TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Maisto papilduose – kruopelė veikliųjų medžiagų

2015 08 26 6:00
Ritos Stankevičiūtės ir liverstrong.com nuotraukos

Kai kuriuose Lietuvos rinkai tiekiamuose maisto papilduose deklaruojamų veikliųjų medžiagų yra gerokai mažiau, nei nurodo gamintojai. Tokią išvadą padarė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai, ištyrę 12 farmacijos įmonių produktus, skirtus sąnarių funkcijoms palaikyti. Neatmetama galimybė, kad netrukus į savotišką juodąjį sąrašą pateks ir kitokios paskirties maisto papildai.

Išlaidauti maisto papildams pripratę tautiečiai dažnai net nesusimąsto, kad perka ne tai, ką šių itin reklamuojamų produktų etiketėse siūlo gamintojai. VMVT atliktas tyrimas atskleidė, kad dalis mūsų šalyje parduodamų maisto papildų pagal realų, o ne deklaruojamą veikliųjų medžiagų kiekį kelia didelių abejonių dėl galimo jų poveikio.

Vaistininkai dėl to savo kaltės neįžvelgė ir tikino pardavinėjantys tai, ką siūlo gamintojai. Šių atstovai teigė, kad dėl neatitikties gali būti kalta analizės metodika. Esą į gaminius veikliųjų medžiagų dedama tiksliai tiek, kiek reikia.

Tuo metu mitybos specialistai pabrėžė, kad maisto papildai nėra vaistas, todėl tikėtis kokio nors gydomojo jų poveikio apskritai nereikėtų. Jie pataria paprasčiausiai subalansuoti savo mitybą.

Viena – etiketėse, kita – kapsulėse

Šią vasarą VMVT specialistai ištyrė 12 skirtingų gamintojų maisto papildus sąnarių funkcijoms palaikyti. Tik dviejuose veikliųjų medžiagų kiekis atitiko gamintojų deklaruojamą ženklinimo etiketėse. Kituose veikliųjų medžiagų buvo mažiau. Būta atvejų, kai chondroitino sulfato aptikta perpus mažiau, nei nurodyta ant pakuotės. Savotišką „rekordą“ tyrėjai fiksavo Vokietijos gamintojo „Queisser Pharma GmbH & KG“ maisto papilde „Doppelherz aktiv gliukozaminas + chondroitinas“, kurį Lietuvoje platina Panevėžio UAB „Baltkos“. Jame chondroitino sulfato rasta tik 2,67 miligramo vietoj deklaruojamų 100 miligramų.

Gliukozamino sulfato kiekio antirekordas aptiktas Olandijos firmos „CD Sport International“ mūsų rinkai patiektame maisto papilde „MSM gliukozaminas, chondroitinas“, jį Lietuvoje platina vilniečio E. Janušonio individuali įmonė. Šiame maisto papilde gliukozamino sulfato aptikta tik 414 miligramų vietoj deklaruojamų 600 miligramų.

Anot VMVT direktoriaus pavaduotojo Zenono Stanevičiaus, buvo tikslingai tiriama būtent minėtos paskirties papildų sudėtis, nes ankstesnio tyrimo, atlikto pavasarį, metu jau buvo nustatyta gliukozamino ir chondroitino sulfatų kiekio neatitiktis gamintojų deklaruojamiems rodikliams. Tuomet nagrinėta 9 skirtingų pavadinimų maisto papildų sudėtis.

„Tokių papildų vartojimas kelia abejonių dėl galimo jų poveikio. Įvertinę tyrimų rezultatus, numatėme griežtinti maisto papildų kontrolę – platintojai galės juos tiekti į rinką tik įrodę, kad papildų sudėtis atitinka gamintojo deklaruojamus rodiklius. Kadangi daugelis maisto papildų gaminami ne Lietuvoje, apie galimą vartotojų klaidinimą informavome ir Europos Komisiją“, – teigė Z. Stanevičius. Jis neslėpė, kad papildų sudėtis VMVT specialistams kelia didžiausią rūpestį – niekaip nepavyksta pasiekti, kad papildų sudėtis būtų tokia, kokią gamintojai ir nurodo.

VMVT dar šį rudenį yra numačiusi atlikti pakartotinį maisto papildų tyrimą, išplečiant tiriamų gaminių sąrašą, į jį įtraukiant ir kitus, panašios paskirties, bet dar netirtus papildus.

Rimantas Stukas: „Tie, kurie valgo visavertį maistą, viską, ko reikia organizmui, gauna iš maisto produktų.“

Apgauti jaučiasi ir vaistininkai

Z. Stanevičiaus teigimu, už produkto pateikimą į rinką yra atsakingas gamintojas, nes platintojas nieko neperdirba ir negali daryti įtakos papildų sudėčiai. Tad visa atsakomybė gula ant gamintojų pečių. Iš jų VMVT nėra sulaukusi atsakymo dėl keliamų priekaištų. Vis dėlto prekyba dėl savo sudėties vartotojus klaidinančiais maisto papildais šiuo metu sustabdyta, platintojams nurodyta juos iš naujo paženklinti ir etiketėje pateikti tikslią informaciją apie sudėtyje esančių veikliųjų medžiagų kiekį.

Lietuvos vaistininkų sąjungos valdybos pirmininkė Liubov Kavaliauskienė LŽ pripažino, kad panašių tyrimų rezultatų ir reikėjo laukti, nes pirkėjai, ateidavę nusipirkti maisto papildų sąnariams, vaistininkams išsakydavo nemažai abejonių jų veiksmingumu. „Yra taip, kad parduodami maisto papildus vaistininkai nėra tikri, ką iš tikrųjų parduoda, nes žino tik tai, kas parašyta ant pakuotės. Tokia situacija kelia nepasitikėjimą vaistininkais, ypač jei jie rekomendavo pirkti būtent vienus ar kitus papildus“, – sakė ji.

Kaltina metodiką

Į sąrašą įmonių, kurių pagaminti maisto papildai turi mažiau veikliųjų medžiagų, nei nurodyta, be tokių užsienio šalių įmonių kaip „Juvapharma Kft“ (Vengrija), „Queisser Pharma GmbH & KG“ (Vokietija), „Lysi“ (Islandija), „IRB Yves Ponroy“ (Prancūzija), „Swanson Health Products Inc.“ (JAV), „CD Sport International“ (Olandija), „Viridian“ (Jungtinė Karalystė), pateko ir Kaune įsikūrusi UAB „Medigate“.

Jos direktorius Petras Bartkus LŽ tikino, jog įmonė tikrai nėra kalta dėl to, kad jų gaminiuose aptiktas mažesnis kiekis chondroitino sulfato, nei nurodyta ant pakuotės: vietoj 200 miligramų – 157,8 miligramo. Tuo metu gliukozamino sulfato – net kiek daugiau: vietoj 600 miligramų – 606 miligramai.

P. Bartkaus teigimu, peržiūrėjus gamybinių protokolų duomenis matyti, kad gaminant VMVT tirtą papildų partiją veikliosios medžiagos kiekis naudotas toks, koks ir priklausė. „Yra tam tikros paklaidos ribos. Be to, galime įtarti, kad veikliosios medžiagos kiekis buvo nustatomas kitaip, pagal kitokią metodiką, nei mes tai darome savo įmonėje. Analizė buvo atliekama po hidrolizės, tai gal kokia nors veikliosios gyvūninės kilmės medžiagos dalis ir suskilo“, – aiškino jis.

Nėra būtini

VMVT direktoriaus pavaduotojas Z. Stanevičius LŽ teigė, kad pastaruoju metu į Lietuvos rinką vis labiau skverbiasi ne tik Europoje ar JAV pagaminti maisto papildai, bet ir gaminiai iš Afrikos ar Azijos valstybių. Dažnai net nurodoma, jog jie gali teikti net sveikatinimo naudą ir yra pagaminti iš kokių nors natūralių medžiagų. Tačiau labai dažnai ta nauda nėra niekaip įrodyta.

„Šiuo metu visos Europos Sąjungos mastu bandoma nustatyti procedūras, kaip tokie maisto papildai gali atsidurti rinkoje, kokie jiems keliami reikalavimai, kad nebūtų apgaudinėjami vartotojai“, – sakė Z. Stanevičius. Jis neslėpė apskritai esąs skeptiškai nusiteikęs dėl maisto papildų reikalingumo.

Panašią nuomonę LŽ dėstė ir Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos instituto direktorius profesorius Rimantas Stukas. Anot jo, tie, kurie valgo visavertį maistą, viską, ko reikia organizmui, gauna iš maisto produktų. „Mūsų instituto atliktas Lietuvos gyventojų mitybos tyrimas rodo, kad gyventojai mažai vartoja jūrų ir riebiųjų žuvų. Todėl jiems trūksta omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių. Būtent jų per žuvų taukus jie ir turėtų gauti“, – tikino R. Stukas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"