TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lytiškumas: šviesti ar ugdyti

2014 12 19 15:17
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Konstitucijoje įrašyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis. Visgi tokios iniciatyvos kaip lytinis švietimas mokyklose, reprodukcinės sveikatos įstatymas ar Stambulo konvencija į šią konstitucinę tėvų teisę kėsinasi. 

Šitaip kalbėta šiandien Seime vykusiame nacionaliniame forume „Jaunimo rengimas šeimai: lytiškumo ugdymas ar lytinis švietimas“. Po pranešimų bei diskusijų apie jaunimo rengimą šeimai bei lytiškumą ugdymą suformuluotos nuostatos įtvirtintos komunikatu. Renginį globojo Seimo parlamentinės grupės „Už šeimą“ pirmininkas Rimantas Jonas Dagys, tarp organizatorių – Vytauto Didžiojo universiteto Santuokos ir šeimos studijų centras, Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, Lietuvos tėvų formas etc.

Lytiškumas apima visą asmenį

Vilniaus universiteto docentė Irena Eglė Laumenskaitė savo pranešime teigė, jog lytis nesuvedama tik į socialines ar biologines funkcijas. Tarpukario Lietuvos filosofai Stasys Šalkauskis bei Antanas Maceina žodį „lytis“ vartojo kaip žmogaus raiškos būdą. „Žmogiškieji asmenys yra lytiški, vyriški ir moteriški, tuo išreikšdami skirtingus būdus būti žmonėmis“, – aiškina akademikė. Lytiškumo dovana ir paskirtis – lyčių papildomumas. Kitaip tariant, vyras ir moteris nėra perskirtos vieno objekto pusės, kaip numanoma įprastu pasakymu „mano antroji pusė“. Jie skirtingi, tačiau lygiaverčiai vienas kito atžvilgiu. Ir dar – savaime vertingi kaip atskiri asmenys, o ne pusės. Pasak E. Laumenskaitės, pavojinga apibrėžti tai, kas sudaro vyrus ar moteris, todėl, kad džiuginantys, žavintys, o kartais ir įtampą keliantys skirtumai autentiškai atsiskleidžia tik pagarbiame santykyje. Belytės būtybės, neatlaikiusios viešojoje erdvėje propaguojamo nuasmeninimo, gali pulti į kraštutinumus. Vienas tokių – radikalus feminizmas ir jo naujadaras „gender“ ideologija. Vienintelis būdas tam priešintis, kaip teigia docentė, yra atviras ir pagarbus santykis tarp lyčių.

Ne tik šeimoje, bet ir mokykloje berniukams ir mergaitėms turėtų būti padedama bręsti pagarbiais asmenimis, neprimetant nei nusistovėjusių stereotipų, tokių kaip mergaitėms priskiriamas kuklumas, darbštumas ar pan., nei belytiškumo, vadinamojo „unisex“. Autentiškas lytiškumas, anot E. Laumenskaitės – mąstymo, emocinės raiškos, kūno dinamikos skirtumai. Mokyklinio dalyko programa ir popamokinė veikla turėtų leisti pažinti vieni kitus kaip autentiškus asmenis. Taip pat akademikė teigia, jog perdėtą šių laikų seksualizaciją galėtų įveikti skaistumo ugdymas. Nuostata, kai kito žmogaus kūno netraktuoji kaip galimų manipuliacijų ar malonumo objekto. Tuo tarpu lytinis švietimas, skatinantis galvoti, kaip išvengti nėštumo ir apsisaugoti nuo lytiškai plintančių ligų, naikina jaunuolių savivertę, labiausiai – mergaičių.

Ugdymas vs. švietimas

Lytinis ugdymas grindžiamas krikščioniškąja antropologija, tuo tarpu lytinio švietimo pagrindas – socialinis konstruktyvizmas. Pastarąjį sudaro tokie elementai kaip reprodukcinė sveikata, LGBT teisės, lyčių lygybė, konracepcijos propagavimas. Teigiama, jog jis reikalingas dėl jaunuolių sveikatos – kad būtų sumažinta lytiniu keliu plintančių ligų bei neplanuotų nėštumų skaičius. Jis orientuotas į pasekmes, teigia Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Birutė Obelenienė, o lytinis ugdymas – į priežastis. Juo siekiama, kad jaunimas vengtų rizikingų lytinių santykių. Kaip paslėptą lytinio švietimo tikslą ji įvardija depopuliaciją. Vienu šūviu nušaunami du zuikiai – ir gyventojų skaičius šalyje reguliuojamas, ir komerciškai apsimoka kontracepcijos gamintojams.

Reuters/ Scanpix nuotrauka

„Netiesa, kad visi paaugliai pasileidę“, – kalba profesorė. Tyrimų duomenimis, Lietuvoje mažiau nei 15 proc. mokyklinio amžiaus jaunuolių turi lytinių santykių iki 18 metų. Tačiau kontraceptikų kainos kritimas, jų propagavimas paskatina jais naudotis ne tik tuos, kurie jau yra lytiškai aktyvūs, bet ir niekada neturėjusius lytinių santykių. Pasak B. Obelenienės, skatinant naudoti prezervatyvus, daugėja seksualinių partnerių, tuo pačių didėja ir lytiškai plintančių ligų tikimybė. Taigi daugiau informacijos ar geresnis prieinamumas prie kontracepcijos nekeičia elgsenos, žmonės tiesiog mano būsią apsaugoti nuo rizikos, nors patys savo elgesiu ją didina. Profesorė teigia, jog gyvename „radikaliai antikrikščioniškame pasaulyje“ ir manymas, kad krikščioniškąja bei sekuliaria žmogaus sampratomis besivadovaujantieji gali susitarti – iliuzija.

Nėštumas – blogis?

Apie kontracepciją kaip paaugliams kylančių iššūkių sprendimą kalbėjo ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentas, Kauno klinikų Ginekologijos skyriaus onkoginekologas Eimantas Švedas. Dažniausiai jiems rekomenduojama dviguba apsauga: hormoninė kontracepcija nuo nepageidaujamo nėštumo ir prezervatyvai nuo lytiniu keliu plintančių ligų. Tačiau užmirštama pasakyti, kad hormoninė kontracepcija nėra visiškai saugi. Ją vartojančios jaunos, sveikos moterys, patiria ženkliai daugiau trombozės – kraujagyslių, venų, arterijų užsikimšimo – atvejų. Kontraceptikus gydytojai skiria gydymo tikslais, tačiau sveikoms moterims jie gali sukelti nepageidautinas komplikacijas.

Gydytojas, akademikas ir keturių vaikų tėvas teigia, kad jaunuoliams patartų pažinti save ir, kilus problemai, pirmiausia tartis su tėvais. O programos mokykloje, skatinančios ne „saugius“ lytinius santykius, o vaisingumo pažinimą, užkraunančios su lytiškumu susijusią atsakomybę, padeda ir jaunystėje, ir vėliau gyvenime.

Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos atstovė Jolita Pukelienė pastebi, kad lytinis švietimas tėvus neramina ne tik dėl to, kad propaguojama kontracepcija, bet ir eliminuojama tėvų reikšmė lytiškumo klausimais. Pavyzdžiui, siekiama, jog kontracepciją nepilnamečiams gydytojai galėtų skirti tėvams nežinant ar kad nuo 16 metų apie nėštumo nutraukimą nereikėtų informuoti tėvų privaloma tvarka. Nėštumas, kaip sakė moteris, gretinamas su lytiškai plintančiomis ligomis, brukama idėja, kad tai – blogis. Toks lytinis švietimas ypač neparankus Lietuvoje, kur prasta demografinė situacija. Todėl J. Pukelienė teikia pirmenybę rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programai. Ši 2007 metais patvirtinta programa nėra privaloma, mokyklos ją gali įgyvendinti pagal poreikį.

Stambulo konvencijos grėsmė

„Tai tokio pat baisumo dokumentas kaip Adolfo Hitlerio „Mein Kampf“, – Stambulo konvenciją apibūdina Kauno technologijos universiteto profesorius Gediminas Merkys. Dar neratifikuotoje konvencijoje, kurią šiuo metu analizuoja Vyriausybės sudaryta darbo grupė, vartojama „socialinės lyties“ sąvoka, ratifikavimo atveju tapsianti ir Lietuvos teisine sąvoka. „Gender“ ideologija, kaip teigia mokslininkas, pati gali būti mokslinio tyrinėjimo objektas, tačiau jos apologetų apeliavimas į ją kaip mokslinę – klaidingas. Anot jo, tai paprasčiausia pasaulėžiūrinė doktrina, pastaruoju metu įgavusi didelę įtaką.

„Ji savo esme antihumanistinė, anticivilizacinė“, – sako jis, pažymėdamas, jog tai, kas įprastai laikoma perversijomis, iškrypimais, transformuojama į vertybes. Tradiciniai įsitikinimai kriminalizuojami, pavyzdžiui, Stambulo konvencija numato, jog atsisakantys pripažinti pageidaujama „socialinę lyties tapatybę“ būtų persekiojami už diskriminaciją. Viešojoje erdvėje tokie žmonės jau ir taip vadinami homofobais, tamsybininkais, radikalais ir pan. G. Merkys tokias pastangas apibūdina kaip „prievartinę intervenciją į žmogaus pasaulėžiūros sritį“. Anot jo, vienai grupei prisiimant tiesos monopolį, trypiamas pasaulėžiūrinis pliuralizmas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"