TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

M. K. Čiurlionio kelionė į Rusiją stringa

2016 04 28 6:00
Erlendo Bartulio nuotrauka

Ne vienus metus brandinami ketinimai Sankt Peterburge įsikūrusiame Ermitaže surengti bene žymiausio Lietuvos dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio darbų parodą jau kitąmet esą galėtų tapti kūnu. Tačiau jo kūrinius Kaune saugančio muziejaus vadovas dėl dabartinės geopolitinės situacijos nelinkęs išleisti šedevrų į Rusiją. Kartu užsimenama, kad tokios pozicijos laikomasi ir „aukščiau“.

Surengti M. K. Čiurlionio kūrybos parodą Ermitaže buvo sutarta dar 2010 metais, bet organizaciniai reikalai nuo tada beveik nepasistūmėjo. Nors Sankt Peterburge dirbantys mūsų šalies diplomatai tikisi, kad Rusijos ir viso pasaulio publika M. K. Čiurlionio kūriniais galės gėrėtis kitais metais, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis nusiteikęs skeptiškai.

Dainius Numgaudis: „Gal pasakysiu šiurkštokai, bet tai yra viena mūsų valiutų, realiai vertinama." /LŽ archyvo nuotrauka

Rusų požiūris pozityvus

Lietuvos generalinio konsulo Sankt Peterburge Dainiaus Numgaudžio teigimu, šiuo metu rengiamasi M. K. Čiurlionio darbų parodai Ermitaže. „Trumpai tariant, Ermitažas yra pareiškęs norą organizuoti šią parodą, susitarta po truputį judėti to link. Terminus nurodyti sudėtinga. Buvo optimistinis planas surengti ją maždaug per metus, bet dabar matyti, jog tam reikia labai daug išteklių, susijusių su transportavimu, itin brangiai kainuojančiu draudimu. Tačiau iš esmės ekspertų lygmeniu pradėta dirbti, ir yra vilties, kad kitąmet paroda galėtų būti suorganizuota. Apie tai pernai gruodį viešai yra kalbėjęs ir Ermitažo muziejaus direktorius Michailas Piotrovskis“, – LŽ pasakojo diplomatas.

Anot D. Numgaudžio, praėjusių metų pabaigoje Sankt Peterburge lankėsi Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius O. Daugelis, sutarta, kad veiksmus pradės derinti ekspertų grupė. „Reikia pasitarti dėl parodos koncepcijos, kokie darbai bus eksponuojami, įvertinti jų transportavimo galimybes, nes neseniai didelė paroda buvo Krokuvoje, paveikslai, kaip sako muziejininkai, turi pasiilsėti po kelionės“, – dėstė jis. Generalinis konsulas pridūrė, kad dėl Sankt Peterburge numatomos parodos bus prašoma numatyti lėšų kitų metų valstybės biudžete.

Osvaldas Daugelis užsiminė sulaukęs nuomonės, kad, išvežus M. K. Čiurlionio kūrinius į Rusiją, kažin ar jie sugrįžtų namo. /www.ciurlionis.lt nuotrauka

Daugybė entuziastų

D. Numgaudis tvirtino, kad M. K. Čiurlionis Sankt Peterburge, kuriame menininkas dažnai lankydavosi, rengdavo parodas, yra labai vertinamas. Mieste veikiantis Rusų muziejus didžiuojasi turėdamas du lietuvių dailininko paveikslus. „Gal pasakysiu šiurkštokai, bet tai yra viena mūsų valiutų, realiai vertinama. Jeigu reikia Lietuvą kur nors pristatyti ar atidaryti kokias nors duris, tai padaro prisiminimai apie M. K. Čiurlionį ir jo vardas“, – pripažino diplomatas.

Taip pat jis kalbėjo apie daugybę M. K. Čiurlionio talento entuziastų, organizuojančių specialius vakarus menininko kūrybai aptarti ir nagrinėti. „Buvau itin įdomiame renginyje vieno Sankt Peterburgo rajonų kultūros rūmuose, turinčiuose poetinės kūrybos klubą. Ten žmonės mėnesį klausėsi M. K. Čiurlionio muzikos, žiūrėjo jo paveikslų reprodukcijas, rašė eiles ir surengė vakarą, per kurį dalijosi mintimis, ką jaučia žiūrėdami į M. K. Čiurlionio kūrinius ir klausydamiesi jo muzikos. Buvo gal šimtas dalyvių, ir nė vienas neišėjo per visą vakarą. Tiesą sakant, Lietuvoje sunkiai įsivaizduoju tokį renginį. Čia M. K. Čiurlionis labai vertinamas tiek oficialiu, tiek paprastų žmonių lygiu. Visi labai nori jo darbų parodos Ermitaže“, – tikino D. Numgaudis.

Į kariaujančias šalis neveža

Kol Sankt Peterburge veikiantis Lietuvos generalinis konsulatas planuoja, kad M. K. Čiurlionio kūriniai bus eksponuojami Ermitaže, Kaune įsikūrusio Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius O. Daugelis leidžia suprasti, jog nėra linkęs išleisti menininko darbų į Rusiją. „Paprastai į kariaujančias šalis nevežame M. K. Čiurlionio. Tokios nuostatos laikomės jau seniai. Norai visada yra geri ir vieta gal būtų tinkama, bet ne šiuo metu“, – LŽ aiškino jis.

O. Daugelis užsiminė sulaukęs nuomonės, kad, išvežus M. K. Čiurlionio kūrinius į Rusiją, kažin ar jie sugrįžtų namo. Tačiau kas taip galvoja, muziejaus vadovas neatskleidė. „Reikėtų klausti aukščiausios diplomatinės valdžios“, – mįslingai kalbėjo jis.

Vis dėlto O. Daugelis nelaidojo idėjos, kad M. K. Čiurlionio darbų paroda viename įspūdingiausių pasaulio muziejų kada nors įvyks. Anot jo, muziejininkai yra pasirengę susitikti su kolegomis iš Ermitažo, kai situacija pagerės. „Tačiau tai priklauso ne nuo mūsų. Ir šiuo metu nesame gavę jokio oficialaus kvietimo. O pagal seną Rusijos diplomatijos mokyklą viską galima pažadėti ir nieko nedaryti. Tai irgi yra metodas“, – tvirtino muziejaus direktorius.

O. Daugelio teigimu, Latvijos iniciatyva 2018 metais minint trijų Baltijos šalių valstybingumo atkūrimo ar nepriklausomybės paskelbimo šimtmečius užsienyje planuojama surengti didelę parodą, kurioje bus pristatoma žinomiausių Lietuvos, Latvijos ir Estijos menininkų simbolistų kūryba. Mūsų valstybę joje greičiausiai reprezentuotų būtent M. K. Čiurlionio darbai. Jau kitą savaitę Rygoje ketinama pradėti derybas su Prancūzijos kultūros ministerijos atstovais dėl galimybės rengti parodą Liuksemburgo muziejuje Paryžiuje.

Didžio lietuvių menininko darbai Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. /Erlendo Bartulio nuotrauka

Negalime izoliuoti savo kultūros

Kultūros ministro Šarūno Biručio manymu, Lietuvai reikėtų pristatyti savo kultūrą, taip pat M. K. Čiurlionio darbus Rusijoje. „Kaip valstybė turime pristatyti save meno srityje, geriausius savo darbus, ypač dirbant su Sankt Peterburgu, kuris yra kultūros miestas. Žinoma, viską būtina įvertinti, ir tam yra kuratoriai. Jie turi rengti parodą, įvertinti visus „už“ ir „prieš“, draudimo ir panašius dalykus“, – aiškino jis.

Nors dalį mūsų šalies politikų kausto įvairios baimės dėl kultūrinio bendradarbiavimo su Rusija, tai, jog nepritariame Kremliaus vykdomai politikai, pasak Š. Biručio, dar nereiškia, kad negalime konstruktyviai bendradarbiauti su kaimynės kultūros įstaigomis. Esą organizuojant tokio aukšto lygio parodas kaip M. K. Čiurlionio kūrybos pristatymas, politika neturėtų vaidinti esminio vaidmens.

Ministras akcentavo, kad Ermitažas – ne tik Rusijos muziejus, tai – pasaulinės kultūros židinys. „Patekti į Ermitažą yra tas pats, kaip pateikti į Luvrą, – garbės reikalas. Tada tave pamato ne vien Rusija, bet ir visas pasaulis. Galiu įvertinti dabartinio Ermitažo muziejaus vadovo M. Piotrovskio palankumą Lietuvai. Šis žmogus absoliučiai pritaria mūsų kultūriniam bendradarbiavimui. Galiu spręsti, kad tik jo pastangomis toks projektas yra įmanomas“, – dėstė Š. Birutis.

Ministrui paranojiškai skamba nuogąstavimai, jog sulaukusi M. K. Čiurlionio kūrinių Rusija gali jų nebegrąžinti Lietuvai. Jis priminė, kad Ermitažo muziejus yra pelnęs pasaulinį autoritetą, kuriuo tikrai nerizikuos.

Dėl Krymo aneksijos ir neramumų Rytų Ukrainoje susiklosčius sudėtingai geopolitinei situacijai, kultūrinis bendradarbiavimas su Rusija vyksta atsargiau. Tačiau Š. Birutis pabrėžė, kad kultūra visada yra aukščiau už politiką. „Todėl bent jau mes stengiamės to nesuplakti į vieną dalyką. Žinoma, dirbant su Rusija tai labai sunku, nes reikia, kad to norėtų abi šalys. Bet mes stengiamės atskirti Kremliaus politiką nuo kultūros ir neizoliuoti savęs nuo Rusijos kultūriniu požiūriu, nes ten tikrai yra nuostabių menininkų, žmonių, labai gerai suprantančių kultūrą ir visiškai nedalyvaujančių politikoje. Todėl tapatinti Kremlių su Rusijos kultūra būtų klaida, nors, kaip ir minėjau, šis klausimas labai jautrus“, – kalbėjo ministras.

Reikia naudotis galimybe

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariui Vytautui Juozapaičiui nekyla abejonių dėl to, ar Ermitaže turėtų būti rengiama M. K. Čiurlionio kūrybos paroda. Jis akcentavo, jog tai – prestižinis muziejus, kurį aplankyti važiuoja žmonės iš viso pasaulio. „Nepasinaudoti šia situacija bent jau Lietuvos vardui garsinti, bent jau ta primityvia prasme, būtų didžiulė klaida“, – įsitikinęs parlamentaras.

V. Juozapaičio manymu, turėtume bandyti tęsti dvišalį kultūrinį bendradarbiavimą, nors geopolitinė situacija įtempta ir santykiai su Rusija pašliję. „Meno laukia ne Vladimiras Putinas ir ne jo kompanija. Tai yra tiesioginis ryšys su paprastais žmonėmis, kurių sąmonę turėtume keisti. Jeigu jų nepritrauksime ir jie netaps mūsų simpatikais, tie žmonės virs savo valdžios propagandos aukomis“, – sakė parlamentaras.

V. Juozapaitis prisiminė vasarį lankęsis Sankt Peterburge, ten su keliais kolegomis parlamentarais šventė Lietuvos valstybės atkūrimo šventę. Priešais Ermitažo pastatą įsikūrusioje M. Glinkos kapeloje Seimo nariai su vietos lietuvių bendruomene ir kitais svečiais klausėsi profesionalaus miesto choro, kuris šventinį renginį pradėjo Tautiška giesme. „Tie, kurie buvo šventėje, tos akimirkos nepamirš visą gyvenimą. Ko gero, tai buvo pirmas precedentas, kai Rusijos valstybinis choras giedojo Lietuvos himną, pripažindamas mūsų valstybingumą. Noriu pasakyti, kad menas ir kultūra plačiąja prasme yra tiesioginis tiltas, kurį įmanoma išlaikyti, jei siekiame palaikyti kokius nors santykius su kaimyne valstybe“, – pabrėžė konservatorius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"