TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Mario Monti: ES plėtra svarbiau už bendrą valiutą

2014 09 15 13:00
Prof. Mario Monti Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Buvęs Italijos premjeras, ekonomikos ir finansų ministras, Europos Komisijos narys, ilgametis Milano Luigi Bocconi universiteto rektorius prof. Mario Monti paskaitą Vilniaus universitete pradėjo nuo trijų skaičių: 435 (universiteto amžius), 10 (Lietuvos narystė Europos Sąjungoje) bei 3,5 (tiek mėnesių liko iki euro įvedimo).

Pirmiausia politikas bei akademikas dalinosi savo įžvalgomis apie ES plėtrą. 2005-aisiais Prancūzijoje organizuotame referendume dėl Europos Konstitucijos dauguma pasisakė prieš, nes baiminosi "santechnikų iš Lenkijos" antplūdžio. O šiandien lenkas Donaldas Tuskas išrinktas Europos Vadovų Tarybos pirmininku, – šmaikščiai pastebėjo kalbėtojas. Pasak jo, lėtesnė ES plėtros strategija būtų buvusi didelė istorinė klaida. Tai ypač svarbu pastarojo meto Rusijos veiksmų kontekste. „Putino Rusija kelia grėsmę ne tik kaimynėms, bet ir visai ES“, – sakė M. Monti, pažymėdamas, jog esama ne tik grėsmių, bet ir galimybių. Anot jo, esame pasmerkti gyventi tame pačiame žemyne. Taip pat jis sakė, jog daug labiau jaudintųsi ir dėl saugumo, ir dėl prekybos, jei nebūtų aiškumo dėl Lietuvos ir kitų naujų ES narių statuso. Anot politiko, ES plėtra svarbesnė nei bendros valiutos kūrimas.

Tačiau kalbėta ir apie ją. „Neįmanoma pervertinti pasiruošimo valiutos įvedimui svarbos, kad būtų išvengta pagrindinių prekių kainų šuolio“, – kalbėjo M. Monti. Pavyzdžiui, Italijoje įvedus eurą, entuziazmas dėl jo buvo sumažėjęs, nes smarkiai padidėjo picos kaina. Nors pats euro įsivedimas 2002 metais kartu su tokiomis šalimis kaip Prancūzija ar Vokietija daug kam buvo netikėtas ir pavyko tik dėl didžiulio visuomenės palaikymo. Pasak jo, bendra valiuta – tik aisbergo viršūnė, esminiai pokyčiai vyksta monetarinėje bei kitoje politikoje. M. Monti didžiuojasi, kad Italija prisijungė prie euro zonos būtent tada ir teigia, jog iš esmės klaidinga kalbėti apie euro, kuris lyginant su doleriu yra stiprus, krizę. Jis pabrėžė, jog patyrėme fiskalinę bei bankų krizę, o ne euro.

Italija yra Pietų Europos šalis, tačiau sugebėjo išsilaikyti krizės akivaizdoje savo pastangomis, - toliau apie savo gimtąją šalį tęsė M. Monti. Italija atsisakė Tarptautinio valiutos fondo pagalbos, vienintelė Pietų Europoje turi mažesnį nei 3 proc. biudžeto deficitą. Pasak politiko, europiečiai turi daugybę prietarų vieni apie kitus, ypač nesusikalbėjimas ryškus tarp Šiaurės ir Pietų. Vokietija, Suomija, Nyderlandai galvojo, jog Italijos finansų sistema sprogs ir M. Monti pasakojo turėjęs įdėti daug pastangų, kad įrodytų priešingai. Pasak jo, manoma, kad šalys prie Viduržiemio jūros, kur šviečia saulė ir žmonės mėgaujasi geru maistu, būtinai yra prasiskolinę. Italija prisidėjo gelbėjant Graikiją reikšmingiau nei Vokietija ar Prancūzija, pastebėjo M. Monti.

Kalbėdamas apie Rytų ir Vidurio Europą M. Monti sakė, jog mes esame ir galime būti ES ekonominis variklis bei išeitis iš krizės. Naujų šalių narių ekonominė kultūra bei vykdoma politika labiau dera su Europos poreikiais. Pasak M. Monti, senosios narės yra intravertės – siekia išsaugoti įvairias privilegijas tam tikroms socialinėms grupėms, neturi noro konkurencijai, reformoms. Kad bendra valiuta leistų pasiekti gerus ekonominius rezultatus, reikalinga, kad bendra rinka funkcionuotų kaip įmanoma tobuliau. Tačiau tam esama nemažai apribojimų, pavyzdžiui, vienos šalies narės išduodamų diplomų pripažinimas kitoje. Didžiosios šalys, ilgiau esančios ES, be savo stiprybių turi ir ryškių minusų, tarp kurių pagrindiniu M. Monti įvardijo uždarumą. Tačiau pasidžiaugė, jog Italija pastaraisiais metais ima atsiverti europiečiams.

„Manau, kad Europoje ryškūs du požymiai – mažai entuziazmo rinkos ekonomikos jėgoms ir mažai pasišventimo antreprenerystei“, – kalbėjo M. Monti. Anot jo, vis dar linkstame pasitikėti viešuoju sektoriumi. Politikas teigė, jog europiečiai griežčiau nei jų kolegos iš JAV turėtų tvarkytis su konkurencijos pažeidimais. „Jei norime atviros ir konkurencingos rinkos, turime būti budrūs“, – sakė jis, akcentuodamas rimtą požiūrį į įmones, susijusias su valdančiaisiais politikais, monopolijas, oligopolijas.

Paskaitoje M. Monti užsiminė ir apie bendrą ES užsienio politiką. Jis patikino, jog naujoji vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Federica Mogerini puikiai supranta Putino Rusijos keliamas grėsmes. „Galite atsipalaiduoti“, – sakė politikas. Kalbant apie Didžiąją Britaniją, kur po kelių metų žadama rengti referendumą dėl narystės ES, M. Monti sakė, jog tikisi, kad britai savęs neizoliuos. Pasak jo, jų požiūris galėtų mesti iššūkį ir kitoms ES narėms rimčiau žiūrėti į bendrą rinką, kad ji iš tiesų būtų prioritetas. Vokietija daugeliu atžvilgiu yra pavyzdys ekonomikos vadyboje, tačiau atsilieka rinkos atvėrimo išorei procese, teigė M. Monti. Jo nuomone, reikalingi pokyčiai, kad kitoms narėms būtų padedama ne tiesioginiu finansavimu, o bendra ekonomine veikla.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"