Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Magijos paslaugomis išviliotas turtas gali būti laikomas sukčiavimu

 
.
2017 02 07 19:30
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjęs kasacinę bylą dėl magijos paslaugų teikimo, konstatavo, kad magijos paslaugų teikėjų veikos, pasinaudojant nukentėjusiųjų patiklumu, kai tyčia užvaldomas jų turtas nepagrįstai teigiant, kad gresia pavojus nukentėjusiųjų ar jų artimųjų gyvybei sveikatai ar turtui – pripažįstama sukčiavimu.

Nagrinėjamoje byloje Ala Naruševičienė buvo kaltinama apgaule įgijusi ir užvaldžiusi didelės vertės turtą. Nustatyta, kad nukentėjusieji kreipėsi į A. Naruševičienę aiškiaregės konsultacijų. Ji įtikino nukentėjusiuosius dėl jiems ir jų artimiesiems gręsiančių nelaimių, netekčių ir jos galių tai įveikti. Taip už tariamą turto apsaugą, gyvenimo ir verslo sutvarkymą, sielos išvalymą, užkalbėjimų nuėmimą, amuletus ir pan. apgaule iš keturių nukentėjusiųjų įgijo didelės vertės turtą, pranešė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad asmenų, teikiančių magijos pobūdžio paslaugas paranormalūs gebėjimai nėra patvirtinti mokslo ir praktikos, kaip ir objektyvūs tokios veiklos rezultatai. Tokių paslaugų teikimas Lietuvos Respublikoje įstatymu nėra uždraustas. Paaiškinama, kad šios paslaugos gali būti įvairios, pavyzdžiui, pramoginio pobūdžio, naudojamos kaip priemonė žmogaus gyvenimo kokybei pagerinti (saviįtaiga, placebo efektas).

„Vien tik su magija susijusių paslaugų teikimo faktas savaime nesudaro pagrindo tokios veikos laikyti sukčiavimu, nes objektyviai numatyti tokių paslaugų pageidaujamo rezultato negalima“ – pažymima nutartyje.

Teismas savo nutartyje atkreipė dėmesį, kad magijos paslaugų teikimas yra ribojamas jei jis vykdomas nesąžiningai. „Kai magijos paslaugų teikėjas, pasinaudodamas nukentėjusiojo patiklumu, tyčia užvaldo nukentėjusiojo turtą, kaip apgaulę panaudodamas objektyviais duomenimis nepagrįstus teiginius apie grėsmes nukentėjusiojo ar jo artimųjų gyvybei, sveikatai ar turtui ir tai turi įtakos sudaryti nukentėjusiajam nenaudingą sandorį, veika kvalifikuotina kaip sukčiavimas“ – akcentuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Pažymima, kad tokios veikos pavojingumas yra didesnis, kai kaltininkas manipuliuoja žmogaus sąmone, išgalvotomis grėsmėmis gyvybei, sveikatai ar turtui. Siekiant naudos, tokiu manipuliavimu lengviau paveikti nukentėjusįjį, kad šis sudarytų sau nenaudingą sandorį. Be to, taip yra apsunkinamas nukentėjusiojo teisių ir teisėtų interesų gynimas. Teismas konstatavo, kad keturių nukentėjusiųjų turtą A. Naruševičienė užvaldė būtent tokiu būdu, todėl šios jos veikos pagrįstai pripažintos sukčiavimu. Šioje dalyje kaltinamasis nuosprendis nepakeistas, tačiau kasacinis teismas pakeitė Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 15 d. nuosprendį dėl sukčiavimo dviejų nukentėjusiųjų atžvilgiu, nekonstatavus, kad šiais atvejais nukentėjusieji A. Naruševičienės paslaugomis pasinaudojo apgaulės įtakoje, todėl kasacinis teismas bylą dėl sukčiavimo šioje dalyje nutraukė.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą atrenkamos tik sudėtingiausios ir reikšmingiausios teismų praktikai bylos. Remiantis procesą reglamentuojantiems įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu .

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"