TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Maltiečių dienos centruose vaikais rūpinamasi visus metus

2016 07 06 10:00
"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Lietuvos rajonuose, kuriuose savivaldybės nepajėgos įkurti vaikų dienos centrų savomis lėšomis, situaciją gelbsti nevyriausybinės organizacijos. Pasak Maltos ordino pagalbos tarnybos VDC koordinatoriaus Edvino Regelskio, prieš įkurdami tokį centrą maltiečiai atsižvelgia, kur yra daugiau socialinės rizikos šeimų, koks nedarbo lygis, ir dienos centrus steigia ten, kur jų labiausiai trūksta ir kur bendruomenė nori turėti tokį centrą. 

2015 metais socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) atliko Vaikų dienos centrų veiklos, juose teikiamų socialinių paslaugų įvertinimo ir plėtojimo galimybių tyrimą. Anot E. Regelskio būtent atsižvelgdama į šio tyrimo rezultatus maltiečių organizacija šių metų pavasarį atidarė vaikų dienos centrą Tauragėje, kur jo labai trūko. Be to, patys maltiečiai stebi situaciją kiekviename regione, kuriame veikia.

„Tauragės rajonas ministerijos atliktame tyrime buvo išskirtas kaip raudonoji zona. Tą patvirtino ir ten dirbantys maltiečiai. Visada vertiname, koks yra VDC poreikis rajone, tai stebi maltiečių grupės, kurios įsikūrusios ir veikia rajonuose. Jie puikiai pažįsta vietos bendruomenes ir mato, ar reikia ten vaikams dienos centrų, ar galima išsiversti be jų. Ministerijos atliktas tyrimas yra labai geros gairės, nes parodo, kiek dienos centrų vienam vaikui tenka Lietuvoje, ar daug yra socialinės rizikos šeimų, kur didžiausias nedarbo lygis ir pan.“, – „Lietuvos žinioms“ sakė E. Regelskis.

Pasak jo, SADM tyrimas parodė – vaikų dienos centrų Lietuvoje tikrai labai trūksta, labiausiai – vakarinėje Lietuvos dalyje, ypač – aplink Panevėžį. Maltiečiai planuoja įsteigti VDC Užvenčio miestelyje Kelmės rajone, kur jų taip pat labai trūksta. Po vieną maltiečių centrą šiuo metu yra Vilniuje, Kaune, Marijampolėje, Šiauliuose, Tauragėje, Kaune, Kriaunuose, Žasliuose, Kelmėje, Viekšniuose, Kartenoje ir Naujojoje Akmenėje.

Vaikai iš įvairių šeimų – drauge

Maltiečių organizacijos atstovas E. Regelskis džiaugiasi, kad dienos centrus vis dažniau lanko vaikai ne tik iš socialinės rizikos šeimų, bet ir iš pasiturinčių šeimų. Pasak jo, suteikiant galimybes centrus lankyti vaikams iš įvairių šeimų, galima garantuoti efektyvią socialinės rizikos šeimų vaikų integraciją ir mažinti socialinę atskirtį.

„Tokiame miestelyje kaip Kartena ar Viekšniai, tėvai net neskursdami ir turėdami pinigų neturi kur palikti vaiko, nes ten nėra vaikų užimtumo centrų arba jų yra tik kažkur Mažeikiuose, o iki ten nuvykti pačiam vaikui tikrai nelengva. Tad vaikas gali gauti užimtumą dienos centre. Ir tai tikrai labai stipriai skatina socialinę integraciją, nes tada vaikai iš socialinės rizikos šeimų neuždaromi į kažkokį rezervatą ir atskirti nuo visuomenės, kur niekas daugiau be jų negali ateiti. Labai svarbu, kad vaikai bendrautų vieni su kitais, pažintų vienas kitą, nepaisant to, iš kokios šeimos jie yra“, – teigė E. Regelskis.

Tiesa, tuomet susiduriama su kitu iššūkiu – nemokamas maitinimas dienos centruose garantuojamas tik vaikams iš socialinės rizikos šeimų. E. Regelskio manymu, dienos centre maitinimą skirdami tik nepasiturinčiam vaikui, o pasiturinčiam jo neskirdami, socialinės atskirties tikrai nesumažinsime.

„Vaikas, atėjęs iš socialinės rizikos šeimos, privalo gauti nemokamą maitinimą ir jį gauna. Tačiau ką daryti su vaiku, kuris ateina iš neskurstančios šeimos ir jam maitinimas neskiriamas. Juk nepasakysi vaikams: tu šiandien gausi valgyti, nes gyveni prasčiau, o tu negausi valgyti, nes gyveni geriau. Tai kelia tam tikrą įtampą centre ir tarp vaikų, ir tarp darbuotojų. Matyt, reikėtų pakoreguoti finansavimo mechanizmus. Galbūt centrai galėtų pasitelkti socialinio verslumo ar socialinės ekonomikos modelius ir pasiturintys tėvai galėtų sumokėti už savo vaiko maitinimą ar netgi už centro paslaugas. Tada jau nebekiltų klausimų dėl maitinimo – valgytų visi“, – sakė E. Regelskis.

Durys atviros visus metus

Paprastai vaikų dienos centrams didžiausia iššūkis yra nenutrūkstantis finansavimas, kuris užtikrintų nenutrūkstamą VDC veiklą. Tačiau labai dažnai laukdami SADM patvirtinimo projektų finansavimui VDC turi užsidaryti keliems mėnesiams. Pasak E. Regelskio, maltiečių organizacija, kaip ir kiekviena nevyriausybinė organizacija, išsilaiko iš projektinės veiklos ir kartais tai tikrai yra sudėtinga, tačiau maltiečiai garantuoja, kad socialinės paslaugos vaikams bus teikiamos visus metus nenutrūkstamai. Jis priduria, kad labai svarbu detaliai apgalvoti būsimas finansines išlaidas ir centrą kurti tik tada, kai organizacija žino, jog gebės jį išlaikyti visus metus.

„Tą finansinės sausros laikotarpį, kai centras turi išgyventi, kol bus patvirtintas kitas projektas, išties būna sunku. Bet per tą laiką tikrai nesinori stabdyti, nutraukti darbų ir socialinių paslaugų vaikams, socialinės rizikos šeimoms teikimo. Manau, tikrai būtų per daug skaudu Lietuvai, jeigu kiekvienais metais visi VDC centrai turėtų užsidaryti keliems mėnesiams, laukdami finansavimo patvirtinimo. Prieš įsteigdami centrą labai nuosekliai apgalvojame finansinius kaštus, planuojame, kada prireiks kitų finansavimo šaltinių. Manau, kad mums lengviau, nes esame gana didelė organizacija, mokame planuoti savo finansus, nesilaikome įsitvėrę tik vieno projekto“, – kalbėjo E. Regelskis.

Jis taip pat pabrėžia, kad kai kurie centrai ir išsilaiko tik iš vieno SADM finansuojamo projekto, todėl labai svarbu, kad valstybė tai matytų ir tokius VDC palaikytų, taip pat ir vietos valdžia.

„Šiuo metu turime devynis vaikų dienos centrus, kurie remiami SADM pagal projektus.Taip pat savivaldybės, kuriose yra įkurti arba planuojami kurti dienos centrai, prisideda kiek gali, vienos finansiškai, kitos suteikdamos patalpas dienos centrui įkurti arba padėdamos organizuoti išvykas, stovyklas ir kitas veiklas. Ir, žinoma, nuolat ieškome kitų finansavimo šaltinių, rašome daug projektų. Kol kas valstybė paslaugų iš nevyriausybininkų neperka, tiksliau tik po truputį link to einama. Nes jei valstybė pirktų paslaugas iš nevyriausybinių organizacijų, tos projektinės veiklos būtų mažiau ir viskas būtų paprasčiau. VDC į tų paslaugų spektrą irgi įeina“, – kalbėjo E. Regelskis.

Dažnai susiduriama su problema, kai vaikus į dienos centrą reikia atvežti iš aplinkinių kaimų, bet vasarą nevažinėja mokyklinis transportas. Maltiečių organizacijos atstovo teigimu, jų dienos centrai su šiuo iššūkiu pakankamai gerai susitvarko ir suorganizuoti vaikų pavėžėjimą nėra sudėtinga.

„Viskas priklauso nuo pačių centrų, nes mes duodame jiems laisvę patiems rašyti projektus ir planuotis išlaidas, mat kiekviename regione labai skirtingas poreikis, kiek vaikų reikia atvežti į dienos centrus. kai kuriuose lankosi tik vaikai, gyvenantys mieste, o kitur vaikus atvežti iš tiesų reikia. Būna atvejų, kai centrų darbuotojai patys važiuoja atsivežti vaikų. Glaudžiai šiuo klausimu bendradarbiaujame su savivaldybėmis, mokyklomis ir tikrai sprendimą visada randame. Nes dažnai tų vaikų, kuriuos reikia atvežti, būna tikrai nedaug, tad tam nereikia didelio transporto. Kol kas ganėtinai sekasi su transportu ir bent jau mūsų dienos centrai sugeba atvežti ir parvežti vaikus“, – pasakojo E. Regelskis.

Sulaukę aštuoniolikos lankytis nebegali

Maltos ordino vaikų dienos centrų koordinatoriaus E. Regelskio nuomone, dienos centrams iššūkis yra ir tai, „kad vaikai užauga ir tada neaišku, ką su tais vaikais daryti“, nes jie nebegali lankyti vaikų dienos centrų. Pasak jo, reikia pamatyti, suprasti, kaip tas jaunuolis toliau gyvena ir kokios pagalbos jam reikia. Anot jo, nebegalėdami lankytis VDC tokie jaunuoliai lieka visuomenės nuošalyje.

„Vaikų dienos centruose gali lankytis vaikai iki aštuoniolikos metų. Ir štai vaikas, kuris reguliariai lankė dienos centrą, sulaukęs savo aštuoniolikto gimtadienio, per naktį turi užaugti, jis tampa suaugusiu ir už viską turi atsakyti pats. Bet mes dienos centruose matome, kad tokiam vaikui perėjimas į saugusiųjų pasaulį sunkus. 16–18 metų jaunuoliui netinka ta metodika, kuria naudojamasi dirbant su jais vaikų dienos centruose, ji jau nebeatliepia jų poreikių.O ką daryti su tais jaunuoliais? Kaip, kokiais metodais ir kur su jais dirbti, jiems padėti? Perėjimas iš vaikų dienos centrų į jaunimo centrus tikrai dar nėra išvystytas Lietuvoje ir tai iššūkis valstybei. Reikia svarstyti, kaip išplėsti vaikų dienos centrų paslaugas jaunuoliams, sukurti kitokius centrus“, – sakė E. Regelskis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"