TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Marijos radijui Lietuvoje – 10 metų

2014 09 24 9:30
Liutauras Serapinas Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotraukos

2004-aisiais Lietuvoje įsikūrė Marijos radijas. Prieš dešimt metų pirmoji programa transliuota iš Kauno, o šiandien ten įsikūrusi pagrindinė radijo studija, kurioje buriasi aštuoni iš devynių etatinių darbuotojų. Kita studija veikia Vilniuje, prie Aušros Vartų, kur ir susitikome su joje dirbančiu programų koordinatoriumi Liutauru Serapinu.

„Marijos radijas padeda Bažnyčiai nešti Evangeliją, savo mokymą, pamaldumą, gerus darbus visiems – ir tikintiems, ir netikintiems“, – portalui lzinios.lt sakė penkerius metus šiame visą parą transliuojančiame radijuje dirbantis vyras.

Gyvuoja tik iš aukų

Marijos radijas yra ne pelno siekianti viešoji įstaiga, neturinti jokių komercinių sutarčių, reklaminių sandorių ar paramos iš verslo ar organizacijų. Vienintelis jo išsilaikymo šaltinis – klausytojų aukos, kurių reikia bent 130 tūkst. litų per mėnesį. Patys radijo darbuotojai neužsiima finansų pritraukimu, aukų jie nerenka. Būdai, kaip klausytojai gali finansiškai prisidėti, išvardyti informaciniuose bukletuose, paskelbti internete, primenami ir radijo eteryje. L. Serapinas pasakoja, kad per dešimt gyvavimo metų nė karto nebuvo suaukota daug daugiau ar daug mažiau nei reikalinga, susidaranti suma kiekvieną mėnesį labai panaši. „Keistas reiškinys, kad klausytojai suaukoja tiek, kiek mums reikia. Atitikimas labai subtilus“, – sako jis.

Tik pradėjus veiklą Lietuvoje radijo darbuotojams finansiškai ir profesiškai daug padėjo kolegos iš Italijos. Marijos radijas kartu su 59 kitų šalių transliuotojais priklauso pasaulinei asociacijai World Family of Radio Maria. Pasak L. Serapino, pradžioje tarptautinė parama buvo gyvybiškai svarbi, mat aukotojai neatsirado per vieną dieną. Be to, asociacijos narės – pasiturinčios šalys – pagelbėtų ir šiandien, jei Lietuvos radiją ištiktų finansinė bėda.

Bendradarbiauja daugiau nei šimtas asmenų

Bent 70 kunigų prisideda prie laidų kūrimo. Bendradarbiauja ir parapijų klebonai, ir seminarijų dėstytojai, ir vienuoliai, visa tai atliekama savanorišku pagrindu. Pašnekovas paminėjo keletą, kuriuos labiausiai mėgsta klausytojai: egzorcistas Arnoldas Valkauskas, bažnytinės teisės klausimais pasisakantis Virgilijus Veprauskas, ne vieną rekolekcijų ciklą vedę Šiluvos klebonas Erastas Murauskas, Vilniaus ir Kauno saleziečiai, marijonų vienuoliai. „Kiltų skandalas, jei kurią savaitę jie nepasigirstų eteryje, – su šypsena kalba radijo programų koordinatorius. – Būtų „griekas“ nepaminėti tėvelio Vaclovo Aliulio, kuris bendradarbiauja nuo pat radijo įsikūrimo. Jis veda laidas ir šiuo metu, nepaisant garbingo 93-ejų metų amžiaus“.

Apskritai bendradarbių yra arti šimto, daugelis jų – pasauliečiai. Kai kurie eteryje pasirodo tik kartą per mėnesį, pavyzdžiui, psichoterapeutas prof. Gintautas Vaitoška arba prof. Vilija Targamadzė, kviečianti akademinę bendruomenę eteryje diskutuoti politikos, švietimo, socialiniais klausimais. Didžiausia užduotis Marijos radijo darbuotojams – sukoordinuoti laidų įrašymą bei ištransliavimą.

Taip pat Marijos radijuje bendradarbiauja daugybė savanorių. Vieni budi studijoje, kiti tvarko internete esančius įrašus, juos išvalo nuo pašalinių garsų, treti sėdi prie analoginio pulto ir išleidžia laidas į eterį. Ketvirti turi vežiojamas radijo transliacijos stotis ir į eterį leidžia šv. Mišias iš skirtingų Lietuvos vietų. Tokių asmenų yra kiekvienoje vyskupijoje, sako L. Serapinas. Dar kiti savo parapijose renka radijui aukas, reklamuoja. Savanoriai neretai veikia autonomiškai, Marijos radijo darbuotojams tereikia viską kiek pakoordinuoti, iš anksto duoti užduotis. Yra ir dar viena savanorių rūšis, kuri lyg ir jokio apčiuopiamo darbo neatlieka – maldos savanoriai. Kauno studijoje yra koplyčia ir Marijos radijo darbas kiekvieną dieną prasideda nuo tabernakulio atidarymo Švč. Sakramento garbinimui. Kai kurie savanoriai ateina melstis rožinio, Dievo gailestingumo vainikėlio maldos. Prie savanorių pašnekovas priskiria ir tuos, kurie reguliariai remia Marijos radiją finansiškai.

Daugiau nei radijas

„Pirmas oficialus būdas sužinoti naujienas iš Bažnyčios gyvenimo – rubrika „Žinios iš vyskupijų“. Ją parengti padeda vyskupų referentai spaudai. Kitas šaltinis – internetinis tinklapis katalikai.lt. Trečias – mums talkinantys kunigai bei pasauliečiai. Atvykę į studijas jie pasidalija naujienomis“, – apie tai, kaip pavyksta surinkti žinias iš visos Lietuvos, pasakoja Marijos radijo programų koordinatorius.

Nors Marijos radijas ir pateikia daug aktualios informacijos, jo užduotis nėra vien pranešti žinias. Pasak L. Serapino, Marijos radijo misija – evangelizuoti. „Žmogaus pakvietimas link Dievo, kad susipažintų su Jo pasauliu ir žmonių, kuriuos Jis sukūrė, pasauliu“, – aiškina jis.

Pirmadieniais-šeštadieniais po porą valandų iš ryto ir vakare atskirai nuo radijo veikia klausytojų linija. Tuo metu Kauno studijoje vieši skirtingų sričių specialistai kunigai. Klausytojai užduoda įvairiausius klausimus nuo paprasčiausių, pavyzdžiui, ar kunigas turi teisę parduoti šventintą žvakę, iki, kaip sako pašnekovas, tikrai gilių. Labai dažnai žmonės skambina, norėdami išsiaiškinti tam tikrą Biblijos ištrauką. Ne visada drąsu užduoti klausimą savo parapijos klebonui, tuomet ir skambinama į Marijos radiją. „Koks skirtumas, ar studijoje tuo metu savanoriauja monsinjoras Vytautas Grigaravičius ar Marijos radijo programų direktorius kunigas Gintaras Blužas. Pagaliau, jis jų nepažįsta“, – kalba L. Serapinas.

„Daugelis net ir apsišvietusių žmonių negali suprasti per radiją transliuojamų maldų. Kaip galima melstis rožinį tiesiai į eterį? Tačiau vienu metu meldžiasi didžiulė kariuomenė: vieni prie mašinos vairo, kiti namie, treti pakeliui į kur nors. Tai nebe radijo dalykas“, – apie daugiau nei du šimtus tūkstančių besimeldžiančių radijo klausytojų pasakoja pašnekovas. Taip pat žmonės siunčia į Marijos radiją savo maldos intencijas – prašo, kad eteryje būtų pasimelsta dėl jų rūpesčių.

Kijeve prasidėjus Maidano šturmui, žūstant žmonėms, Lietuvos vyskupai meldėsi rožinį, kalbėjo užtarimo maldą, kurias Marijos radijas transliavo tiesiogiai Ukrainoje. Vietinis Marijos radijas pristatė, kad nesuprantami žodžiai – Lietuvos vyskupų ir tikinčiųjų malda už juos. Rusijos veiksmams Ukrainoje agresyvėjant, Marijos radijas Lietuvoje rengia specialias laidas, suteikia eterį ortodoksams, graikų apeigų katalikams vienuoliams bazilijonams. „Krikščioniškas balsas Jūsų namuose“ skelbia Marijos radijas. „Esame atviri visiems“, – komentuoja L. Serapinas, pastebėjęs, jog budistinių apeigų propaguotojo į eterį neįsileistų, tačiau jei jis norėtų dalyvauti teologinėje diskusijoje su kitais – mielai priimtų.

Klausosi ir netikintys

Marijos radijo antenos dengia beveik visą Lietuvą. Kitose šalyse tai padaryti sunkiau dėl radijo stočių gausos. Pašnekovas pasakojo, jog, pavyzdžiui, Italijoje veikia apie šimtą vien krikščioniškų radijo stočių. Tačiau kiek Marijos radijo klausytojų yra Lietuvoje, L. Serapinas pasakoja nežinąs. „Negalime gauti šitos paslaugos, todėl, kad nedalyvaujame versle, nereikia nustatyti reklamos įkainių, nesame reitinguojami. Nors visi puikiai žino, kad kai kuriose vietose nesigirdi nieko, išskyrus Marijos radiją“, – sako jis. Visgi techninės galimybės radijui išgirsti svarbios tik tuomet, kai jo verta klausyti. Kodėl žmonės renkasi būtent šį radiją? „Daugelis liudija kad mūsų transliacijose vyrauja kita nuotaika. Nėra isterijos, trankaus ritmo, begalinio tempo. Informacija perduodama ne tik per tekstą. Marijos radijas transliuoja ir tokiais kartais užmirštais dažniais“, – atsako pašnekovas.

Viena dalis radijo klausytojų – ligoniai, negalintys išlipti iš lovos. Jie kasdien klauso 12 val. transliuojamų šv. Mišių. L. Serapinas pasakojo, jog pasikeitus jų laikui ar esant techninėms problemoms studijoje netyla telefonai. Taip pat šio radijo klausosi ir netikintys žmonės. Anot programų koordinatoriaus, tai paliudija automobilių servisų darbuotojai: atvarytose tvarkyti mašinose neretai užstatytas Marijos radijas. „Tai rodo, kad turime klausytojų, su kuriais galbūt bažnyčioje niekada nesusitinkame“, – sako L. Serapinas. Pažvelgus į Marijos radijo programą matyti, jog transliuojamos ne tik maldos, šv. Mišios ar giesmės. Pašnekovas pažymi, jog tokios transliacijos užima trečdalį eterio laiko. Kitus du trečdalius dalijasi katechezės bei įvairiausios laidos, skirtos knygų apžvalgai, akademikų diskusijoms, bendruomenių liudijimams, kultūros mylėtojams, šeimoms, jaunimui.

Jau dešimt metų

Paklausus, kas per dešimt gyvavimo metų labiausiai pasikeitė, L. Serapinas atsako, jog žmonės ir muzika. Iš pradžioje programų direktoriaus kunigo Oskaro Petro Volskio sudarytos komandos šiandien dirba tik du asmenys. „Buvo laikų, kai leista profaniška muzika, pavyzdžiui Lotynų Amerikos giesmės ar instrumentinė muzika. Koks indėnų tradicijos ryšis su Bažnyčia?“, – klausia dabartinis programų koordinatorius. Apskritai pastaruoju metu leidžiama daugiau šiuolaikiškos muzikos, ypač protestantų kūrėjų iš JAV dainų. Taip pat eteryje skamba ir daugiau nei anksčiau ortodoksų bažnytinės muzikos. „Kadangi Marijos radijas yra pasaulinio tinklo dalis, galėtume paleisti ir kinų ar filipiniečių šlovinimo giesmes. Turime tokią galimybę, būtų be galo įdomu, tačiau ir rizikinga. Kaip žmonės sureaguos? Dar saugome savo klausytojų jautrumą“, – sako L. Serapinas. Šiuo metu muzika skamba ne tik lietuviškai, bet ir anglų, vokiečių, prancūzų, hebrajų kalbomis.

Pašnekovas pasidalijo svajone, kad atsirastų Marijos radijo studijos kituose miestuose, kad norintiems dalyvauti laidose nereikėtų važiuoti šimtų kilometrų į Kauną ar Vilnių. Pasak jo, kontaktas telefonu ar internetu yra, bet trūksta gyvo ryšio, bendrystės. „Šiuo metu pas brolius pranciškonus Kretingoje statoma maža studija, kur bendruomenė galės savo laidas transliuoti tiesiogiai“, – su džiaugsmu kalba L. Serapinas, turįs ir dar vieną svajonę. Programų koordinatorius norėtų, kad kokybiškos laidos nepražūtų, o būtų išsaugotos kompaktiniuose diskuose ar internete. Laidų archyvai internete lengvai pasiekiami, tačiau, kaip sakė L. Serapinas, tam trūksta viešinimo, o klausytojai dar neišmoko jais naudotis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"