TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Marijampolė virsta vėjų pagaire

2011 05 05 0:00
Seniausias Marijampolės Vytauto parkas virto medienos ruošimo aikštele.
Kazio Kazakevičiaus nuotrauka

Marijampolės centre kasdien aidi miškakirčių pjūklų ir ant šono virstančių medžių garsai. Žmonėms gūžiantis nuo šiurpaus gaudimo valdininkai skuba įsisavinti 70 mln. litų, Europos Sąjungos (ES) skirtų miestui tvarkyti.

Du miesto centre esantys parkai jau virto medienos ruošos aikštelėmis. Labiausiai miesto gyventojus šiurpina pokyčiai Vytauto parke, kuriam tvarkyti iš ES pagal Regioninių centrų kompleksinės plėtros programą merija skyrė 16 mln. litų.

Čia, kur jau iš tolo galima pamatyti boluojančias rietuves rąstų ir krūvas šakų, darbininkams liepta iškirsti pusę medžių. Poezijos parke, kuris taip pat gaudžia nuo motorinių pjūklų, neliks trečdalio jame augusių medžių.

Vėliau medkirčiai įsisuks ir į Kęstučio, Gedimino, kitų senamiesčio gatvių augmeniją. Liepos, kaštonai virs malkų krūvomis. Įprastų rūšių medžių vietoje bus pasodintos iš Amerikos žemyno kilusios robinijos, raudonieji klevai, raudonlapiai ąžuolai, graužalinės gudobelės, skėtiniai skroblai, sakuros, Pensilvanijos uosiai, karaganos bei kitokie iki šiol egzotiškais laikyti ar Lietuvos miestuose ne itin įprasti augalai.

Apeliuoja į blaivų protą

Pasipiktinę Marijampolės žaliųjų želdinių naikinimu, 200 marijampoliečių jau pasirašė po vietos valdžiai įteikta peticija, kuria valdininkai raginami apsigalvoti - beatodairiškai nekirsti medžių ir nekeisti jų atvežtiniais.

Kaip LŽ teigė viena pasirašiusiųjų, iniciatyvinės grupės narė Vilija Meleckienė, peticiją Marijampolės valdžiai jie įteikė tuomet, kai dar tik buvo ruošiamasi pjauti medžius. Tačiau nei tada, nei dabar jokio atsako - nei žodžiu, nei raštu - nesulaukta.

"Tik užuolankomis prasitariama, esą reikėjo kreiptis kur kas anksčiau, kai buvo rengiami projektai. Tačiau tuomet apie masinius medžių kirtimus nebuvo kalbama. Nieko nebuvo aiškinama gyventojams, ir mes nežinojome, kad bus taip drastiškai naikinami parkai. O dabar matome, kad jau nieko nebeišgelbėsime", - tik rankomis skėsčiojo V.Meleckienė.

Miestą nori matyti žalią

Anot marijampolietės, daugelis žmonių neprieštarauja, kad miesto želdiniai būtų tvarkomi, netgi mano, jog tai daryti būtina, tačiau tokiam barbariškam miesto žaliųjų želdinių naikinimui pritarti jie negali. Mat Marijampolės apylinkės ir taip skurdžios želdinių, arti nėra jokių miškų, galinčių būti "miesto plaučiais".

"J.Basanavičiaus aikštė jau dabar, iškirtus beveik visus senus medžius, košiama vėjų. Susodinus į šluotas panašius medelius, kurių dalis nė neprigijo, jokio pavėsio nebeliko. Tikinama, kad jie džiugins mūsų proanūkius. Tačiau ir mums vasarą norėtųsi miesto centre turėti bent kiek pavėsio. Pertvarkomuose parkuose, gatvėse norima susodinti įvairiausių figūrų japoniškus, amerikinius augalus. Tik ar jie prigis, ar ištvers rūškaną mūsų žiemą?" - kalbėjo V.Meleckienė.

Marijampolės gyventojai susirūpinę ne tik dėl miesto centre kertamų medžių, bet ir dėl to, kad nuo pjūklų ant šono virsta medžiai ir Pašešupio parke, kitose marijampoliečių pamėgtose poilsio vietose, kurių ir taip mieste labai mažai.

"Prieš keletą dešimtmečių mūsų miestas galėjo pasigirti savo žaliuoju "rūbu". Tačiau dabar jo jau mažai beliko", - LŽ teigė marijampolietis Juozas K. Jo teigimu, parkuose skveruose ar prie gatvių augančius medžius galima prižiūrėti nuolat ir pamažu vienus keisti kitais, o ne visus iš karto. Tačiau labiausiai vyrą piktino tai, kad pirmiausia stengiamasi atsikratyti tų, kurie galėtų augti dar ne vieną dešimtmetį. Jis pastebėjo, kad nuo motorinių pjūklų daugiausia virsta prieš tris ar keturis dešimtmečius sodinti beržai.

Tvarkyti buvo būtina

Tačiau Marijampolės savivaldybės vyriausiasis ekologas Paulius Čeponas įsitikinęs, kad, miesto centrinės dalies viešųjų dalių sutvarkymui iš ES pagal Regioninių centrų kompleksinės plėtros programą gavus apie 70 mln. litų, iš esmės pertvarkyti miesto želdinius buvo būtina. "Jie seniai nebuvo tvarkyti. Anksčiau visos savivaldybės lėšos buvo naudojamos svarbesnėms reikmėms", - tvirtino jis. Valdininko teigimu, vietomis parkai jau priminė mišką, į kurį buvo neįmanoma net nosies įkišti.

"Medžiams atsodinti parinktos tokios rūšys, kurios tinka augti mūsų klimato sąlygomis. Tai daugiausia spygliuočiai, tad nevertėtų baimintis, kad medžiai neatlaikys atšiaurios mūsų krašto žiemos", - ramino P.Čeponas.

Pasak jo, senamiestyje ir parkuose bus atsodinami stambesni medžiai, tad tikimasi, kad jie greitai suvešės. Tik J.Basanavičiaus aikštėje pasodintiesiems sustiprėti prireiks ne vieno dešimtmečio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"