TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lyties keitimas taps teisėtas

2007 09 12 0:00
H.Mickevičius spėja, kad Lietuvoje galėtų gyventi apie 200 lyties keitimo operaciją norinčių atlikti transeksualų.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) nusprendė, kad Lietuva pažeidė vyru siekiančios tapti moters teises, ir priteisė jai 5 tūkst. eurų (17,5 tūkst. litų) kompensaciją. Mūsų šalis įpareigota per tris mėnesius priimti lyties keitimo įstatymą.

Artimiausiais mėnesiais Seimas turės priimti lyties keitimo operacijas įteisinantį įstatymą. Išnagrinėjęs lietuvės transseksualės bylą, tai vakar paskelbė Strasbūre įsikūręs EŽTT. Jis nusprendė, kad Lietuva pažeidė lyties keitimo operacijos siekiančios moters teisę į privatų gyvenimą.

Jei per pusmetį Seimas nepriims reikiamo įstatymo, valstybė privalės transseksualei sumokėti dar 40 tūkst. eurų (140 tūkst. litų). Už tokius pinigus ji galėtų pasikeisti lytį užsienyje. EŽTT sprendimo neįvykdžius, Lietuvai grės sankcijos.

Skundėsi dėl pasityčiojimų

Klaipėdoje gimusi, šiuo metu Vilniuje gyvenanti moteris skundą prieš Lietuvą EŽTT įteikė dar 2003-iaisiais. Strasbūro teismui L. skundėsi, kad Lietuvoje negali įgyvendinti teisės į lyties keitimą, nes nepriimamas tam būtinas įstatymas.

Lyties keitimo įstatymą Seimas turi priimti vadovaudamasis Civilinio kodekso nuostatomis. Transseksualė taip pat teigė, kad mūsų šalyje nepripažįstama lytį pakeitusio žmogaus tapatybė.

Ieškinyje L. guodėsi, kad yra priversta slėpti savo tapatybę. Neturėdama ją atitinkančių dokumentų L. esą nėra apsaugota nuo paniekos ir pasityčiojimų, baiminasi dėl savo saugumo.

EŽTT transseksualės ieškinį patenkino. Teismas nusprendė, kad Lietuvos įstatymai pripažįsta asmens teisę į lyties keitimą ir, pakeitus lytį, galimybę laisvai pakeisti dokumentus. Tačiau kol nėra specialaus įstatymo, ši sistema neveikia.

Pasak ieškovės advokato, Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) direktoriaus Henriko Mickevičiaus, dėl nesutvarkytos teisinės bazės jo klientė yra atsidūrusi spąstuose. Jai buvo atlikta dalinė operacija, pakeisti kai kurie dokumentai. Tačiau iki tol, kol jai bus atlikta galutinė lyties keitimo operacija, asmens kodas liko kaip moters. "Tai kelia labai daug problemų ir nepatogumų įsidarbinant, kertant sieną", - aiškino teisininkas.

Teisinė netvarka

Jei Lietuva neapskųs EŽTT sprendimo Didžiajai kolegijai, Seimas per artimiausią pusmetį turės priimti lyties keitimo įstatymą. Teismo nuomone, valstybės finansinė našta apmokant tokias operacijas nebus didelė, nes lytį keisti norinčių transseksualų nedaug.

Strasbūro teismas labai retai ir tik išskirtiniais atvejais kišasi į įstatymų leidžiamosios valdžios reikalus. Pasak H.Mickevičiaus, Lietuva privalės priimti lyties keitimo įstatymą, nes EŽTT atsižvelgė į tai, kad mūsų šalis nesugeba priimti kitų būtinų įstatymų pataisų. Prieš 3 metus mūsų šalis Strasbūre pralaimėjo bylą buvusiems KGB darbuotojams, tačiau sprendimo neįvykdė iki šiol. "Čia suveikė ne itin gera Lietuvos, kaip konvencijos dalyvės, reputacija", - tvirtino teisininkas.

Pilnamečio ir nesusituokusio asmens teisė pakeisti lytį įteisinta ne tik Civiliniame kodekse, bet ir keliuose kituose teisės aktuose. Prieš 6 metus patvirtintose Civilinės metrikacijos taisyklėse numatyta galimybė pakeitus lytį pasikeisti asmens duomenis, tokius kaip vardas ar pavardė. Pasų įstatyme taip pat numatyta, kad asmeniui, pakeitusiam lytį, gali būti išduodamas naujas asmens dokumentas. "Tačiau situacija yra tokia, kad žmogus, norintis pakeisti lytį, nepaisant Civilinio kodekso numatytos teisės, to padaryti negali, nes nėra specialaus įstatymo, reglamentuojančio, kaip procedūriškai tai turėtų būti atlikta. Gydytojai atsisako atlikti operaciją, nes bijo baudžiamosios atsakomybės", - aiškino ŽTSI tyrimų vadovė Jolanta Samuolytė.

Gali likti be operacijos

Vyriausybės atstovė EŽTT Elvyra Baltutytė LŽ teigė, kad tikėjosi nepalankaus teismo sprendimo. Tačiau teisininkei nuostabą sukėlė jo griežtumas - įpareigojimas priimti specialų įstatymą. Taip pat Lietuvos atstovei užkliuvo ir keista tokio sprendimo argumentacija.

E.Baltutytė dar negalėjo pasakyti, ar teismo sprendimas bus skundžiamas Didžiajai Tarybai. Pasak jos, pirmiausia dėl to bus tariamasi su įstatymų leidėjais.

Teisininkė pabrėžė, kad nepaisant teismo įpareigojimo priimti įstatymą, neaišku, ar ieškovei bus atlikta lyties keitimo operacija. EŽTT Lietuvos tai padaryti neįpareigojo, tad šį klausimą po teisės akto priėmimo greičiausiai spręs speciali ekspertų komisija.

200 transseksualų

Tokio pobūdžio byla yra pirmoji iš Centrinės ir Rytų Europos regiono. Iki šiol buvo išnagrinėtos tik kelios panašios bylos, kai kreipėsi pareiškėjai iš Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Belgijos ir Vokietijos.

Kitose Europos šalyse jau seniai galioja lyties keitimą įteisinantys įstatymai. Tokius teisės aktus turi Danija, Šveicarija, Belgija, Italija, Ispanija ir kitos šalys. Iš Europos Tarybai priklausančių šalių tokie įstatymai negalioja tik Andoroje ir Albanijoje.

Niekas nėra skaičiavęs, kiek lytį pasikeisti norinčių transseksualų gyvena mūsų šalyje. Pasak vieno olandų mokslininkų atlikto tyrimo, 1 iš 11 tūkst. vyrų norėtų tapti moterimi, o 1 iš 43 tūkst. moterų svajoja po operacijos tapti vyru. H.Mickevičius spėja, kad Lietuvoje galėtų gyventi apie 200 lyties keitimo operaciją norinčių atlikti transseksualų. Teisininko nuomone, net jeigu jie visi priėmus įstatymą sumanytų pasikeisti lytį, tai nebūtų per didelė finansinė našta valstybei.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"