Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

LŽ archyvvas. 11 dalykų, kuriuos privalu žinoti šiemet stojantiesiems į aukštąsias mokyklas

 
pixabay.com nuotrauka

Nerimaujantiems dėl švietimo reformos jaunuoliams LŽ straipsnis, padėsiantis apsispręsti renkantis studijų programą. Pateikiame svarbiausius dalykus apie stojimą į aukštąsias mokyklas. 

Parodoje vykusioje konferencijoje „Studijų Lietuvoje aktualijos“, švietimo atstovai priminė būsimiems studentams, kaip vyksta bendras priėmimas į aukštąsias mokyklas, kokie yra nauji stojimo reikalavimai, bei kaip švietimo reformos paveiks stojimą į aukštąsias mokyklas.

Štai keletas reikalavimų, atsiradusių naujovių, ekspertų patarimų, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį, jei jau rugsėjo mėnesį planuoji studijuoti aukštojoje mokykloje:

1. Priėmimas vyksta per LAMA BPO

Stojimą į aukštąsias mokyklas vykdo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Šiemet bendrasis priėmimas vyks į 19 Lietuvos universitetų – 14 valstybinių ir 5 privačius – bei į 22 kolegijas: 12 valstybinių ir 10 privačių.

Bendrasis priėmimas startuoja birželio 1 dieną, prašymų teikimas nutraukiamas liepos 19 dieną. Priėmimas vyksta trimis etapais. Prašymai stoti į universitetą ar kolegiją priimami tik internetu www.lamabpo.lt. Čia taip pat galima rasti detalią informaciją, kada ir kokiais etapais vyksta priėmimas į aukštąsias mokyklas, kokius dokumentus reikia pateikti, konkursinio balo skaičiuoklė, stojimo terminai bei kita svarbi informacija.

2. Padidintas minimalus stojamasis balas

Švietimo ir mokslo ministrė pirmą kartą nustatė mažiausią konkursinį stojamąjį balą į valstybės finansuojamas vietas:

• universitetuose – nemažiau nei 3,

• kolegijose – ne mažiau 1,6.

3. Nemokamas mokslas išlaikusiems 3 brandos egzaminus

Norint gautą valstybės finansuojamą vietą neužtenka atitikti minimalų konkursinį balą, bet privaloma būti išlaikius bent 3 brandos egzaminus:

• lietuvių kalbos ir literatūros:

valstybinį – jeigu stojama į universitetus,

valstybinį arba mokyklinį – jeigu stojama į kolegijas;

• užsienio kalbos:anglų, vokiečių ar prancūzų

• matematikos (išskyrus stojančiuosius į menų studijas).

Jei stojama į meno programas riekia laikyti stojamąjį egzaminą. Jei stojama į švietimo ir ugdymo programas, yra vertinama stojančiojo motyvacija.

Gali tekti atlikti ir specialius testus, kurių reikalaujama siekiant tapti, pavyzdžiui, pilotais, žurnalistais ir pan.

Stojantys į valstybės nefinansuojamas vietas universitetuose ir kolegijose, gali būti ir neišlaikę 3 valstybinių brandos egzaminų, bet privalo atitikti mažiausią stojamąjį balą: į universitetus ne mažesnį kaip 3, o į kolegijas ne mažesnį nei 1,6.

4. Daugiau studentų galės mokytis nemokamai

Švietimo ir mokslo viceministro Giedriaus Viliūno teigimu, kasmet stojančiųjų į aukštąsias mokyklas mažėja, o šiemet padidinus ir stojimo kartelę, studentų, stojančių į valstybės finansuojamas vietas gali dar labiau sumažėti. Tačiau valstybės finansavimas studijoms išlieka toks pat kaip ir 2016 metais. Tai reiškia, kad daugiau studentų galės studijuoti nemokamai.

„Planuojame, kad tik 30 proc. būsimų studentų turės mokėti už mokslą, nes yra tokių studijų programų, kaip medicina ar aviacija, kurios yra labai brangios ir valstybė jų negali finansuoti. Daugelyje studijų krypčių, sričių, studijos praktiškai visiems bus nemokamos, nes yra tikrai daug valstybės finansuojamų vietų“ , – G. Viliūnas.

5. Plečiama parama geriausiems už mokslą mokantiems studentams

Nuo šiol studijų kainos mokantiems už mokslą kompensavimas bus vykdomas kas metus, o ne kas dvejus, kaip vyko iki šiol.

Kompensacijas gausiančiųjų skaičius padidės iki 10 procentų nuo visų studentų, ne tik nuo valstybės finansuojamų studentų skaičius.

Studijų kainos kompensaciją galės gauti ne tik bakalauro pakopos studentai, bet ir magistrantai.

6. Į kai kurias pedagogines programas stojimas nebus organizuojamas

„Turime tikrai puikių gimnazijų, mokyklų, bet statistika rodo, kad kai kuriuose regionuose per mažai moksleivių pernelyg mažai išlaiko valstybinius egzaminus ir neturi galimybės stoti į aukštąsias mokyklas. Tai įrodo, kad mokyklų kokybė yra ne vienoda. Todėl viskas priklauso nuo mokytojų. Todėl norime griežčiau ir kokybiškiau rengti mokytojus, pertvarkyti mokytojų rengimo sistemą, tad šiemet priėmimas į mokytojų rengimo programas bus mažesnis nei pernai“, – sakė G. Viliūnas.

Prioritetas pagal savivaldybių deklaruotą poreikį bus teikiamas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo, pagalbos mokiniui specialistų rengimo studijoms, o į kai kurias programas stojimas net nebus organizuojamas.

Stojantieji į ugdymo mokslų studijų krypčių grupės programas, kurias baigus suteikiama pedagogo kvalifikacija, turės laikyti motyvacijos įvertinimą. Už teigiamą įvertinimą bus pridedami 1 arba 2 balai.

7. Įstosi į universitetą A – baigsi universitetą Z

Švietimo ir mokslo ministerija imasi aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos, bet kiek universitetų išliks, kiek bus sujungtų, konkrečiai dar nėra nuspręsta. Daugelis studentų nerimauja, kaip bus jei įstojus į universitetą, jis staiga bus uždarytas arba sujungtas su kitu. Studijuojančius šis klausimas irgi neramina. Švietimo ir mokslo ministro teigimu, tiek būsimiems studentams, tiek jau studijuojantiems, tikrai nereikia nerimauti dėl būsimo aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkymo.

Stojantieji dar iki stojimo sužinos, kokios aukštosios mokyklos išliks, kokios bus sujungtos. Studijuojantieji ir toliau galės tęsti savo studijas, tik galbūt jas teks mokytis jau kitame universitete.

„Nė vienam, kuris įstos į aukštąsias mokyklas, sąlygos nepablogės ir nepažeis jų interesų. Visos studijų programos, į kurias bus paskelbtas priėmimas, vyks ir bus garantuotas jų tęstinumas. Gali įvykti taip, kad jūs įstosite į universitetą A, bet baigsite universitetą Z, nes tuo metu jis bus sujungtas. Bet nei viena aukštoji mokykla nebus tiesiog mechaniškai uždaryta. Tikrai nebus taip, kad staiga atsidursite akligatvyje. Drąsiai stokit į visus universitetus ir kolegijas“, – sakė G. Viliūnas.

8. Galima gauti stipendijas ir valstybės remiamas paskolas

„Jei įstosite į valstybės nefinansuojamą vietą, nėra didžiulė problema. Per Valstybinį studijų fondą yra teikiamos valstybės remiamos paskolos, kurių teikimo sąlygos yra tikrai geros. Galite gauti paskolą be jokio užstato ir visoms studijoms, o ją grąžinti pradėsite tik pabaigę studijas. Paskolą galima grąžinti per penkiolika metų“, – pasakojo Valstybinio studijų fondo direktorius Ernestas Jasaitis.

Tai ne vienintelė parama, kurią teikia Valstybinis studijų fondas. Šis fondas teikia ir studijų stipendijas, socialines stipendijas, organizuoja studijų kainų kompensavimą, tikslinę išmoką neįgaliems studentams.

Apie valstybės remiamas paskolas ir kitas studijų stipendijas daugiau galima sužinoti čia: www.vsf.lrv.lt

9. Stebėkite darbo rinką

Ne vienam abiturientui kyla klausimas: ar baigus studijas lengvai įsidarbinsiu? Švietimo ekspertai abiturientams pataria stebėti darbo rinką, žiūrėti kokios specialybės yra paklausios.

„Renkantis studijų programas, reikia atsižvelgti, kokių specialistų poreikis yra darbo rinkoje, kad nebūtų taip, kad baigus mėgstamą programą bus taip, kad neturėsite darbo. Daugiausiai studenetai renkasi IT studijų programas, šių programų absolventai neturi problemų įsidarbinant darbo rinkoje. Technologinių mokslų absolventai taip pat įsidarbina lengvai, jų darbo atlyginimai dideli, tačiau technologijų mokslų programos yra nepaklausios“, – sakė Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) Studijų politikos analizės skyriaus vedėjas Gintautas Jakštas.

Anot MOSTA atstovo, medicina ir programų sistemos yra populiariausių studijų programų sąrašo viršuje. Šias programas baigusieji taip pat lengviausiai įsidarbina.

„Tikrai moksleiviams reikia stebėti profesijų paklausą, orientuotis kas vyksta darbo rinkoje, ir ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Dabar daug duomenų apie darbuotojų atlyginimus, įsidarbinimo galimybes, yra prieinama internete, darbo biržoje, viską galima ir reikia pasižiūrėti. Atitinkamai turėtų būti vykdomas ir profesinis orientavimas mokyklose“, – teigė LAMA BPO prezidentas Pranas Žiliukas.

10. Būtina atsižvelgti į studijų programų vertinimus

Pasak Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) direktorės Noros Skaburskienės, būsimi studentai turėtų klausytis ir atsižvelgti ne tik į studijuojančiųjų ir jau studijas baigusių nuomonę apie tam tikras studijų programas, aukštųjų mokyklų kokybę, bet ir pasirinkus konkrečias programas, pasižiūrėti jų vertinimo išvadas. Studijų kokybės vertinimo centro internetinėje svetainėje www.skvc.lt yra daugelio studijų programų vertinimai.

„Jūs galite palyginti kaip ekspertai toje pačioje kryptyje vertino skirtingų aukštųjų mokyklų programas ir pagal tai rinktis, o rinkdamiesi studijas užsienyje būkite dar atidesni. Švietimo sistemos užsienyje be galo skiriasi. Turėtumėte pažiūrėti, ar jūsų pasirinkta aukštoji mokykla tikrai turi teisę vykdyti studijas ir teikiamą laipsnį, ar tikrai baigus bakalauro studijas, jūs galėsite toliau tęsti studijas toje šalyje“, – patarė N. Skaburskienė.

Vertinimo išvadose galima pamatyti puikių studijų programų, universitetų ar kolegijų įvertinimų, dažnai aukštosios mokyklos skelbia tik geriausius savo pasiekimus, statistiką, norėdamos palaikyti teigiamą savo įvaizdį.

Todėl anot Lietuvos studentų sąjungos prezidento Pauliaus Baltoko, norint teisingai pasirinkti aukštąją mokyklą, reikia atsižvelgti ne tik į tai, ką siūlo aukštoji mokykla, bet ką apie ją mano, bei ar ja patenkinti mokykloje studijuojantys, ar ją jau pabaigę absolventai.

„Aukštosios mokyklos privalo pagal visas vidines tvarkas vykdyti studentų apklausas, paprastai tariant, žinoti, ką studentai galvoja apie studijų programą, kurią jie studijuoja. Jums universitetai kalbės kaip viskas pas juos yra gražu, rožinėm spalvom nudažyta. Jūs paklauskite tų universitetų, ar jiems iš tikrųjų yra svarbu ir įdomu, ką apie tą universitetą ar kitą aukštąją mokyklą sako jų studentai. Jeigu jiems įdomu, jie parodys jums, kur galite rasti tokią informaciją“, – pasakojo P. Baltokas.

11. Sprendimą priimkite savarankiškai

„Aukštųjų mokyklų skaičius mažės, bet jūsų svarbiausia užduotis, moksleiviai, yra išsirinkti studijų kryptį, pasirinkti savo kelią ir kiek įmanoma, per likusį laiką kuo geriau pasiruošti egzaminams ir puikiai juos išlaikyti. Nepamirškite mąstyti savarankiškai. Kaip sakoma, savo šakutę reikia laikyti pačiam ir tvirtai. Kartais būna, kad jaunuoliai tėvams atiduoda visus savo LAMA BPO prisijungimus, tėvai viską užpildo ir patys išrenka studijų programą. Taip daryti nederėtų. Žinoma, tarkitės su tėvais, su klasiokais, draugais, mokytojais, vyresniais broliais, seserimis, bet sprendimą priimkite patys“, – patarė LAMA BPO prezidentas.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"