TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

M.K.Čiurlionis - verslo girnose

2008 12 03 0:00
"Čiurlionio fondo" vadovė S.Štarienė aiškina, kad paramos ieškoti labai sudėtinga, tačiau jokio spaudimo, išskyrus žodžiais, jie negali daryti.
LŽ montažas

Dešimt metų veikiantis "Čiurlionio fondas" surengė daugybę koncertų, pristatė ne vieną iniciatyvą. Tačiau dalis verslininkų, nesikratančių labdaros, šio fondo vardo nenori nė girdėti. Žinia apie jo veiklos metodus sukėlė nerimą net prezidentūrai.

"Tokių aferistų niekada nesu rėmęs. Geriems žmonėms esu davęs, bet paramos prašoma ne tokiu būdu", - apie neseniai jį nustebinusią situaciją neslėpdamas emocijų LŽ pasakojo bendrovės "Šilumos šaltiniai" savininkas Rimantas Grekauskas.

Jis, kaip ir dar ne vienas LŽ kalbintas verslininkas, tikino buvęs apstulbintas labdaros ir paramos organizacijos "Čiurlionio fondas" (prieš dvejus metus vadinosi "Čiurlionio muzikos rėmimo fondas" - aut.) veiklos metodų.

Giriasi užnugariu.

Net kelių su "Čiurlionio fondu" susidūrusių verslininkų pasakojimai LŽ skambėjo beveik identiškai. Esą įmonių buhalteriams paskambinę asmenys kalba apie jų veiklą, užsimena apie santykius su Mokesčių inspekcija ar Finansų ministerija. Taip pat siūloma, kad su jų nurodytu asmeniu telefonu susisiektų pats bendrovės savininkas arba vadovas. Kai sunerimę verslininkai perskambina, kalba pasisuka apie paramą "Čiurlionio fondui", vėl užsimenama apie įtakingų institucijų "užnugarį".

"Man skambino į mobilųjį telefoną. Iš tiesų buvo užsiminta ir apie Mokesčių inspekciją, ir apie Finansų ministeriją. Buvo pasakyta, kad fondas skirsto paramą, o mes neturėsime problemų su Mokesčių inspekcija - ji, skambinusiųjų žodžiais tariant, "puls mums po kojomis". Tada pasiūlyta, kad su jais susisiektų mūsų vadovas", - LŽ pasakojo bendrovės "Šilumos šaltiniai" buhalterė Rasa Perepečkienė.

Pasak šios įmonės vadovo R.Grekausko, jam taip pat buvo užsiminta, jog yra būdų spręsti galimas problemas. O tada paprašyta paremti "Čiurlionio fondą".

"Mūsų buhalterei buvo pasakyta, kad reikia perskambinti kažkokiai Stasei, minėtas ir kažkoks vyras - jau pamiršau vardus. Bet aš juos rimtai pagąsdinau, jie ir nutilo", - atvirai dėstė R.Grekauskas.

Tai, jog bendravimas su "Čiurlionio fondu" atrodė "savotiškas", LŽ minėjo ir bendrovės "Kauno šilas" direktorius Vytautas Adomavičius. "Man subjektyviai pasirodė, kad vyko spaudimas, paramos sunkimas. Tai buvo netinkamas reikalo dėstymas. Apie tą fondą pasitikslinau, ir man paskui nebekilo klausimų", - aiškino jis.

Labdaros užkulisiai

Daugiau kaip prieš 10 metų, 1997-aisiais, įkurtas "Čiurlionio fondas" jau ne pirmą kartą sulaukia prieštaringų vertinimų. Kaip žinoma, vienas garsiausių šios organizacijos įgyvendinamų projektų "Išsaugokime Lietuvos pilis, dvarus ir parkus", kurio kulminacija tapo prieš mėnesį vykusi šventė atsinaujinusiuose Užutrakio dvaro sodybos rūmuose, ne kartą sulaukė pagiriamųjų tiek meno žmonių, tiek aukštų institucijų atstovų žodžių.

Ne mažiau pagyrų skiriama ir kitam fondo projektui - "Atraskime ir išsaugokime savo krašto vertybes". Jį įgyvendinant įvairiuose Lietuvos regionuose ieškota žmonių, saugančių kultūros paveldą ir gerais darbais garsinančių savo kraštą.

Tačiau tuo pat metu paskui fondą driekiasi įvairių abejonių ir net teisėsaugininkų tyrimo šleifas.

Kaip LŽ sakė aktyvus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos propaguotojas ir paveldo saugotojas, Vilniaus M.K.Čiurlionio namų direktorius Stanislovas Urbonas, prieš dešimtmetį jis atsisakė suteikti rekomendaciją jos prašiusiam fondo steigėjui, tuomečiam Muzikos akademijos dėstytojui Viktorui Paukšteliui. "V.Paukšteliui atėjus prašyti mano rekomendacijos steigiant fondą, pirmiausia pasidomėjau, kokia jų darbo vizija. Kalbantis supratau, jog tas žmogus nelabai orientuojasi, kaip derėtų naudotis M.K.Čiurlionio vardu. Aiškėjo, kad pirmiausia jam rūpi pinigai. Tuo klausimu mes nesutarėme, ir jokios rekomendacijos jam nedaviau. Tai, kur nuvedė toks mąstymas, parodė tolesnės žinios apie įžūlius jų veiksmus renkant pinigus", - kalbėjo S.Urbonas.

Didžiausias skandalas dėl organizacijos, tuo metu dar vadintos "Čiurlionio muzikos rėmimo fondu", veiklos kilo vos ją įsteigus. Tuo metu bendrovė "Jan & Co" kreipėsi į policiją, nes įtarė, kad į jos teikiamą paramą kėsinasi aferistai. Kaip paaiškėjo, tuometė fondo direktorė Rima Malakauskienė bandė išgauti paramą verslininkams prisistatydama ne savo, bet Vyriausybės patarėjos kultūros klausimais Nijolės Tumėnienės vardu. Daugeliui verslininkų pakakdavo išgirsti frazę: "Aš iš Vyriausybės", ir jie neabejodami sutikdavo pervesti pinigų į "Čiurlionio fondą".

Į viešumą iškilo ir kitas faktas - "Čiurlionio fondo" steigėjo V.Paukštelio raštiškos "instrukcijos" fondo darbuotojams. Jose nurodyta, kaip ir kieno vardu prisistatyti verslininkams, kaip išprašyti didžiausių sumų. Tuo metu žiniasklaidai V.Paukštelis dar atvirai dėstė nematąs tokioje veikloje nieko bloga, nes esą kalbantis "Vyriausybės rūmuose su reikalingais žmonėmis" jie fondo idėjai pritarė. Tiesa, asmens, davusio leidimą prašant paramos naudotis Vyriausybės vardu, jis taip ir nenurodė.

Gali padėti

Šiuo metu fondo steigėjas V.Paukštelis mobiliojo telefono nebekelia. Kaip jį surasti, LŽ teigė nežinančios ir "Čiurlionio fondo" darbuotojos.

Tuo metu "Čiurlionio fondo" direktorė Stasė Štarienė (ar ne ta pati paslaptingoji ponia Stasė, kurios telefoną fondo atstovai nurodo verslininkams?) tikina negalinti šnekėti apie fondo praeities veiklą. Tačiau ir apie pastarojo meto įvykius direktorė kalba gana paslaptingai. Pasiteiravus, ar iš tiesų "Čiurlionio fondo" atstovai siūlo verslininkams pagalbą valstybės institucijose mainais už aukas fondui, S.Štarienė nutęsė: "Netgi šitaip." Ir netrukus papildė: "Pagalbą - ne pagalbą... Bet susitikimų kartais organizuojame savo rėmėjams."

Pasak jos, verslininkams, kaip ir labdaros fondui, kartais reikia pagalbos. "Jie visi yra susieti su savo verslo problemomis, ir panašiai. Tai labai natūralus dalykas, kad mes kartais dėl jų ir paprašome... Kadangi tai pažangai kaip ir padeda, gaunasi toks kaip ir trikampiukas", - LŽ aiškino S.Štarienė.

Pasiteiravus, ar teisingi verslininkų teiginiai, jog "Čiurlionio fondas" žada pagalbą Mokesčių inspekcijoje ar Finansų ministerijoje, direktorė aptakiai ėmė dėstyti: "Na, taip... Tačiau tai jau būna kažkas tokio. Rėmėjai nepaprašo dažnai, bet kartais iš tikrųjų yra susieti mūsų reikalai, ypač dabar, kai yra nepamokėjimai, per biudžetą kai būna užsakymai, ir panašiai. Kai kažkokie pamokėjimai užsiguli, ir panašiai."

Vyriausybės dėmesys

Tuo metu, kai kultūros fondai skundžiasi nesulaukiantys valdžios paramos, "Čiurlionio fondui" verkti netenka. Jau 2006-aisiais ši organizacija buvo pamaloninta net 70 tūkst. litų iš Vyriausybės rezervo fondo, pernai iš to paties šaltinio 37,8 tūkst. litų atiteko viešajai įstaigai "Čiurlionio fondo investicijos".

Vyriausybės atstovai šiuo metu tvirtina sunkiai prisimenantys, kas ir kodėl pasiūlė skirti rezervo lėšų labdaros fondui. Kultūros ministerijoje LŽ tik neoficialiai buvo prasitarta, kad Vyriausybės posėdyje juos "pastatė prieš faktą" - esą dėl pinigų "Čiurlionio fondui" tarpininkavo Seimo atstovai.

"Mums padėjo eilė žmonių iš tam tikrų frakcijų. Buvo prašoma kelių, tad nežinau, kuris ir kaip padėjo", - LŽ teigė fondo direktorė S.Štarienė.

Pasak jos, du kartai per ilgus fondo veiklos metus nėra labai gausi Vyriausybės parama. "Įmonės gali verkti ir daugiausia verkia, kai negauna lėšų. Kai mes negaudavome, irgi verkėme. Pavydėti nėra ko", - tikino fondo direktorė.

Užtarėjų Seime "Čiurlionio fondas" turi, ir ne vieną. Verslininkams, iš kurių gražiai ar abejotinais būdais ši organizacija prašo paramos, iki šiol pateikiamos buvusio susisiekimo, taip pat finansų ministro socialdemokrato Zigmanto Balčyčio, kadenciją baigiančio susisiekimo ministro ir jo partijos kolegos Algirdo Butkevičiaus, liberalcentristo, dabartinio kandidato į vidaus reikalų ministrus Raimundo Palaičio, kitų parlamentarų rašytos rekomendacijos. Maža to, palankiai atsižvelgti į fondo prašymus rėmėjams siūlė ir tuo metu dar Valstybinei lošimų priežiūros komisijai vadovavęs Česlovas Kazimieras Blažys, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Kazimieras Lukauskas.

Rekomendacijų "perlas" - prezidento Valdo Adamkaus padėka už kultūros puoselėjimą. "Dėkoju visiems, kurių mintys ir darbai, moralinis ir materialinis palaikymas prisideda prie šių viltingų procesų", - rašoma prezidentūros rekvizitais papuoštame šalies vadovo laiške.

Viena nedidelė aplinkybė - parlamentarų rašytos rekomendacijos rodo, kad dauguma jų suteiktos dar 2004-aisiais. Prezidento raštas "Čiurlionio fondui" dar senesnis - datuotas 2002 metais.

"Rekomendacijos reikalingos pagal paramos gavimo sistemą. Turime ir prezidento - rašytą 2002 metais. Verslininkams, žinoma, parodome. Tai mūsų įvertinimas. Tai, kad ją turime, rodo, kad mus jau seniau pažįsta", - nesikuklino S.Štarienė.

Tačiau parlamentarai, o tuo labiau prezidentūra į žinią apie vis dar naudojamas kelerių metų senumo jų rekomendacijas reagavo visai kitaip. Parlamentaras R.Palaitis tokį elgesį pavadino nekorektišku.

Dar griežčiau reagavo prezidento patarėja kultūros klausimais Irena Vaišvilaitė. Anot jos, prezidentas apskritai nėra fondų, išskyrus kelias tarptautines dvišales iniciatyvas, globėjas - jis gali globą teikti nebent konkrečiais atvejais. "Tačiau pateikta padėka už labai konkretų darbą niekaip negali būti naudojama kaip rekomendacija. Jeigu taip daroma, elgiamasi labai neetiškai", - pažymėjo I.Vaišvilaitė.

Pasak jos, faktas, kad prezidento padėka pateikiama kaip fondo rekomendacija, yra sunkiai suderinamas su pačios padėkos idėja. "Jei taip daroma, tokia situacija turėtų kelti nerimą", - neslėpė šalies vadovo patarėja.

Teisė į M.K.Čiurlionį

Vilniaus M.K.Čiurlionio namų direktorius S.Urbonas LŽ sakė nerimaujantis, kad šiuo metu genijaus vardu gali pasinaudoti bet kuris "žmogus iš gatvės". "Negaliu neprisiminti šviesaus atminimo savo mokytojos Valerijos Karužienės-Čiurlionytės, Kauno galerijos ilgametės direktorės, žodžių: "Su M.K.Čiurlionio vardu visada buvo susiję žmonės, kurie stengėsi dėl jo idėjų, ir buvo žmonių, kurie naudojosi jo vardu." Akivaizdu, kad M.K.Čiurlionio vardas labai tinkamas pinigams plauti. Tai kriminalas - nebijau taip sakyti", - kalbėjo S.Urbonas.

M.K.Čiurlionio namų direktorius jau ne kartą kėlė idėją apginti, jo teigimu, vienintelį Lietuvos genijų, įteisinant jo vardą atskiru įstatymu, taikomu taip pat, kaip ir vartojant Lietuvos vardą. "Tokį pasiūlymą praėjusią savaitę pateikiau europarlamentarui, M.K.Čiurlionio mylėtojui Vytautui Landsbergiui. Atsakymo dar negavau, - guodėsi S.Urbonas. - Kol kas mūsų vienintelio genijaus vardas neapdraustas, ir jį kompromituoti gali kiekvienas."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"