TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Mafija po partijos sparnu

2011 08 29 0:00
Vidaus reikalų ministerijai pradėjus vadovauti liberalcentristui Raimundui Palaičiui, Tauragėje buvo numarintas nusikalstamo tinklo, kuri organizavo I ministro partijos bičiulis Jonas Dungveckis, tyrimas. Vienos iš J.Dungveckio bendrovių akcininkas yra teisėsaugai gerai pažistamas "verslininkas" | Arūnas Pukelis, pravarde Švinius (dešinėje).
LŽ archyvo nuotraukos

Vidaus reikalų ministerijai (VRM) pradėjus vadovauti liberalcentristui Raimundui Palaičiui, Tauragėje buvo numarintas nusikalstamo tinklo, kurį organizavo ministro partijos bičiulis, tyrimas.

Žuvų mafija

Liberalų ir centro sąjungos pirmininko pavaduotojas palangiškis R.Palaitis vidaus reikalų ministru tapo 2008-ųjų gruodžio pradžioje. O 2009 metų sausio 22-ąją Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Tauragės skyriaus vyriausiasis tyrėjas Virginijus Rimkus, dirbęs su operatyvine informacija, įteikė savo viršininkui Virgilijui Kulikauskui neeilinį tarnybinį pranešimą apie žuvų gaudymo, perdirbimo ir pardavimo mafijos tinklą, veikiantį nuo Panemunės ir Klaipėdos iki Tauragės, siekiantį Vilnių ir išeinantį už Lietuvos ribų:

"Pranešu, kad mano žinioje yra patikrinimo medžiaga dėl UAB "Lignesa", įmonės kodas 279431010, registruota Vytauto g. 75, Tauragėje, ūkinės finansinės veiklos. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB "Lignesa" vykdo veiklą, susijusią su žuvies produkcijos gamyba, didmenine ir mažmenine prekyba bei importu ir eksportu. Vykdydama šią veiklą bendrovė dalies įsigyjamos žuvies žaliavos neįtraukia į bendrovės buhalterinę apskaitą. Ši žaliava įsigyjama iš įmonių bei fizinių asmenų, prekiaujančių vidaus vandenyse pagauta žuvies žaliava. Dalis jos pagaunama neleistinu vidaus vandenyse žvejybai laikotarpiu, tokiu atveju pirminiai gabenimo dokumentai šviežiai žuviai yra išrašomi kaip šaldytai, o atgabenus žaliavą į įmonę jie sunaikinami... Įsigyjamos žaliavos perteklius taip pat gaunamas importuojant žaliavą iš ES (Lenkijos) bei Argentinos, Rusijos, Norvegijos. Tokiu atveju į buhalterinės apskaitos dokumentus rašomas mažesnis žaliavos kiekis, negu realiai yra įvežamas. Perdirbus žaliavą, neįtrauktą į įmonės buhalterinę apskaitą, ji yra realizuojama per Lietuvos įmones, atsiskaitančias su UAB "Lignesa" grynais pinigais (Alytaus, Vilniaus filialai), bei fizinius asmenis, turinčius patentus, išrašant fiktyvias sąskaitas faktūras. Tokiu atveju pajamos, gautos už parduotą produkciją, taip pat neįtraukiamos į įmonės buhalterinę apskaitą. Gryni pinigai, gauti už tokią produkciją, yra panaudojami atlyginimų mokėjimui bendrovės darbuotojams vokeliuose, taip pat atsiskaitymui už nelegaliai įsigyjamą žaliavą."

V.Rimkus savo pranešime nurodė, kad medžiagoje yra nusikalstamos veikos požymių, numatytų Baudžiamojo kodekso (BK) 182 str. 2 d. (Sukčiavimas, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų), 222 str. 1 d. (Apgaulingas apskaitos tvarkymas, baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų), 220 str. 1 d. (Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų).

Pogrindiniai milijonai?

Turint omenyje, kad UAB "Lignesa" apyvarta 2005 metais siekė 23 mln. litų, nuo valstybės galėjo būti nuslėpti milijonai litų. Tad dėl bendrovės, kurioje legaliai dirbo 310 darbuotojų, pradėtas plataus masto tyrimas. Jau kitą dieną gautas Tauragės miesto apylinkės teismo leidimas atlikti kratas UAB "Lignesa" patalpose Tauragėje, Alytaus ir Vilniaus filialuose.

Tačiau kratos kažin kodėl buvo atliekamos tik po savaitės, sausio 29-ąją. Paimtos šūsnys buhalterinių dokumentų, užrašų. Pagal juos buvo atliekamas ūkinės ir finansinės veiklos tyrimas.

Tuomečio FNTT Tauragės skyriaus viršininko V.Kulikausko nurodymu ikiteisminį tyrimą iš pradžių atliko V.Rimkus. Bet, dar nė negavus specialisto išvados dėl UAB "Lignesa" ūkinės ir finansinės veiklos, tyrimas dėl nežinomų priežasčių buvo perduotas kitam FNTT pareigūnui - Vladui Steponkui. Tauragės rajono apylinkės prokuratūroje tyrimą kontroliavo prokuroras Povilas Gargasas.

Šiuo metu nė vienas UAB "Lignesa" veiklą tyręs pareigūnas, išskyrus V.Steponkų, nebedirba FNTT ir prokuratūroje.

Aibė pažeidimų

2009 metų rugpjūčio 13-ąją pateikta specialisto išvada, kurią pasirašė FNTT Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Tauragės poskyrio vedėja Jolanta Arvasevičienė, sprogo tarsi bomba. Jos aidas, regis, iki šiol skamba Tauragės rajono apylinkės prokuratūroje, nes LŽ paprašius leidimo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga dėl UAB "Lignesa", žurnalistei nebuvo leista pamatyti specialisto išvados.

Ar jos nenorėta rodyti todėl, kad Tauragės prokurorams būtų buvę sunku paaiškinti, kodėl nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl bendrovės, įtariamos valstybei padariusios milžinišką žalą?

LŽ iš kitų šaltinių gavo Tauragės prokurorų slepiamą specialisto išvadą. Joje tiesiai šviesiai įvardyta, kad UAB "Lignesa" dirbo nesąžiningai.

"UAB "Lignesa" iš buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų lėšų mokėjo darbuotojams neoficialų darbo užmokestį, kurio nefiksavo bendrovės vedamoje buhalterinėje apskaitoje, - nurodoma išvadoje. - Dėl šios priežasties bendrovės vedamuose apskaitos registruose užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys apie darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį. Dėl šių tyrimo metu nustatytų pažeidimų nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB "Lignesa" turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros."

Nustatyta, kad 2007 ir 2008 metų sausio mėnesiais UAB "Lignesa" išmokėjo darbuotojams vokeliuose 374 tūkst. litų. Bendrovė nesumokėjo valstybei 62 tūkst. litų pajamų mokesčio 2007-aisiais ir 70 tūkst. litų - 2008-aisiais. Per dvejus metus nesumokėta 15 tūkst. litų apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 162 tūkst. litų draudėjų socialinio draudimo įmokų, taip pat 1 tūkst. litų Garantinio fondo įmokų. Iš viso valstybei padaryta 311 tūkst. litų žala.

Prisiėmė kaltę

UAB "Lignesa" savininkas ir generalinis direktorius - R.Palaičio partijos bičiulis liberalcentristas Jonas Dungveckis. Tuo metu, kai vyko tyrimas, jis buvo ir Tauragės savivaldybės tarybos narys. J.Dungveckis nėra paprastas tauragiškis, valdantis ne vien didelę žuvų perdirbimo įmonę, parduodančią produkciją Lietuvoje ir užsienyje. Jis - ir vienas Tauragės turgaus akcininkų, tiesa, dabar jau pardavęs savo akcijas. 2004 metais J.Dungveckis buvo įtrauktas į Liberalų ir centro sąjungos sąrašą ir dalyvavo rinkimuose į Seimą, bet nepateko į parlamentą.

Nei politinių ambicijų turėjusiam verslininkui, nei liberalcentristams nekėlė entuziazmo tyrimas dėl "Lignesos" machinacijų. Teistumas būtų sugadinęs įmonės direktoriui politinę karjerą, metęs šešėlį partijai.

Tauragės tyrėjai sugebėjo taip pakreipti tyrimą, kad įtariamuoju dėl atlyginimų mokėjimo vokeliuose tapo ne politikuojantis bendrovės vadovas ir savininkas, o jo pavaduotojas rinkodarai Sigitas Jukna. Byloje atsirado "Lignesos" direktoriaus J.Dungveckio 2007 metų sausio 2-ąją pasirašytas įgaliojimas, kad S.Jukna įgaliojamas kontroliuoti įmonės veiklą, ekonominę situaciją, nustatyti darbuotojų atlyginimo dydį ir premijavimo sąlygas, atstovauti bendrovei valstybės valdžios bei valdymo institucijose. Greta - dar du įgaliojimai, išduoti 2006 metų gruodžio 29-ąją ir 2007 metų gruodžio 24-ąją. Jais J.Dungveckis įpareigojo S.Jukną būti atsakingą už premijų paskirstymą darbuotojams, kaip paskatinimą už gerus darbo rezultatus 2006 ir 2007 metais.

Ir nors įsakymus dėl atlyginimų vokeliuose mokėjimo pasirašė J.Dungveckis, tyrėjams rūpėjo tik S.Jukna. Įtarimai nebuvo pateikti net vyriausiajai buhalterei Loretai Kačinskienei.

V.Steponkaus apklausiama L.Kačinskienė teigė, jog nieko nežinojo apie neteisėtą atlyginimų mokėjimą trims šimtams darbuotojų. J.Dungveckis tvirtino tą patį. Jis tyrėjui pasakojo, kad yra vienintelis bendrovės akcininkas ir generalinis direktorius, tačiau turi nesveiką širdį, todėl įmonės veiklą organizuoja rinkodaros direktorius S.Jukna, o šis esą neinformavo jo apie neteisėtas išmokas.

S.Juknai buvo pareikštas įtarimas, bet tik pagal BK 222 str. 1 d., lengviausią iš galimų kaltinimų. Jis įtariamas tuo, kad, būdamas UAB "Lignesa" rinkodaros direktorius, pagal pareiginius nuostatus turėdamas generalinio direktoriaus įgaliojimus organizuoti bendrovės veiklą, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, 2007 ir 2008 metų sausį mokėjo bendrovės darbuotojams papildomą neoficialų darbo užmokestį.

Nuo 2001-ųjų "Lignesoje" dirbantis S.Jukna patvirtino tyrėjui, kad savo iniciatyva išmokėjo darbuotojams neoficialias premijas. "Generalinis direktorius tik pasirašė įsakymą dėl jų skyrimo, tačiau daugiau į tuos reikalus nesigilino. Aš pats tas premijas darbuotojams ir išmokėjau, - pasaką, kaip 300 žmonių asmeniškai įteikė pinigus, sekė S.Jukna. - Nusprendžiau oficialioje atskaitoje jų nerodyti, kad nereikėtų mokėti mokesčių."

O iš kur S.Jukna gavo tokią sumą, jeigu apie pinigus nežinojo nei generalinis direktorius-savininkas, nei buhalterė? Negi iš savo kišenės išmokėjo 374 tūkst. litų? "Iš kokių lėšų buvo mokamos premijos, nenoriu detalizuoti", - pareiškė įtariamasis, ir tyrėjui to visiškai pakako. Jis negaišo laiko, kad išsiaiškintų juodosios buhalterijos šaltinius, net nepasivargino apklausti darbuotojų, kas išmokėjo premijas.

Pajamų šaltinio netyrė

Įstatymas numato, kad su valstybe gali susitaikyti tik tas, kas visiškai prisipažįsta dėl padaryto nusikaltimo. Jeigu tyrimas būtų vykęs tinkamai, S.Jukna būtų turėjęs įvardyti, iš kur ir kiek bendrovė gavo neapskaitytų lėšų, kitaip jis būtų negalėjęs nė svajoti apie susitaikymą.

Tačiau šiuo atveju FNTT ir Tauragės prokuratūra nesiekė atskleisti tiesos. Priešingai, buvo panaudotos visos teisinės galimybės, kad valstybę apgaudinėję asmenys nebūtų nuteisti. Jeigu pareigūnai būtų atlikę tyrimą dėl nelegalių pajamų ir apklausę visus 300 premijas vokeliuose gavusių darbuotojų, Tauragėje, ko gero, būtų buvęs atskleistas ištisas žuvų mafijos tinklas, su kuriuo galėjo būti susiję ir Tauragės nusikalstamo pasaulio veikėjai.

Mafija - ne šiaip skambus žodis, tai rimčiausias nusikalstamas susivienijimas, į kurį įtraukiami verslininkai, o teisėsauga ir politikai globoja nusikaltėlius.

Kaip tik tuo metu, kai buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl UAB "Lignesa", 2009 metų liepą, Tauragės policija susiejo teisėsaugai puikiai pažįstamą ir šešėliniu Tauragės valdovu vadinamą Arūną Pukelį, pravarde Švinius, su kai kuriais miesto politikais bei verslininkais, tarp jų ir J.Dungveckiu. Manoma, A.Pukelis yra viena svarbiausių "žuvų mafijos", kurios pinigai sukasi legaliame žuvų versle, figūrų. Spaudoje buvo rašyta apie jo investicijas į Raseinių tvenkinius, kad A.Pukelis - vienos iš J.Dungveckio įmonių akcininkas. Dabar šis "verslininkas" dažnai pastebimas ir ne vieno Vilniaus politiko draugijoje.

Tauragės vyriausiojo policijos komisariato prašymu Tauragės apylinkės teismas A.Pukeliui nusprendė taikyti Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą. Šviniui buvo uždrausta bendrauti su 28 asmenimis, tarp jų - Tauragės rajono meru liberalcentristu Robertu Piečia, jo pavaduotoju socialdemokratu Pranu Petrošiumi, mero patarėju Sigitu Kancevyčiumi, tarybos nariu liberalcentristu J.Dungveckiu. Bet šis teismo sprendimas galiojo neilgai - Klaipėdos apygardos teismas, gavęs A.Pukelio skundą, sutrumpino žmonių, su kuriais jam draudžiama bendrauti, sąrašą. Išbraukė visus politikus, tarp jų ir J.Dungveckį.

Susitaikė su valstybe

2009 metų rugsėjo 16-ąją Tauragės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) patenkino S.Juknos prašymą, sumokėjus 311 tūkst. litų valstybei padarytos žalos, taikyti BK 38 str. numatytą susitaikymo institutą. 2009-ųjų rugsėjo 29 dieną prokuroras P.Gargasas nusprendė ikiteisminį tyrimą nutraukti, įtariamajam susitaikius su valstybės institucija - VMI.

"Apklausiamas kaip įtariamasis S.Jukna kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis yra generalinio direktoriaus pavaduotojas ir kartu su generaliniu direktoriumi organizuoja visą įmonės veiklą, - nurodė nutarime P.Gargasas. - Iš kur atsirado neapskaitytos lėšos, įtariamasis nepaaiškino... Įtariamojo S.Juknos kaltė pilnai įrodyta jo paties prisipažinimu ir surinkta medžiaga. Valstybei padarytą žalą atlygino sumokėjęs 311 162,49 Lt. VMI neprieštarauja, kad būtų pritaikytas susitaikymo institutas. Nutariau... nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamajam susitaikius su valstybės institucija."

Laikantis prokuroro logikos S.Jukna iš savo lėšų ne tik sumokėjo premijas 300 darbuotojų, bet dar iš asmeninių santaupų padengė ir valstybei padarytą žalą - 311 tūkst. litų. Iš kur žmogus, nelegaliai mokėdamas darbuotojams premijas, sau irgi 2007 metais išmokėjęs 3884 litus - nemenką priedą prie 2900 litų oficialaus atlyginimo, turi tiek turto? Tokių klausimų nekilo nei prokurorui, nei teisėjai. Tą pačią dieną, kai prokuroras nusprendė nutraukti tyrimą, įvyko Tauragės apylinkės teismo posėdis. Per jį teisėja Daiva Žebelienė be trukdžių patvirtino prokuroro P.Gargaso nutarimą.

Partinis užnugaris?

LŽ šaltiniai teigia, jog Tauragės prokurorai ir FNTT suteikė "Lignesai" galimybę išsisukti dėl to, kad bendrovės direktorius J.Dungveckis turėjo stiprų partinį užnugarį VRM, kontroliuojančioje FNTT veiklą. Tauragiškė liberalcentristė Irena Ričkuvienė, dirbusi Tauragės apskrities viršininke, 2009 metų liepos pradžioje, per patį UAB "Lignesa" veiklos tyrimo įkarštį, tapo Liberalų ir centro sąjungos deleguoto vidaus reikalų ministro R.Palaičio patarėja.

Apskritis nuo tyrimo pradžios palaikė J.Dungveckį. 2009 metų vasarį, netrukus po kratų "Lignesoje", Tauragės apskrities viršininko administracija (tada jai vadovavo I.Ričkuvienė) Vasario 16-osios proga apdovanojo J.Dungveckį garbės ženklu "Už nuopelnus Tauragės apskričiai".

VRM vadovaujantis liberalcentristas R.Palaitis pats yra patyręs įtariamojo baudžiamojoje byloje dalią. Už tai, kad suklastojo oficialų dokumentą, R.Palaičiui 2001 metų gruodžio 21-ąją buvo iškelta baudžiamoji byla pagal 207 str. 2 dalį. Tuo metu galiojęs BK už šį nusikaltimą numatė laisvės atėmimą iki penkerių metų.

Tačiau R.Palaičiui neteko keliauti į kalėjimą. Kadangi tuo metu jis buvo Seimo narys, Generalinė prokuratūra turėjo kreiptis į Seimą ir prašyti patraukti R.Palaitį baudžiamojon atsakomybėn. Kai Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos skyriaus surinkta medžiaga atsidūrė ant tuomečio generalinio prokuroro pavaduotojo Gintaro Jasaičio stalo, jis į Seimą nesikreipė. G.Jasaitis 2002 metų lapkričio 27-ąją pats vietoj teismo nusprendė, kad R.Palaičio padaryta veika nepadarė esminės žalos įstatymais ginamoms vertybėms.

O dabar, kai R.Palaitis vadovauja VRM, šiai ministerijai pavaldi įstaiga numarina perspektyvų tyrimą, turėjusį atskleisti dalį Lietuvos apglėbusį mafijos tinklą, ir tuo pat metu iš teisėsaugos akiračio išvaduoja vidaus reikalų ministro partijos bičiulį.

Panašiais tyrimais Lietuva garsėjo prieš du dešimtmečius, kai suklestėjo reketas ir korupcija, kai žmonės buvo apvogti per neteisėtai indėlius rinkusias įmones ir privatizavimą.

LŽ kreipėsi į FNTT vadovą Vitalijų Gailių, klausdamos jo nuomonės dėl UAB "Lignesa" bylos numarinimo. Tačiau dabartinis FNTT vadovas nesiryžo komentuoti jo pirmtako Romualdo Boreikos laikais atlikto tyrimo, kuris, VRM galutinai įsitvirtinus liberalcentristams, buvo užgniaužtas nematomos rankos. Iš nutylėjimų galima suprasti, jog "Lignesos" byla nėra ta, kuria reikėtų didžiuotis.

V.Gailius tikisi, kad ateityje tyrimai bus kontroliuojami griežčiau, nes įgyvendintos naujos veiklos priežiūros priemonės. "Formuojant bendrą praktiką turto pagrobimo bylose, FNTT atliekamus ikiteisminius tyrimus organizuoja ir jiems vadovauja apygardų prokurorai", - paaiškino V.Gailius, įvardijęs keletą naujų veiklos priežiūros priemonių.

Tačiau kas trukdo FNTT kartu su Generaline prokuratūra atnaujinti numarintą UAB "Lignesa" tyrimą? Negi tai, kad VRM tebevadovauja liberalcentristas, kurį teismas patį pripažino dokumentų klastotoju?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"