TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Masonai: nevieši ir nesislapstantys

2010 11 22 0:00
A.Brazauskas apie masonus LŽ pasakojo "iš pirmų lūpų".
Alinos Ožič nuotrauka

Savaitgalį seniausia ir paslaptingiausia lietuviška laisvųjų mūrininkų - masonų - ložė "Uolusis lietuvis" minėjo savo 230-ąsias įkūrimo metines. Šia jiems iškilia proga LŽ kalbino mistika apipintos masonų brolijos narius, paprastai nesiveržiančius viešumon.

Į oficialų renginį - tarptautinę mokslinę konferenciją "Laisvoji mūrininkija pasaulyje ir Lietuvoje: tradicija ir dabartis" LŽ nuvedė sveikas smalsumas. Juk ne kiekvieną dieną pasitaiko proga pamatyti "gyvus" masonus. Lietuvos nacionaliniame muziejuje vykusioje konferencijoje tarp laisvaisiais mūrininkais save vadinančių solidžių vyrų buvo įdomu išvysti ir keletą pažįstamų veidų - interneto portalo Balsas.lt redaktorių Arūną Brazauską, verslininką ir buvusį Seimo narį Kęstutį Skerbį bei Lietuvos literatūros kritiką rašytoją Algimantą Bučį.

Netikėtai atviras pokalbis

Tarp kostiumuotų žilagalvių konferencijos dalyvių bene pusė kalbėjo ne lietuvių kalba. Į renginį skaityti pranešimų buvo pakviesti svečiai iš Skandinavijos, Rusijos, Baltarusijos, Turkijos, Vokietijos, Lenkijos, Latvijos bei Estijos. Per vieną iš kavos pertraukėlių LŽ kalbino portalo Balsas.lt redaktorių A.Brazauską. "Arūnai, tu masonas?" - A.Brazausko klausimas nenustebino. "Oi, ne, tau aš - ne masonas", - gurkšnodamas kavą iš popierinio puodelio žurnalistei žavingai nusišiepė jis. Tačiau išgirdęs nuoširdų norą palytėti tikrą masoną - tamplierių palikuonį, A.Brazauskas atkišo kostiumo rankovę. "Na, gerai, pačiupinėk", - ištarė šis masonų konferencijos dalyvis.

- Kodėl laisvųjų mūrininkų brolijos ložę gaubia tokia paslaptis?

- Nežinau, ar čia labai didelė paslaptis. Organizacija registruota pagal Lietuvos įstatymus, absoliučiai legali. Tereikia žinoti, kaip jų ieškoti. Yra Didžiosios ložės interneto portalas, kuriame pateikiama visa informacija apie Lietuvoje veikiančias laisvųjų mūrininkų ložes. Tad nėra jokių paslapčių.

- Kiek yra masonų ložių mūsų krašte?

- Oficialiai pripažįstamos, vadinamosios reguliariosios, Lietuvoje yra keturios. Tačiau yra ir neregistruotų.

- Kas yra masonų ložė?

- Kai susiduri su šiuo reiškiniu, išryškėja tam tikra kalbėjimo logika. Iš tikrųjų sunku apibrėžti vienareikšmiškai. Prie masonybės kiekvienas prieina iš labai skirtingų pozicijų.

- Viskas kažkaip miglota... Matyt, ne veltui pasaulyje paplito posakiai - "žydų-masonų sąmokslas", "dėl visko kalti masonai"?

- Labai lengva paaiškinti, kodėl taip atsitiko. Visų pirma - pati masonija atsirado XVIII amžiuje Anglijoje ir plito Didžiosios Britanijos imperijoje bei Europoje. Tačiau istorikai masonus kildina dar iš Tamplierių ordino, sunaikinto 1312-aisiais. Su britų imperiniais užkariavimais masonų judėjimui išsiplitus po užvaldytas šalis, užkariautieji savo nepasitenkinimą jais perkėlė ir į jų "importuotas" organizacijas, tarp jų ir masonų ložes. Kitu aspektu ši organizacija yra krikščionybės konkurentė, tad aršiausi teiginiai apie masonų sąmokslą ateina iš katalikų ir stačiatikių. Masonų ložė yra organizacija, kuriai nelabai rūpi viešieji ryšiai, todėl ir atsiranda jos mistifikavimas. Pagal laisvųjų mūrininkų regulą nė vienas masonas pirštu nerodys, kuris asmuo yra jo brolis masonas. Jis gali tai pasakyti tik apie save. Arba nepasakyti...

- Tai kam tas slapukavimas?

- Niekas ir neslepia, kiekvienas sprendžia, kiek apie tai kalbėti. Dabar gyvename po daugelio istorinių lūžių. Dabartinė masonija skiriasi nuo ankstesnės. Kažkada senais gerais laikais į masonų ložę buvo sutrauktas visas visuomenės elitas, tad lyg ir nebuvo prieš ką ir kam aiškintis.

-Tad plebėjų į ložę nepriimate?

- Kodėl ne? Kaip tik plebėjai ir priimami. Juk mūrininko profesija - ne elitinė. Tačiau masonijoje yra mistinis, filosofinis, religinis turinys, naudojami skaičiai, simboliai. Jie traukia kaip ir tradicinė religinė filosofija, simbolika.

- Ar masonystė padeda daryti karjerą?

- Na, tai yra tam tikras stimulas. Masonai susieti tarpusavio ryšiu, jie turi pažinčių. Tai, matyt, padeda.

- Moterų į organizaciją nepriimate?

- Ši konkreti masonų pakraipa, kuriai priklauso Lietuvos masonai, - ne. Tačiau kitos atšakos priima.

- Kiek jūsų, masonų, iš viso yra Lietuvoje?

- Koks šimtas, ne daugiau.

Už pinigus nenusipirksi

Tarp masonų konferencijos dalyvių kiek ekscentriška išvaizda - klasikiniu kostiumu, tačiau pasiūtu iš odos, o ne kostiuminio audinio, - išsiskyrė buvęs Seimo narys K.Skrebys. Po pokalbio su buvusiu Seimo nariu paaiškėjo, kad K.Skrebys masonų brolijai priklauso jau dešimtmetį. Paklaustas, kodėl tapo masonų ložės nariu, verslininkas tik šyptelėjo. "Pasak vieno laisvųjų mūrininkų apibūdinimo, ši draugija gerą vyrą daro dar geresnį. Teoriškai kiekvienas vyras, sulaukęs 21 metų, gali tapti masonu. Tėra vienintelė sąlyga, kurią jis privalo atitikti, - jis turi būti laisvas, gerovės sampratą atitinkantis vyras (angl. good standing man). Tačiau leidimo priklausyti laisvųjų mūrininkų brolijai neįmanoma nusipirkti už jokius pinigus. Masonybės reikia ieškoti, ja domėtis", - tikino K.Skrebys.

Šiuolaikinės Lietuvos Laisvųjų mūrininkų (masonų) ložės:

Ložė "Uolusis lietuvis", įkurta 1780 m., atkurta 1999-ųjų gegužės 22 d. Vilniuje.

Ložė "Renaissance" įkurta 1993 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje.

Ložė "Vilnius Orient" įsteigta 1995 m. liepos 15 d. Vilniuje.

Lietuvos didžioji ložė įsteigta 2002 m. balandžio 13 d. Vilniuje. 2004-aisiais ši organizacija pripažinta Jungtinės Anglijos Didžiosios ložės teisėta ir reguliaria lože.

"Švento Jono" ložė įsteigta Kaune 2005 m. spalio 15-ąją.

Masonai - etinis judėjimas, skelbiantis dorovinį tobulinimąsi. Jam būdinga mecenatystė, labdara, švietimo idėjos. Masonų simboliai - mentė (mūrininkų įrankis skiediniui krėsti), 24 colių matuoklė, kūjis, gulsčiukas, kampainis. Simbolinės spalvos - šviesiai mėlyna, raudona.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"