TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Mankšta prieš Seimo rinkimus

2015 03 03 6:00
Jei „tvarkiečiai“ nori išvengti klinikinės mirties, jiems siūloma skubiai galvoti, ką keisti partijos organizacijoje ir jau pradėti rengtis Seimo rinkimams, o Rolandui Paksui (nuotraukoje - centre)i labiau įsitraukti į politinę agitaciją. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Merų ir savivaldybių tarybų rinkimai rodo, kaip gali susiklostyti partijų likimas po kitais metais vyksiančių Seimo rinkimų. Kol kas tikrai šviesi ateitis numatoma tik kelioms politinėms jėgoms. Už borto nenorinčioms likti įtakingoms partijoms siūloma susigriebti.

Politologų pernelyg nenustebino merų ir savivaldybių tarybų rinkimų rezultatai. Vertindami pirmuosius šių rinkimų rezultatus ekspertai jau numato ir galimus 2016 metų rudenį vyksiančių Seimo rinkimų rezultatus.

Vardijo nesėkmių priežastis

Didžiosios politinės partijos vakar pateikė rinkimų rezultatų vertinimus. Daugiausia rinkėjų balsų pelniusi Socialdemokratų partija (LSDP) nesulaukė didelio miesto gyventojų palaikymo, be to, jos kandidatas nepateko į antrąjį turą rungtis dėl Seimo nario mandato Žirmūnų vienmandatėje rinkimų apygardoje. Partijos pirmininko premjero Algirdo Butkevičiaus teigimu, LSDP Vilniaus skyriuje pasikeitė valdžia, o vadovauti atėjęs jaunimas dar nėra pakankamai žinomas. Socialdemokratų rinkimų štabo vadovas Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas pridūrė, kad prie pralaimėjimo kai kuriuose miestuose prisidėjo ir skandalai, susiję su jų kandidatais.

Prasčiau nei per praėjusius savivaldybių tarybų rinkimus pasirodžiusios Darbo partijos pirmininkė, Seimo vadovė Loreta Graužinienė tvirtino, kad pasirodyta neblogai. „Turime šiek tiek ir nuostolio, tą reikia pripažinti. Didieji miestai šį kartą "nesublizgėjo" ir kažko pritrūko. Galbūt reikėjo aktyviau lankyti gyventojus namuose, kaip darė Liberalų sąjūdis, ir jie turi geresnį rezultatą“, - kalbėjo ji.

Daug rinkėjų praradusios partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Rolandas Paksas sakė, kad yra apie ką pagalvoti. Jis svarstė, kad sumenkusiam palaikymui įtakos galėjo turėti įtakingų „tvarkiečių“ atžvilgiu atliekami ikiteisminiai tyrimai ir vidinė opozija partijoje. Artėjant Seimo rinkimams R. Paksas žadėjo analizuoti klaidas, keisti taktiką ir strategiją.

Užuodžia valdžios kvapą

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkimų štabui vadovaujanti Rasa Juknevičienė tvirtino, kad rinkimų rezultatai konservatoriams yra neblogi. „Nei labai džiūgaujame, nei itin skundžiamės. Ilgalaikė analizė rodo, kad TS-LKD nėra sėkmingiausiai pasirodanti savivaldybių rinkimuose. Paprastai Seimo, Europos Parlamento (EP) rinkimuose, skaičiuojant absoliučiais balsais, gauname daugiau“, - tikino ji.

Puikiai rinkimuose pasirodžiusio Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis savo partiją kartu su LSDP ir TS-LKD priskyrė prie rinkimų nugalėtojų. Jo nuomone, prie partijos sėkmės prisidėjo apgalvota rinkimų kampanija ir subrendusi nauja rinkėjų karta, kuriai priimtinos liberalios idėjos. „Jeigu vertinčiau, kaip savivaldybių rinkimų rezultatai gali atsiliepti mūsų tolesniam politiniam gyvenimui ir 2016 metų Seimo rinkimams, tai matau labai neblogą tendenciją, kad centro dešiniosioms politinėms jėgoms atsirado šansas turėti didesnį rinkėjų pasitikėjimą ir iš opozicijos tapti valdančiąja dauguma“, - pareiškė E. Masiulis.

Pavojaus signalas socdemams

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Mindaugas Jurkynas teigė, kad vienas netikėtumų – apčiuopiamas Liberalų sąjūdžio rėmėjų gretų pagausėjimas. Taip pat ekspertą nustebino gerokai sumenkęs „Tvarkos ir teisingumo“ palaikymas.

Pasak M. Jurkyno, savivaldybių tarybų rinkimai atspindi visuomenės politines nuotaikas. Vis dėlto vien iš to spręsti apie būsimų Seimo rinkimų rezultatus negalima. Esą jie daugiausia priklausys nuo to, kaip bus vertinama Vyriausybė, jos veiklos rezultatai, ar nebus didelių politinių skandalų, kokie kandidatai bus keliami. Kad ir kaip būtų, savivaldos rinkimai – ženklas visoms politinėms jėgoms pamąstyti. „Vienoms - neužmigti ant laurų, kitoms – pasiraitoti rankoves“, - pažymėjo politologas.

Nors ir išlaikė turėtas pirmūnės pozicijas, LSDP prarado dalį rinkėjų didžiuosiuose miestuose. „Atrodo, kad tai bus viena didesnių problemų ateityje, Seimo rinkimuose. LSDP lengviau išlaikyti rinkėjus savivaldybėse, kur kandidatus, jų veiklą žmonės pažįsta ir todėl už juos balsuoja, o sunkiau tai padaryti miestuose, kur nėra asmeninio pažinimo, kandidatai daugiau yra pažįstami per komunikacijos priemones, o ne per asmeninį santykį. Socialdemokratams reikia susirūpinti“, - aiškino M. Jurkynas. Savo išvadas turėtų padaryti ir TS-LKD, nes taip pat sumažėjo ją palaikančių rinkėjų didmiesčiuose. Darbo partija bei „Tvarka ir teisingumas“ yra jėgos, daugiau ar mažiau besiremiančios protesto balsais, todėl joms sudėtinga išsilaikyti augant ekonomikai, politinei situacijai esant stabiliai, jų elektoratas ir toliau gali mažėti.

Rimtas konkurentas konservatoriams

Politologo Algio Krupavičiaus teigimu, savivaldybių tarybų rinkimus galima vertinti kaip Seimo rinkimų repeticiją. Iš savivaldos rinkimų rezultatų galima daryti tam tikrų prielaidų ir apie parlamento rinkimus. Jis neabejojo, kad ir 2016 metų rudenį socialdemokratai bus pirmaujantys. „Tačiau savivaldybių tarybų rinkimai dar kartą socialdemokratams parodė, kad jie turi rimtų problemų didžiuosiuose miestuose – jiems nesiseka patraukti daugiau rinkėjų. Dar blogiau, kad nors socialdemokratų kandidatai pastaraisiais metais nebuvo populiarūs Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, bet dabar partija prarado Alytų, nebuvo sėkmingas pasirodymas ir Šiauliuose, kurie tradiciškai buvo labiau orientuoti į LSDP“, - aiškino ekspertas.

Nors TS-LKD savivaldos rinkimuose pasirodė neblogai, esama ir neigiamų tendencijų. Konservatoriai prarado pozicijas didžiuosiuose miestuose Liberalų sąjūdžio naudai. Taigi, A. Krupavičiaus nuomone, visai įmanoma, kad rėmėjų gretas sparčiai gausinantis Liberalų sąjūdis per Seimo rinkimus gali nušluostyti nosį konservatoriams. „Jeigu dabartinės tendencijos išsilaikys, tik laiko klausimas, kada Liberalų sąjūdis aplenks TS-LKD“, - pareiškė jis.

„Tvarką ir teisingumą“ ištiko krizė. Norėdama geriau pasirodyti Seimo rinkimuose ši partija turėtų ieškoti gelbėjimosi būdų. Jei „tvarkiečiai“ nori išvengti klinikinės mirties, A. Krupavičius jiems siūlo skubiai galvoti, ką keisti partijos organizacijoje, taip pat jau pradėti rengtis Seimo rinkimams, o R. Paksas turėtų labiau įsitraukti į politinę agitaciją. Politologas pažymi, kad kita prastėliau pasirodžiusi politinė jėga – Darbo partija – niekada itin neišsiskyrė savivaldos rinkimuose. „Nors, palyginti su 2012 metų Seimo rinkimais, jų pozicijos yra labai susilpnėjusios, per pastarųjų metų rinkimus jie lieka maždaug to paties lygio. „Darbiečių“ padėtis nėra tokia dramatiška, bet laukiant Seimo rinkimų jiems yra apie ką pamąstyti. Jeigu jie nesiims priemonių, partijos pozicijos kituose Seimo rinkimuose bus gerokai silpnesnės“, - perspėjo A. Krupavičius.

Lauras Bielinis. /Alinos Ožič nuotrauka

Laukia įdomūs rinkimai

Pasak VDU profesoriaus Lauro Bielinio, rinkimai parodė, kad tos partijos, kurios jiems rengėsi intensyviai, nuolat bendravo su savo rinkėjais, pasiekė rezultatą. O partijos, įsivėlusios į vidaus problemų sprendimą bei konfliktus, gavo mažiau, nei tikėjosi. Todėl jei šios jėgos, pirmiausia “darbiečiai” ir “tvarkiečiai”, nepadarys reikiamų išvadų, panašus scenarijus gali pasikaroti ir Seimo rinkimuose. “Savivaldos rinkimai turi kitokią specifiką. Čia žmonės renkasi ne politiką ir ideologiją, o galimybę spręsti ūkines problemas. Kita vertus, partijų reputacija rinkimuose yra svarbi. Todėl savivaldos rinkimuose išryškėjusios preferencijos gali ir išlikti. Tai priklausys nuo to, kaip partijos sugebės pasinaudoti turimais laimėjimais”, - LŽ sakė L. Bielinis. Jo teigimu, tiek DP, tiek “Tvarka ir teisingumas”, norėdamos sėkmingai pasirodyti Seimo rinkimuose, turi išspręsti vidines problemas, kurias puikiai mato rinkėjai. „Namų darbai“ laukia socialdemokratų bei konservatorių. „Socdemai veikia labai energingai, jų organizacinis potencialas iš tiesų yra didžiulis. Manau, jie tiesiog turi tobulinti turimą rinkimų sistemą. Ir LSDP, ir TS-LKD reikia ieškoti ir kelti naujus lyderius, jaunimą“, - pažymėjo politologas. Jo nuomone, šiuo požiūriu negalima sakyti, kad socialdemokratai Vilniuje pralaimėjo. „Visuomenei jie pristatė naują socialdemokratų generaciją – jaunus nepažįstamus politikus“, - tvirtino L. Bielinis.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) pagaliau turėtų apsispręsti, kam ji atstovauja - „ar politinei ideologinei krypčiai, ar tautinei“. „Statistika rodo, kad pusė kitataučių balsavo ne už LLRA. Vadinasi, jie renkasi ne pagal kalbos, o pagal kitus kriterijus. Kita vertus, pačioje partijoje egzistuoja autoritarinis valdymo būdas, kuris trukdo demokratijai“, - teigė politologas. Jo manymu, V. Tomaševskis nėra tas lyderis, kuris galėtų šią partiją atvesti į pergalę. Tai galėtų padaryti kiti „įdomūs ir energingi žmonės“, kurių yra kiekvienoje partijoje. „Akivaizdu, kad Seimo rinkimai bus labai įdomūs“, - sakė L. Bielinis.

Įžvelgė pokyčių galimybę

M. Romerio universiteto Politikos mokslų instituto direktoriaus Virginijaus Valentinavičiaus nuomone, savivaldos rinkimų rezultatai leidžia prognozuoti, kad naujojo Seimo valdančioji dauguma gali būti kitokia. „Moraliniu požiūriu Liberalų sąjūdis gali jaustis nugalėtojas. LSDP ir TS-LKD nors ir išlaikė pozicijas, bet, man atrodo, tikėjosi ko nors geresnio. Šių dviejų tradicinių partijų rezultatus geriausiu atveju galima vadinti trypčiojimu vietoje“, - LŽ sakė politologas. Todėl kai pagrindinė valdančioji LSDP trypčioja vietoje, o gal net šiek tiek atsitraukia, Seimo rinkimuose iš principo atsiveria galimybė svarstyti, kad valdančioji koalicija gali keistis. Kita vertus, kaip pažymėjo V. Valentinačius, socialdemokratai gali guostis, kad ir konservatoriai nepasistūmėjo. „Tad visas tas galimas pasikeitimas yra galimo liberalų pakylėjimo ir „darbiečių“ bei „tvarkiečių“ nuosmukio sąskaita“, - sakė instituto vadovas. Ar Liberalų sąjūdžiui iki Seimo rinkimų pavyks išlaikyti „kovinę dvasią“, pasak politologo, priklausys nuo to, kaip meru išrinktam R. Šimašiui (V. Valentinavičius mano, kad būtent šis liberalas juo taps) seksis tvarkytis Vilniuje. „Pagrindinė sostinės oligarchinio valdymo problema nėra lengvai sprendžiama. Viskas priklausys, ar R. Šimašiui pavyks sąžiningai surikiuoti valdymą Vilniaus mieste ir labai aiškiai parodyti, kad ne didysis verslas valdo sostinę, o piliečiai. Priklausomai nuo to į Seimo rinkimus liberalai gali ateiti kur kas labiau sustiprėję“, - aiškino politologas. O socialdemokratai, jo manymu, akivaizdžiai turi „užsibuvimo valdžioje, užsiliūliavimo problemų“. Tačiau taip ramiai plaukiant Seimo rinkimams gali pritrūkti jėgų. „Vėl socdemai gali guostis, kad konservatoriai turi aiškios krypties, aiškios strategijos ir net partijos vienybės užtikrinimo problemų. Vilniuje tos problemos pasirodė labai aštriai ir skaudžiai“, - teigė V. Valentinavičius.

Rasa Ališauskienė. /LŽ archyvo nuotrauka

Užsimezgė įdomi intriga

Sociologės Rasos Ališauskienės teigimu, didelių netikėtumų, galinčių turėti lemtingos įtakos būsimiems Seimo rinkimams, savivaldos rinkimuose nebūta. Liberalų sąjūdžio populiarumo augimas jau buvo pastebimas per prezidento ir EP rinkimus. „Jie labai daug dirbo, pasirinko gerus rinkimų kampanijos metodus, tiesiogiai bendravo su rinkėjais“, - liberalų pastangas per savivaldos rinkimus įvertino sociologė. Ji aiškino, kad daugumoje šalių toks tiesioginis bendravimas „yra pati veiksmingiausia forma“. „Tačiau partijos dažnai jos neišnaudoja, nes tai tikrai sunkus darbas“, - sakė R. Ališauskienė. Kita vertus, kaip teigė sociologė, liberalai visada turėdavo nemažą palaikymą. "Tik prieš 4-5 metus jų šalininkai buvo jaunesni - iki 30 metų žmonės. Dabar rinkėjai pasislinko į kitą amžiaus pusę – nuo 30 iki 45 metų. Jie paprastai pareigingiau ateina balsuoti“, - LŽ tvirtino pašnekovė. Kita „įdomi intriga“, galinti turėti įtakos Seimo rinkimams, ta, kad augdami liberalai tampa rimtais konkurentais pagrindinei dešiniajai jėgai – konservatoriams. „Praktiškai dabar abi partijos yra vienodo svorio. Ir rinkėjas panašus. Ar nenutiks taip, kad rinkėjas rinksis iš vienos iš šių partijųjų, bet neateis iš kairės. Čia - įdomiausia intriga“, - tvirtino R. Ališauskienė. Seimo rinkimuose dalyvausiančių partijų rezultatams taip pat turės įtakos naujųjų tiesiogiai išrinktų merų veikla. „Partijų vertinimas priklausys ir nuo to, kaip jiems seksis dirbti“, - tikino pašnekovė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"