TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Maistą vagia vienadieniai žmonės

2009 09 28 0:00
Neišrankūs, žemiausiam socialiniam sluoksniui priklausantys vagys, kartais pasitenkina tik dešros gabalėliu.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Pastaruoju metu itin padaugėjo maisto vagysčių. Anksčiau buvo vagiama siekiant daiktus parduoti, dabar - tiesiog norima pavalgyti. Sociologai teigia, kad taip elgiasi tik į patį socialinį dugną nusiritę žmonės, kuriems terūpi nugyventi šią dieną.

Miestuose maisto vagystės nėra taip paplitusios kaip kaimo vietovėse. Įsibrovę į miestiečių butus vagys griebia buitinę techniką, papuošalus ir kitus brangius daiktus. Retam kuriam kyla mintis patikrinti šaldytuvą. Tuo metu kaimuose žmonės dažniausiai labai brangių daiktų neturi. Ir vagys ten neišrankūs - kartais tenkinasi gabalu dešros ar keliomis svogūnų galvomis.

Suvalgė dešrą.

Bene kurioziškiausias įvykis nutiko Vilniaus rajono Sudervės kaime. Kol šeimininkė buvo išėjusi, į jos namus išdaužęs langą įsibrovė vyriškis. Šaldytuve jis aptiko porą šimtų gramų virtos dešros, kurią iškart ir suvalgė. Pasipiktinusi moteris parašė policijai pareiškimą. Po kurio laiko, kol vis dar buvo ieškoma alkanojo vagies, atkakli nukentėjusioji raštu kreipėsi net į generalinį komisarą. Vilniaus rajono policijos komisariato viršininkas Josifas Kuzmickis su šypsena prisimena, kaip gavęs minėtą raštą prašė pareigūnų labiau pasistengti. Pastangos davė rezultatų - vagilius buvo sulaikytas. Kaip paaiškėjo, jis buvo įvykdęs dar keletą vagysčių, grobis dažniausiai būdavo maisto produktai.

Nugvelbė kelis svogūnus

"Beveik kasdien gauname pranešimų apie pavogtus maisto produktus. Dažniausiai tokie nusikaltimai vykdomi nuošalesniuose kaimuose. Mūsų teritorijoje tokių - daugiau kaip šeši šimtai", - LŽ sakė J.Kuzmickis. Daugelyje sodybų niekas negyvena - šeimininkai atvažiuoja tik savaitgaliais. Signalizacijos ir sargų nėra. Neseniai iš vienos tokios negyvenamos sodybos buvo pavogtos kelios tonos grūdų. Vagys galėjo darbuotis kad ir visą naktį, sodyba nuošali, niekas nieko nematė. Dažnai taip dingsta ir žiemai į rūsius suneštos bulvės.

Tačiau vagys noriai švarina ir šaldytuvus. Prieš porą dienų Vilniaus rajono Kalnuotės VI kaime į namą įsibrovęs vagis išsinešė 15 svogūnų galvų, cukraus už šešis litus ir ryžių už tris litus. Kiti daiktai liko nepaliesti. Šilutės rajone į namus įsilaužęs asmuo išsinešė kilogramą miltų, kiti daiktai liko nepaliesti.

Vagia, kad pavalgytų

Visame krašte mėgstamiausiu vagių grobiu tampa maisto produktai. Nors Kauno rajono policijos komisariato viršininkas Romas Oželis pripažino, kad maistas iš namų čia vagiamas ne taip ir dažnai. Jis prisiminė tik neseną atvejį, kai policijos ieškomas asmuo vakare gatvėje užpuolė pagyvenusį vyriškį, kuris buvo ką tik apsipirkęs. "Jis nuo mūsų slapstėsi, neturėjo ko valgyti, todėl ir užpuolė", - sakė R.Oželis. Tačiau vagių taikiniu tampa ir Kauno rajono parduotuvės. "Anksčiau vogdavo tuos daiktus, kuriuos galima parduoti. Dabar dažniausiai vagia maistą, nes nori valgyti", - LŽ teigė R.Oželis.

Prognozuojama, kad toliau prastėjant ekonomikos padėčiai panašių nusikaltimų daugės. Šilutės rajono policijos komisariato viršininkas Stasys Mickevičius prisiminė, kad palyginti neseniai tokių vagysčių beveik nepasitaikydavo. "Dabar jų nuolat daugėja. Netrukus bus masiškai vagiama iš sandėliukų, kur gyventojai laiko žiemai paruoštas atsargas. Alkani žmonės eis jų vogti", - neabejojo pareigūnas.

Viskam abejingi

Žmonių, gyvenančių tik šia diena, visada buvo. Taip teigia sociologijos mokslų profesorius Vilius Leonavičius. "Jų buvo ir sovietiniais laikais, tik tada būdavo sunkiau nusikalsti. Jiems surasdavo ir kokį nors darbą. Dabar tokie žmonės iškilo į dienos šviesą. Ypač kaimuose", - LŽ sakė profesorius. Atgavus nepriklausomybę, kaimuose žmonės neteko darbo. Vidinių išteklių jie beveik neturėjo, tad lengviau ir palūžo. Iš tokių žmonių susiformavo pats žemiausias socialinis sluoksnis. "Norint daiktą parduoti reikia ką nors veikti, tartis, derėtis, turėti tarpininkų. O kaimuose, pavogęs parduoti skirtą daiktą, kur jį dėsi. Reikia eiti į miestą, tai yra, ką nors veikti. Jiems to nereikia", - sakė V.Leonavičius. Mieste tokie žmonės eina nuo konteinerio prie konteinerio, o kaime niekur nerasi tų konteinerių. Tad pasirenkamas lengviausias būdas - vogti tik maistą. Pasak profesoriaus, žmogus, kuris prarado darbą, mėgins kaip nors užsidirbti. Grybaus, važiuos kasti bulvių, bet nelips pro langą į kaimyno namus jo pietų suvalgyti. Žemiausio socialinio sluoksnio žmonės ko nors veikti jau nebenori, jie gyvena tik šia diena. Tačiau, pasak profesoriaus, minėti asmenys sugeba išgyventi. Dažniausiai jie miršta nuo kokių nors išgertų surogatų arba kai susimuša kilus konfliktui.

"Gali būti, kad tokių žmonių padaugėjo, sunkmetis veikia visus socialinius sluoksnius. Tačiau mūsų krašte tai ne tik ekonomikos problema. Tiesiog Lietuvos institucijos neturi įgūdžių ir sugebėjimų dirbti su minėtais žmonėmis, mėginti integruoti juos į visuomenę. Jie paliekami likimo valiai. Tad ir turime išbadėjusių viskam abejingų žmogystų", - teigė V.Leonavičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"