transliavimui gali būti numatytos tokios specifinės sąlygos – kad tai būtų sprendžiama per valstybės kontroliuojamą, strateginę reikšmę turinčią įmonę. Paleidęs tai per privačią struktūrą, negali būti labai tikras, kas jai atsitiks kokią nors akimirką. Manau, valstybė turi visapusiškai užtikrinti nacionalinio transliuotojo parengtos informacijos sklaidą, deramai pasirūpindama sklaidos tinklu“, - įsitikinęs konservatorius.

Pasak J.Razmos, pagal galimybes šiuo metu yra vienintelė įmonė, galinti įdiegti skaitmeninės antžeminės televizijos tinklą – Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras). „Tai yra valstybės valdoma, kontroliuojama bendrovė. Susisiekimo ministras, kaip tos įmonės akcijų valdytojas, ir teikia šį projektą, būdamas tikras, kad galės užtikrinti, jog bendrovė šią funkciją tinkamai atliks“, - aiškino parlamentaras.

Matoma visoje šalyje

Savo nuomonę dėl siūlomų pataisų pareiškė ir LRT taryba, ji nusiuntė raštą Seimui. Jos pirmininko Žyginto Pečiulio pasirašytame dokumente teigiama, kad aukščiausia nacionalinio transliuotojo valdymo institucija mano, kad įteisinus siūlomus pakeitimus bus įvestas LRT tinklo teikimo ir eksploatavimo monopolis, LRT bus priversta pirkti šias paslaugas iš vieno teikėjo. Tai esą neišvengiamai turės įtakos minėtų paslaugų kokybei ir kainai. „LRT taryba siūlo apsvarstyti galimybę tokių paslaugų pirkimą finansuoti tiesiogiai iš valstybės biudžeto“, - rašoma Ž.Pečiulio pasirašytame rašte.

Dėl to, kad nacionalinio transliuotojo skaitmeninės antžeminės televizijos tinklas neįdiegtas, LRT generalinio direktoriaus pavaduotojo Rimvydo Paleckio teigimu, nėra jokių grėsmių. „Taip, kaip nekilo anksčiau, taip nekyla ir šiuo metu. Mes toliau transliuojame Telecentro tinklais. Šiuo metu paprasčiausiai nėra kitos alternatyvos, kuri galėtų pasiūlyti savo tinklą. Kaip bus ateityje, matysime. Yra tam tikri Europos Komisijos dokumentai dėl rinkos demonopolizavimo šioje srityje, manau, Lietuva vis tiek judės ta kryptimi“, - aiškino jis.

R.Paleckis nemano, kad tokio tinklo įdiegimas yra ypatingos skubos reikalas. Jis pabrėžė, kad LRT matoma visoje šalyje. „Grėsmės nacionaliniam saugumui kiltų tada, kai LRT gali tapti nematoma Lietuvos gyventojams. Kol kas Telecentras, kaip strateginę reikšmę turintis subjektas, užtikrina mūsų matomumą. Čia jokių problemų nėra“, - patikino jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"