TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Manipuliavimo karuselė

2009 11 25 0:00
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Iš laiko atstumo įvertinus, kaip buvo tvarkoma Lietuvos energetika, negali nematyti, jog mažiausiai 13 metų manipuliuota krašto gyventojais, pasitelkiant vis tuos pačius racionalumo, taupumo argumentus, o iš tiesų didinant elektros kainas taip, kad kuo daugiau uždirbtų energetikos monopolininkai.

Elektrėnuose, Lietuvos elektrinėje, likus dviem mėnesiams iki Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo pradėtas statyti devintas blokas, kuris tieks papildomą ir trečdaliu pigesnę elektrą nei šiuo metu veikiantys blokai. Jo statybos pradžia, kaip ir nemažai kitų su IAE uždarymu susijusių projektų, vėluoja mažiausiai dvejus metus.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas neseniai aiškiai atskleidė, kodėl Lietuvą ištinka chroniškas vėlavimo priepuolis, kai tik reikalai liečia Ignalinos AE uždarymą. "Procesas buvo vilkinamas dėl monopolininkų interesų, dėl rinkos baimės, - įvardijo diagnozę ministras. - Ignalinos AE uždarymo projektas buvo daugiau neuždarymo projektas. Visomis jėgomis siekta išlaikyti tą situaciją energetikoje, kuri buvo iki šiol. Manau, kad ankstesnės Vyriausybės veiksmai, taip pat ir jos bandymas derėtis dėl tų klausimų, dėl kurių Lietuva jau įsipareigojusi, buvo tam tikras politinis manevravimas, o ne Lietuvos įsipareigojimų vykdymas."

Griebtasi ir šiaudo

Pernai gruodžio mėnesį Misteriu Ignalina vadintas derybininkas su Europos Sąjunga (ES) dėl IAE darbo pratęsimo Aleksandras Abišala prisipažino: jo misija baigėsi niekuo. Nepavyko susitarti su Europos Komisija, kad IAE veikla būtų pratęsta bent iki 2012 metų vidurio.

Kam reikėjo tos beviltiškos misijos, kurios baigtis buvo nulemta iš anksto? Be jokios abejonės, tai buvo iš Lietuvos branduolinės energetikos viršpelnį susižeriančių verslininkų sumanymas. Vienos atominėje elektrinėje pagamintos kilovatvalandės savikaina - 5-6 centai, o vartotojai elektrą pirko penkis ir šešis kartus brangiau.

"Ignalinos AE uždarymas keičia situaciją šalyje. Mes eisime į rinką, atsiras daugiau skaidrumo ir konkurencijos, prasidės pertvarka energetikoje, - vardijo A.Sekmokas. - Kiekviena lazda turi du galus - ir teigiamą, ir neigiamą, o šiuo atveju mums reikia išnaudoti tuos pranašumus, kuriuos ši situacija teikia."

Be ministerijos

Rinkos, skaidrumo, konkurencijos labiausiai ir bijo monopolininkai, šalyje sukūrę precedento neturinčią padėtį - pigiausiai gaminamą energiją pavertę brangesne net už tą, kurią vartoja gretimų valstybių gyventojai, neturintys atominių elektrinių.

Ar ne jų pastangomis 1996 metais, ministru pirmininku tapus konservatoriui Gediminui Vagnoriui, likviduota Energetikos ministerija, ji prijungta prie Ūkio ministerijos? Viso šalies energetikos sektoriaus valdymas buvo atiduotas į departamentų vadovų rankas. Jie sprendė ir visus su IAE uždarymu susijusius klausimus. To rezultatas dabar gerai matomas. Tai - dvejais metais vėliau, negu reikėjo, pradėta Lietuvos elektrinės naujojo bloko statyba, trejais metais vėluojantys panaudoto branduolinio kuro ir kietųjų radioaktyviųjų medžiagų saugyklų projektai, išparceliuotas Ignalinos AE uždarymo fondas.

Perplanuos procesą

2008 metais, naujajai Andriaus Kubiliaus Vyriausybei paskelbus apie ketinimus iš naujo įsteigti Energetikos ministeriją, tam aršiai pasipriešino dalis Seimo narių. O įsteigus Energetikos ministeriją ir jai pradėjus dirbti paaiškėjo, kad būtina iš naujo perplanuoti visą IAE uždarymo procesą, padaryti jį kiek įmanoma efektyvesnį.

Tai nėra paprasta, nes buvusi Vyriausybė ir jos atstovai sudarė keletą Lietuvai nenaudingų sutarčių. Labiausiai uždarymo procesą komplikuoja ir gerokai brangina sutartys su NUKEM dėl panaudoto branduolinio kuro ir kietųjų radioaktyviųjų atliekų saugyklų statybos. Kadangi projektų įgyvendinimas vėluoja trejus metus, tiek papildomo laiko panaudotas kuras bus laikomas reaktoriuose. O tai reiškia milžiniškas išlaidas. Nepatvirtintais duomenimis, net iki 100 mln. litų kasmet bus išleidžiama vien dėl reaktoriuje likusio branduolinio kuro.

Didžiulės išlaidos ir jokio pelno

"Kol reaktoriuose bus panaudoto branduolinio kuro, tol Valstybės sienos apsaugos tarnybos IAE apsaugos rinktinė saugos jėgainę lygiai taip pat, kaip jai veikiant, - paaiškino Ignalinos AE direktoriaus pavaduotojas fizinei saugai Vytautas Šlaustas. - Bus panaikinti tik keli įmonės fizinės saugos tarnybos etatai."

Lygiai taip pat, kaip ir veikiant elektrinei, turės būti išlaikoma gausi priešgaisrinės apsaugos tarnyba. O lėšų biudžete nei ugniagesiams, nei pasieniečiams nėra. Iki elektrinės uždarymo šių dviejų tarnybų išlaikymo išlaidos buvo įtrauktos į tarifą. Nuo 2010 metų, elektrinei nebegaminant elektros, būtina rasti kitą finansavimo šaltinį, bet galutinio sprendimo dar nėra.

Ignalinos AE eksploatacijos nutraukimas turi būti baigtas 2029-aisiais. Išmontavus IAE buvusios įmonės teritorijoje liks panaudoto branduolinio kuro, įvairaus aktyvumo lygio ir izotopų pusinio skilimo trukmės radioaktyviųjų atliekų saugyklos.

"IAE eksploatacijos nutraukimas finansuojamas iš ES ir IAE eksploatavimo nutraukimo fondų. Sustabdžius antrąjį reaktorių pirmais metais elektrinei išlaikyti reikės maždaug 85-90 mln. eurų, - pateikė skaičius IAE ekonomikos ir finansų direktorius Eugenijus Grumskas. -

Tai išlaidos šilumai, elektrai, atlyginimams, medžiagoms. Didžiąją dalį poreikių, apie 70 mln. litų, finansuos Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), o apie 15-20 mln. eurų tikimės gauti iš IAE uždarymo nacionalinio fondo."

Iki 2009-ųjų rugsėjo IAE eksploatavimo nutraukimo fonde buvo sukaupta 260,8 mln. litų. 2000-2009 metų laikotarpiu Ignalinos AE vykdomiems projektams finansuoti skirta 111,1 mln. litų fondo lėšų.

Kiti du finansavimo šaltiniai - tai pinigai, administruojami per Centrinę projektų valdymo agentūrą (CPVA), su kuria pasirašyta sutarčių už 28 mln. eurų, taip pat lėšos, administruojamos per ERPB. Su banku pasirašytos sutartys dėl 440 mln. eurų.

Abejotinos sutartys

Pinigų daug, o kaip jie tvarkomi? IAE eksploatacijos nutraukimo fondo lėšos buvo švaistomas į kairę ir į dešinę. 2005 metais Valstybės kontrolė, patikrinusi, kaip naudojami fondo pinigai, nustatė esminių trūkumų. IAE eksploatavimo nutraukimo fondas nebuvo atskaitingas Vyriausybei ir atsakingas už savo veiklą, o fondo lėšos nebuvo įvardytos kaip valstybės lėšos. Po Valstybės kontrolės patikrinimo fondo lėšos ir toliau švaistytos niekaip su IAE nesusijusiems projektams - šakočių cecho statybai, gyvenamųjų namų šiltinimui.

Ne itin vykęs ir ERPB finansuojamų projektų įgyvendinimas. Bankas administruoja fondo lėšas, bet neprisiima atsakomybės už tinkamą jų panaudojimą. O Lietuvos Respublikos institucijoms tenka atsakomybė dėl projektų įgyvendinimo, tačiau jos nevaldo pinigų. Ši situacija galėjo būti pakeista jau prieš keletą metų įsteigus Jungtinį komitetą, bet jo vis dar nėra.

ERPB finansuoja du itin svarbius projektus, kuriuos įgyvendina kompanija NUKEM, šiais metais vokiečių parduota Rusijos bendrovei "Atomstroyexport". Vieno projekto kaina, nors jis dar nebaigtas, jau padidėjo du kartus, o kito - daugiau nei pusantro karto.

LŽ šaltinių teigimu, ERPB turėjo rimtą pagrindą suabejoti NUKEM Kietųjų atliekų saugyklos projektu, nes keli IAE eksploatavimo nutraukimo tarnybos darbuotojai atsisakė jį pasirašyti dėl daugybės trūkumų. Tačiau bankas ignoravo šią aplinkybę.

Iškalbingomis detalėmis apipinta ir NUKEM pergalė konkurse dėl Kietųjų atliekų saugyklos. LŽ duomenimis, iš pradžių konkursą dėl saugyklos statybos laimėjo Italijos kompanija "Ansaldo". Skelbiant jo rezultatus, pasak LŽ šaltinio, Ignalinos AE direktorius Viktoras Ševaldinas visiems susirinkusiems girdint tarė, kad konkurso nugalėtoja turi būti paskelbta NUKEM. Girdėjusieji šiuos žodžius suprato, jog tai ne asmeninė elektrinės direktoriaus, o daug aukštesnius postus užimančių asmenų nuomonė.

"NUKEM nėra ta kompanija, kuri būtų sėkmingai vykdžiusi darbus, - piktinosi ministras A.Sekmokas. - Mes paveldėjome nedėkingas sutartis su NUKEM, jose šios kompanijos atsakomybė labai sumenkinta. Esminių projektų - panaudoto branduolinio kuro ir kietųjų radioaktyviųjų atliekų saugyklų - statybos vėlavimas yra absoliučiai neleistinas. Teisininkai turės išnagrinėti tas sutartis, kad valstybė ir ateityje neatsidurtų tokioje padėtyje, į kurią buvo įstumta."

Nepatvirtinti esminiai dokumentai

Liko tik penkios savaitės iki metų pabaigos, taigi ir iki IAE uždarymo. Tačiau Seime dar nepriimtas valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo įstatymas. Jo projektas gautas tik lapkričio viduryje.

Pačioje Ignalinos AE tvyro nežinia, nes nėra patvirtinta elektrinės struktūra po uždarymo. Kokios tarnybos liks, o kokios bus likviduotos, kurie žmonės dirbs, o kurie gaus išeitines?

Esant nestabiliai situacijai sunku tikėtis, kad visos IAE tarnybos dirbs atsakingai, o apie atleidimą mąstantys žmonės parengs tokius dokumentus, dėl kurių ateityje nekils problemų. Kaip tik dabar elektrinės darbuotojai ruošia išsamų darbų, kuriuos teks atlikti kitais metais, sąrašą ir skaičiuoja tam būtinas lėšas.

Darbuotojai, iki šiol visada turėję rezervą - nuosavų elektrinės lėšų, gautų už parduotą energiją, - dabar privalės sudaryti kuo tikslesnį sąrašą, nes darbai bus finansuojami iš Europos Komisijos lėšų. Specialistai nuogąstauja, kad tokios patirties neturintis IAE personalas gali ir nesugebėti numatyti visų ateities poreikių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"