TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lūkesčių metas - Lietuva po rinkimų

2008 10 08 0:00
Likus kiek daugiau nei savaitei iki Seimo rinkimų "Lietuvos žinios" ir BTV savo informaciniame centre surengė Premjerų klubo diskusiją "Lūkesčių metas - Lietuva po rinkimų".
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Likus kiek daugiau nei savaitei iki Seimo rinkimų dienraštis "Lietuvos žinios" ir BTV savo informaciniame centre surengė Premjerų klubo diskusiją "Lūkesčių metas - Lietuva po rinkimų".

Diskusijoje dalyvavo Premjerų klubo nariai ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas ir buvusieji Lietuvos Vyriausybės vadovai, ministrai pirmininkai Kazimira Danutė Prunskienė, Albertas Šimėnas, Bronislovas Lubys, Gediminas Vagnorius, Andrius Kubilius, Algirdas Mykolas Brazauskas. Su premjerais kalbėjosi BTV laidų vedėjas Aurimas Perednis. Po tiesioginės transliacijos, išjungus kameras, diskusijos dalyviai dar karštai tęsė pokalbį.

- Lietuvoje atsirado nauja įdomi tradicija - Premjerų klubas. Metus šiam klubui vadovavo K.Prunskienė, kitiems metams Premjerų klubo pirmininku išrinktas B.Lubys. Tad kokią Lietuvos viziją mato žmonės, kurie vadovavo ir vadovauja Vyriausybei.

K.Prunskienė:- Šią gražią iniciatyvą į neformalias diskusijas suburti buvusius Lietuvos premjerus ir įsteigti Premjerų klubą pradėjo G.Kirkilas, tapęs ministru pirmininku. Ir nors iki šiol nebuvome labai aktyvūs, sumanymas labai geras, nes neformalioje aplinkoje galime atviriau pasišnekėti, įsiklausyti į kitų nuomonę. Be to, rotacijos principu kiekvienas galime po metus vadovauti klubui, turime galimybę siūlyti įvairias prasmingo ir naudingo bendravimo formas.

G.Kirkilas:- Premjero pozicija valstybėje yra išskirtinė dėl darbo sunkumo ir atsakomybės už viską.

- Institucijos darbas sunkus, bet į ją visi veržiasi, kodėl?

A.Kubilius:- Išties premjero atsakomybė didelė, ypač kai gyvenimas ir ekonominiu, ir finansiniu atžvilgiu darosi vis sudėtingesnis, tad, be abejo, ir klubas turi specifinę prasmę. Juk kiekvienas, ypač pabuvęs premjeru, turi savo poziciją, analizuoja dabartinę situaciją ir perspektyvą, bando ją prognozuoti. Tokiomis sąlygomis ir dirbančiam, dabartiniam premjerui neformalūs patarėjai būtų efektyvi priemonė sprendžiant problemas. Parodyti tokias diskusijas išties graži žiniasklaidos iniciatyva. Manau, kad tokios viešos Premjerų klubo diskusijos galėtų vykti bent kartą per ketvirtį.

B.Lubys:- Atmeskime arba priimkime buvusiųjų premjerų susitikimus kaip asmeninius santykius, nors tai irgi yra malonu ir įdomu, bet ir darbiniu aspektu tai galėtų būti labai svarbu. Mes galime išsakyti premjerui savo nuomonę ir padėti jam kai kuriais klausimais apsispręsti. Juk yra klausimų, kurie velkasi metų metais. Kad ir iš esmės neįvykusi universitetų valdymo reforma. Rektorius ir toliau renkamas universitetų senato, nors daug kartų siūlyta suteikti šią teisę tarybai. Toks įstatymo projektas jau seniai buvo pateiktas. Na, bet čia dar ne esminis klausimas, jų yra begalės. Suprantama, kad Premjerų klubas - ne konstitucinė institucija, tad premjeras neprivalo mūsų ar kitų nuomonės klausyti. Jis pagal Konstituciją yra gana laisvas savo sprendimais, turintis šiek tiek įsiklausyti į prezidento nuomonę. Vis dėlto klubo nariai galėtų dažniau padiskutuoti įvairiomis visuomeninėmis temomis, gal tai užtikrintų kai kurių darbų tęstinumą. Šiandien svarbiausias ir daugiausia dėmesio reikalaujantis klausimas - energetika. Praėjusius metus baigėme mokėdami beveik 300 dolerių už 1000 kubinių metrų dujų, o šiais metais - Jo Ekscelencija prezidentas, kalbėdamas rugpjūčio mėnesį, apsiriko - jau mokame per 500 dolerių. Taigi klausimas labai rimtas ir tai yra vienas iš infliacijos veiksnių.

G.Kirkilas:- Taip išties ir norėta, kad klubas būtų neformali institucija, nes formalumų ir taip daug. Vyriausybė formali institucija, Seimas - taip pat formali. Čia gali ir klausyti, ir neklausyti, buvę premjerai gali laisviau išsakyti savo nuomonę.

G.Vagnorius:- Tokie vieši pokalbiai gali padėti formuoti ir visuomenės nuomones.

A.Brazauskas:- Taip jau Lietuvoje susiklostė, kad iš Vyriausybės reikalaujama daugiau, nei jai leidžia mūsų Konstitucija ir įstatymų bazė. Pažiūrėkite, kas darosi, eilinis Seimo narys bet kada, bet kuriame posėdyje gali pareikšti ganėtinai neatsakingą nuomonę, pavyzdžiui, pasiūlyti sumažinti PVM, tarsi nežinotų, kad iš šių pajamų formuojamas biudžetas. Argi tai rimtas dalykas? Aš labai gerai suprantu, ką reiškia mesti Vyriausybei tokią užduotį. Arba pasakyti, kad valstybės tarnautojai pravalgė, o dar geriau - pragėrė valstybės pinigus. Nubalsavo Seimo salėje, o jūs sukitės, kaip išmanote. Štai kur didžiulė atsakomybė - suformuoti biudžetą. Žinoma, tai Vyriausybės pareiga.

- Koks turėtų būti biudžetas, kad būtų įvykdyti partiniai pažadai?

- Labai tiksliai neskaičiavau, bet pabandžiau vienos kitos partijos pažadus pinigais įvertinti. Pasirodo, prie esamų 30 milijardų ir dabartinės europinės paramos dar kokius 20 ar 25 milijardus reikėtų pridėti. Tai ar mes jaučiame, ką tai reiškia?

- Tai mažumos Vyriausybės problema, tiesa. Lietuva ir dabar gyvena, turėdama mažumos Vyriausybę, ar dėl to tokios pasekmės?

A.Šimėnas:- Ir anksčiau gyvenome esant mažumos Vyriausybei, bet tai buvo sėkmingas tarpsnis, ekonomikos augimo laikotarpis. Dabar ateitis visiškai kitokia. Pasaulio ekonomikos krizė, finansų sistemos pasaulio mastu krizė. Tai iš esmės keičia ir Lietuvos situaciją, todėl būsimosios Vyriausybės laukia labai sunkus uždavinys. Taigi belieka palinkėti, kad tai būtų ne mažumos Vyriausybė. Kitaip ji bus labai nestabili, o šiuo laikotarpiu ypač reikalingas stabilumas, laukia itin sunkus laikotarpis.

- Pone Kirkilai, ar yra krizė?

G.Kirkilas:- Vyriausybė yra tam, kad dirbtų, o ne kalbėtų - yra krizė ar ne. Tai - politologų ir ekspertų tema. Vyriausybei reikia priimti visus finansinius iššūkius. Reiškiniai, kurie vyksta Amerikoje, Lietuvai didelės įtakos nedaro, nes Lietuvos bankų politika yra gana konservatyvi. Lietuvos atsakas į finansų krizę turėtų būti investicijų skatinimas ir biudžeto išteklių taupymas. Mūsų šalyje visi įprato visko reikalauti iš Vyriausybės. Juk yra daug atsakingų vykdomosios valdžios institucijų, kurios iš esmės nepavaldžios Vyriausybei. O mes atsiskaitome už visus - už STT, už saugumą, už kainas, už Konkurencijos tarnybą, nors Konkurencijos tarnyba ir kitos kontrolės institucijos mums nepavaldžios. Reikalaujama, kad Vyriausybė didintų konkurenciją tarp įmonių. Ar Konkurencijos tarnyba priklauso Vyriausybei? Ne.

- Ar Vyriausybė neturi jokių galių stabdyti ekonomikos nuosmukį?

G.Vagnorius:- Yra dalykų, kur Vyriausybė gali ir daro, bet Vyriausybei nesuteiktos kontrolės ir teisėtvarkos funkcijos, tad Vyriausybė kai kuriose srityse neturi kitų galių tik moralinį autoritetą ir šiek tiek galimybių veikti per biudžetą. Bet jei mes norime, kad Vyriausybė galėtų realiai suvaldyti infliaciją, jai turi būti pavaldžios priežiūros institucijos, ji turi turėti teises ir realią atsakomybę.

Jei šiandien paklaustų, kas Lietuvoje atsakingas už infliaciją, esu tikras, kad galima būtų atsakyti taip: "Šiuo metu nėra Lietuvoje nė vienos institucijos, kuri būti visiškai atsakinga už infliaciją."

- Diskusiją pavadinome "Lūkesčių metas", ar galima būtų apibrėžti svarbiausius iššūkius, kurie laukia būsimos Vyriausybės?

K.Prunskienė:- Vienas iššūkių - tai dideli socialiniai įsipareigojimai kitų metų biudžetui, o jų atšaukti niekaip nebebus galima. Lūkesčiai tapo pagrįsti, įstatymai buvo priimti, ir tai tampa dideliu rūpesčiu būsimai Vyriausybei, nes ekonomikos tempas lėtėja. Tikrai negalima šiandien teigti, kad yra ekonominė krizė. Šiemet, palyginti su praėjusiais metais, ekonomika bus išaugusi 5 proc., taigi augimo tempas gana didelis. Kitiems metams irgi galima prognozuoti ekonomikos augimą. Esame gana daug investavę į smulkųjį, vidutinį verslą, ypač kaimiškose vietovėse. Investuojame į tas sritis, kurios turi gana geras rinkas, kurių produkcija šiandien sudaro apie penktadalį eksporto. Taigi svarstoma, ką reikia padaryti dabar, kad būtų vykdomas kitų metų biudžetas, ir kaip tą įtampą būtų galima įveikti.

B.Lubys:- Klausimų labai daug, nelabai sutinku su kolega G.Vagnoriumi, kuris sako, kad Vyriausybė visai neturi svertų. Vyriausybė turi labai daug svertų, kad galėtų daryti esminę įtaką. Aišku, ją Seimas visada gali pakoreguoti. Bet turi ir svertų, ir rezervų. Štai tik vienas pavyzdys: neseniai Lietuvoje buvo 20 tūkst. valdininkų, o šiemet jų - 30 tūkstančių. Tiesa, premjeras sakė, kad ši Vyriausybė nebedidins valdininkų skaičiaus, bet kalbėdamas su atskiromis ministerijomis išgirsti, jog jos žada didinti. Ir nereikia sakyti, kad tie procesai nevaldomi. Jie valdomi Vyriausybės. Jei Vyriausybė leidžia turėti tūkstančius laisvų etatų ir taip panaudoti pinigus, vadinasi, rezervų yra. Gal tie skaičiai esminės įtakos ir neturės, bet turės moralinį aspektą, galima bus konstatuoti, kad nedidėja išlaidos.

- Gerbiamas Kubiliau, sakykime, jūs tapsite premjeru, o realiai taip gali būti, ką darytumėte jūs?

A.Kubilius:- Galima kalbėti apie biurokratiją, bet ir be jos yra daugybė problemų, pavyzdžiui, valdžios nesugebėjimas įgyvendinti ilgalaikių tikslų ir planų. O jei šie sugebėjimai labai riboti, gal privalome keisti pačią valdymo sistemą, ypač dabar. Nors premjeras sako, kad dar ne krizė, mums atrodo, jog jau krizė, ir šiuos metus, ko gero, prastai baigsime. Manau, kad jau dabar turime turėti aiškesnį planą, ką reikia daryti. Tikrai pritariu p. Lubiui, jog Vyriausybė turi daug galių. Bet problema ta, kad Vyriausybė pati negali pasakyti, ko ji nori. Ji turi turėti aiškų matymą.

- Gal nepagrįstai susilpniname Vyriausybės galias?

A.Brazauskas:- Labai svarbus klausimas - Vyriausybės santykis su Seimu. Kaip galima dirbti Vyriausybėje, jei Seime nerandi pritarimo, supratimo? Be abejo, Vyriausybė turi įgaliojimus, jais vadovaujasi, ir vadovausis ateityje, bet man teko dalyvauti dešimtyje sesijų, kai mes kiekvienos sesijos pradžioje pateikdavome ne mažiau kaip 200 įstatymų projektų, bet sesijos baigdavosi, o kiek projektų būdavo priimta? Kartais tu jų jau nebegali net pažinti, 60 laipsnių kampu pakitę. Kad ir kieno ten būtų dauguma ar mažuma, bendra samprata Seime - neatsakingumas ir dalis labai vertingų projektų numarinami. Nesakau, kad Seime automatiškai reikia kelti rankas, bet reikia labiau gilintis. Ar Seimo komitetas gali neįsigilinęs nulemti tai, ką jau apmąstė intensyviai dirbusi žmonių grupė. O mes tokių faktų dėl įstatymų projektų turime šimtus.

G.Kirkilas:- Vyriausybės ir parlamento santykiai daug lemia, čia viską galima apversti aukštyn kojomis. Štai gerbiamas Kubilius mėgsta pakalbėti apie kovą su korupcija. Mes jau seniai atnaujintą Nacionalinę programą pristatėme, Seimas jos kažkodėl nenorėjo svarstyti. Be normalios sąveikos tarp parlamento ir Vyriausybės tikrai nieko nebus.

- Turite idėjų, kaip tą įtampą tarp Seimo ir Vyriausybė sumažinti?

G.Vagnorius:- Manau, kad tai probleminis klausimas ir tai yra vienas svarbių iššūkių naujajai Vyriausybei. Vargu ar galima tikėtis, kad bus parlamentinė dauguma. Seimas bus fragmentuotas, netgi teatralizuotas, į jį ateis dalis naujų žmonių, kurie dvejus trejus metus mokysis dirbti. Antras dalykas - teks suvaldyti infliaciją, sutvarkyti valdymą. Iki 2000 metų reformos valdymas buvo paprastesnis, Vyriausybė turėjo daug daugiau teisių šioje srityje. Nuo 2000 metų Vyriausybei teisės apkarpytos įstatymais. Nelengva bus ir vienaip ar kitaip užglaistyti pasaulio banko finansinių pasekmių. Nekalbėkime apie krizę, nes tik sėjame tam tikras psichologines problemas, bet norint įgyvendinti strateginius projektus reikalinga tvirtą ir gerą paramą turinti Vyriausybė.

- Ignalinos atominės elektrinės uždarymas ne už kalnų. Ką reikia daryti, kad energetinis saugumas būtų užtikrintas?

A.Šimėnas:- Svarbu suvokti iššūkių kompleksą, su kuriuo teks susidurti naujajai Vyriausybei ir Seimui. Energetika - vienas iš čia pat esančių iššūkių. Kainos jau pakilo - tai vienas iššūkių blokas, antras iššūkis - infliacija ir kaip tai spręsti, dar korupcija. Sprendžiant infliacijos problemas reikia atskirti du dalykus. Pirmiausia tai ta infliaciją, kuri neišvengiama, kuri atsiranda, kai kyla žaliavų kainos dėl išorinės rinkos. Bet yra ir antroji infliacijos priežastis - pridėtinė infliacija, kai visi skuba pakelti kainas, kad užsitikrintų sau gerą būklę. Prasideda kainų lenktynės. Vyriausybės funkcija, įtraukus Konkurencijos tarnybą, išryškinti monopolininkų siekius, užkirsti kelią karteriniams susitarimams, paruošti "minkštą nusileidimą" infliacijai, pagalvoti apie labiausiai pažeidžiamus socialinius sluoksnius. Juk didžiausią smūgį patirs tie, kurie gyvena iš minimalių pajamų.

G.Kirkilas:- Ką darysime, mes jau seniai žinome ir tai reguliuojame, bet kartoju: Konkurencijos tarnyba turi būti Vyriausybės rankose, mes neturime būti prašytojai - būkite geri, pažiūrėkite.

- Žmonėms jau nevisiškai aišku, kas valdo Lietuvą - Seimas, Vyriausybė ar kažkas kitas?

G.Kirkilas:- Mes, kaip daugelis demokratinių šalių, turime išskirstytą valdžią. Taip, mums reikia suderinti valdžios institucijų darbą, kad pasiektume tinkamą balansą, kokį pasiekė kitos šalys.

A.Kubilius:- Truputį mistifikuojame, kad nėra kaip kovoti su infliacija.

Yra du veiksniai, kurie lemia lietuviškosios infliacijos dalį. Pasižiūrėkime, pastaruoju metu pas mus maisto produktų kainos pakilo 18 proc., o gretimoje Lenkijoje - 4 procentais. Tai ne išorinės sąlygos, o vidinės. Pažiūrėkime į situaciją prekybos tinkluose. Lietuvoje 90 proc. rinkos užima 4 ar 5 stambieji tinklai. Lenkijoje to nėra. Tai jau ne Konkurencijos tarnybos reikalas, Vyriausybė turi atsakyti, ką ji padarė, kad privedė prie tokio santykio, ir ką reikia padaryti, kad pereitume prie europietiško santykio, kur didieji tinklai užima tik 20 proc. rinkos. Reikia pagalvoti, kaip paskatinti tuos pačius ūkininkus prekiauti miestuose. Turime problemų dėl komisijos, kuri negali susitvarkyti su monopolija.

G.Vagnorius:- Aišku, kuo didesnė konkurencija, tuo geriau. Bet prekyboje yra keturi tinklai, o tai neblogai. Jei būtų du - būtų blogai. Aš sutinku, kad reikia skatinti smulkiuosius prekeivius. Bet šnekant apie infliaciją yra trys blokai: tai faktas, kiek pinigų valdo centrinis bankas, o jis ne visai valdo, nes yra fiksuotas kursas, koks yra biudžeto deficitas, kurį visiškai likvidavus infliacija sumažėtų 0,5 proc., ir dar antimonopolinės priemonės.

A.Brazauskas:- Labai dažnai Seimo nariai kartoja - valdymas išsipūtęs, o jei pasižiūrėtume į biudžeto išlaidų struktūrą, pamatytume, kad valdininkai kainuoja tik porą procentų viso biudžeto. Kiek jų reikia vien europinių pinigų panaudojimui reguliuoti? Gal reikėtų supaprastinti tą reguliavimą, taip pat investicijų srityje. Infliaciją galima sumažinti išlaikant didelį ekonomikos augimo tempą.

Kai mes turėjome 8-9 proc. augimą, nebuvo klausimų dėl infliacijos ir nei partijos, nei žinybos nekaltino viena kitos.

K.Prunskienė:- Kai kalbame apie biurokratinio aparato mažinimą, turime neužmiršti, kad tas aparatas duoda didžiulius ekonominius projektus. Štai Kaimo plėtros fondas su tarnybomis, Nacionalinio mokėjimo agentūra, Informacijos ir verslo centras per metus gavo 560 tūkst. paraiškų pagal 60 skirtingų modelių europinei paramai ir nacionalinės paramos priemonėms. Tai yra labai tikslingas, atsakingas darbas. Kol kas mums pavyksta panaudoti visas lėšas. 2007 metais dar neteko nė vieno lito grąžinti į Europos Sąjungą, ir tai yra didžiulė atsakomybė. Kaip be žmonių, be specialistų, be kompiuterinės technikos?

G.Kirkilas:- Kas šitas kalbas apie biurokratiją ir didžiules valdymo išlaidas paleido? Ogi vadinamieji nepriklausomi ekspertai, kurie iš tikrųjų yra bankų tarnautojai. Jų politika dalijant kreditus ir padarė didžiausią įtaką vadinamajai infliacijai.

B.Lubys:- Tarp mūsų yra kandidatuojančių ir ne. Aš prie pastarųjų. Taip, mūsų visuomenė nepriima kai kurių sprendimų. Ir jei ministrai ar premjeras, užsidėję kokias kaukes, pereitų nuo apačios iki viršaus visas grandis, iš tikrųjų pamatytų, kas vyksta grandyse. Mes nesakome mažinti, bet didinti, apsaugok Viešpatie, nereikia.

A.Kubilius:- Kai kalbame apie biurokratinį aparatą, yra vienas svarbus dalykas - žmonės pasigenda efektyvios to paties aparato veiklos. Čia esminis klausimas. Teko matyti, kaip ministerijos dirba Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje, mes nuo jų dar labai toli. Jos pradėjo dirbti perėmusios gerus verslo valdymo principus.

K.Prunskienė:- Tą patį darome ir mes, ateikite, pasidomėkite.

A.Šimėnas:- Mes turime keletą strateginių projektų dėl gamtos energijos, atominės elektrinės, bet Teisingumo ministerijos biurokratinis aparatas blokuoja įstatymų pataisą, kuri leistų įgyvendinti Konstitucijos straipsnį dėl žemės paėmimo prioritetiniams projektams.

- Esame Ignalinos atominės elektrinės uždarymo išvakarėse, kokios laukia pasekmės?

G.Kirkilas:- Trumpai pasakius, Lietuva nuėjo labai ilgą kelią ir pasiekė Europos Komisijoje, kad energetinis solidarumas jau tapo principiniu susitarimu. Dabar mes sėdime ir dėliojame bendrą veiksmų planą. Planą su galimomis visomis pasekmėmis Lietuvai. Daugelio šalių vadovai mus palaiko.

G.Vagnorius:- Iš tikrųjų dalis Europos valstybių kol kas negarsiai, bet pritaria mums, aišku, tikimybė nedidelė. Bet reikia ką nors daryti, kad nors keleriems metams būtų pratęstas Ignalinos atominės darbas. Ir aš manau, kad vilčių yra. Referendumas gal ir nėra pats geriausias būdas spręsti šias problemoms, bet jame reikia dalyvauti, balsuoti ir Europos Sąjungai pasakyti savo nuomonę. Labai svarbu būtų, jei visos partijos vienu choru siektų šito, kad nebūtų kelių pozicijų.

B.Lubys:- Aš taip pat kviečiu visus ateiti į referendumą, nes jei bus neigiami rezultatai, bus aiškiai pasakyta: Lietuva nenori. Mums reikia lankstesnės politikos - tai būtų kur kas teisingesnė, protingesnė pozicija. Bet koks mojavimas lazdomis... Mes esame nedidelė valstybė, mums nereikėtų išsišokti aukščiau, nei kad yra Vokietijos, Italijos, Prancūzijos ar kitų mažesnių valstybių - Čekijos, Slovėnijos ir panašiai - pozicija. Štai esame 1100 kilometrų arčiau dujų šaltinio, bet mokame brangiau, negu moka vokiečiai, o kartais dujų kainos netgi skiriasi nuo 40 iki 90 dolerių už 1000 kvadratinių metrų. Kodėl? Mes turėtume atsakyti. Gal kartais turėtume būti korektiškesni ir mylėti Lietuvą labiau už Moldovą, Ukrainą ar Gruziją, nes mes esame lietuviai. Tiesa, aš žemaitis. Kai kas nors TV ekrane siūlo nutraukti prekybą su Rytais ir pradėti važinėti į Lotynų Ameriką arba pradėti derėtis su arabais, reaguoju nevienareikšmiškai. Gal geriau laikytis tos pozicijos, kurios laikosi ponia A.Merkel? Nes dabar, pasak kai kurių Suomijos politikų, Lietuvos politika Rusijos atžvilgiu yra per kieta. Reikia dirbti ir mažiau šnekėti.

A.Kubilius:- Manau, kad Europos Sąjunga turi aiškią politiką Rusijos atžvilgiu. Taip, prekyba su Rusija yra labai geras dalykas, bet reikia galvoti ir apie galimą riziką, ypač matant, kaip jautriai Rusijos rinka reaguoja į politinius įvykius. Tai Vyriausybė turėtų įvertinti. Puiku išlaikyti prekybą su Rusija, bet būtų gerai pasirūpinti, kad daugiau produktų būtų vežama ir į kitas šalis. Aš labai džiaugiuosi, kad "Marijampolės pieno konservai" baigia užkariauti Afrikos rinką. Aišku, gal ne kiekvienas taip gali, bet puiku, kad yra tokių galimybių ir tai jie padaro be valdžios paramos. Manau, su valdžios parama ieškant kitų rinkų, būtų galima jų atrasti daugiau ir nereikėtų būti prisirišus prie vienos Rusijos rinkos.

G.Kirkilas:- Rusijos rinka yra labai rizikinga, bet neatsižvelgiant į tai ten eina daugiausia investicijų ir mums prarasti tą rinka būtų labai žalinga.

K.Prunskienė:- Reikia neužmiršti, kad Rusijos rinka yra vidutiniškai gerokai pelningesnė, taigi labai svarbu ten dalyvauti. Mūsų verslininkai išmoko patys apsidrausti nuo rizikos, turi patikimus ryšius, atitinkamai tvarko savo atsiskaitymą. O reikia pasakyti, kad ir mūsų šiandien barti monopolininkai, dirbdami Latvijoje, Ukrainoje, suformuoja rinką ir mūsų produktams.

A.Brazauskas:- Štai Suomijai tos pačios Rusijos dujos pigesnės 30 proc., o kuo skiriamės mes. Nuskambėjo teiginys, kad politika yra vienas dalykas, o ekonomika - kitas. Ne, čia yra vienas ir tas pats. To nereikėtų pamiršti. Ir prezidento institucija, ir Vyriausybė, ir Seimas tuos klausimus turi matyti viename komplekse. Negalima sakyti: svarbiausia - švari užsienio politika. O kaip ekonominė krizė?

Parengė Milda ŠEŠKUVIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"