Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

LŽ portalas patyrė kibernetinę ataką

 
2017 04 19 11:55
Asociatyvi nuotrauka Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Antradienio vakarą „Lietuvos žinių“ portalas lzinios.lt patyrė stiprią kibernetinę ataką. Puolimas buvo tęsiamas  ir šiandien, trečiadienio, ryte. 

LŽ serveris buvo atakuotas iš vieno IP adreso Lietuvoje. Įvykdyta SYNflood (serverio neigimo) tipo ataka. Dėl šios atakos sutriko portalo lzinios.lt darbas. Pasak lzinios.lt IT specialistų, ataka įvykdyta grubiai, serverį užplūdusios užklausos nebuvo suformuotos iki galo.

Šiuo metu LŽ informacinių technologijų specialistai šalina atakos padarinius.

Tai jau ne pirmas toks atvejis per pastarąją savaitę. LŽ IT specialistų nuomone, nuo pat balandžio mėnesio prasidėję techniniai nesklandumai greičiausiai taip pat buvo kibernetinės atakos padarinys.

„Sunku pasakyti, kas ir kodėl tai galėjo surengti. LŽ didelį dėmesį skiria kovai su Rusijos propaganda, taip pat rašome istorinėmis ir užsienio politikos temomis, kurios sulaukia piktų, taip vadinamų „vatnikų“, komentarų“, – teigė portalo vyr. redaktorius Evaldas Labanauskas.

Pasak jo, tai gali būti tiek kažkieno „pokštas“, tiek lietuviškų IT, ypač žiniasklaidos, sistemų „patikra“, silpnųjų vietų išaiškinimas. Pastaroji versija labiau tikėtina.

Balandžio pradžioje kibernetinis išpuolis įvykdytas ir prieš kolegas iš 15min.lt, o naujienų agentūros BNS tinklalapyje programišiai net patalpino melagingą žinutę apie esą ipritu apsinuodijusius JAV karius Latvijoje.

Praėjusių metų rudenį atakuotas nacionalinis transliuotojas LRT. 2013 m. gegužės mėnesį nuo kibernetinės atakos nukentėjo portalas delfi.lt.

Atakų skaičius grėsmingai didėja

Pasak Ryšių reguliavimo tarnybos Tinklų ir informacijos saugumo departamento vadovo dr. Ryčio Rainio, per pirmą šių metų ketvirtį gauta daugiau nei 14 tūkstančių pranešimų apie incidentus, susijusius su kibernetiniu saugumu. Tiesa, DDOS tipo atakos, kokią patyrė ir LŽ portalas, fiksuojamos labai retai – jų būta tik 12. Galimai, taip yra todėl, kad šio tipo atakos yra skirtos tiesiogiai pakenkti, nutraukti atakos objekto veiklą. Tuo metu daugumos išpuolių tikslas – išvogti informaciją, pasipelnyti, ar pajungti menkai apsaugotus įrenginius, kad jais pasinaudoti rengiant kitas atakas.

Išvystyta Lietuvos ryšių infrastruktūrą, kokybiški tinklai yra veikia kaip magnetas programišiams, teigė Rytis Rainys. Statistika rodo grėsmingą tendenciją – atakų skaičius Lietuvoje kasmet auga maždaug 20 – 30 procentų. Tuo metu apsiginti nuo kibernetinių atakų dažnai nėra pajėgumų. Kibernetinė apsauga reikalauja didelių investicijų, kurių dažnai negali sau leisti nei valstybinės institucijos, nei privatus sektorius.

Šiai dienai, patyrus kibernetinę ataką dera nedelsiant kreiptis į savo tinklų operatorių, kuris, koordinuojant nacionaliniam elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padaliniui (CERT), gali padėti atremti ataką. Ne mažiau svarbu informuoti CERT apie patirtus incidentus – kiekvieną atvejį būtų galima palyginti su jau turimais duomenimis ir efektyviau kurti apsigynimo strategiją ateityje.

Kita vertus, anot Ryčio Rainio, svarbi yra ir atakų prevencija. Šiuo atveju tinkamiausia investicija, anot specialisto, yra ne tiek į technologijas, kiek į žmogiškuosius išteklius – IT specialistus ir jų parengimą.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"