TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Mažais žingsniais pirmyn

2016 09 30 6:00

Sostinės meras Remigijus Šimašius sako, kad sulaukęs asmeninių svečių iš tolimos šalies, juos pasivaikščioti pakviestų šįmet atnaujinta Neries krantine. Anksčiau grandioziniais projektais garsėjusiame Vilniuje pastaruoju metu daugiau dėmesio skiriama šaligatviams, spūstims ir daugiabučių rajonų integracijai.

Pastaruoju metu Vilniui veriasi naujos perspektyvos: po ilgai trukusių ginčų su Vyriausybe pagaliau pasirašyta taikos sutartis dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies, pagal kurią per trejus metus sostinei bus pervesta 55,8 mln. eurų kompensacijos. Be to, rugsėjo viduryje su Europos investicijų banku (EIB) sutarta dėl pirmosios 50 mln. eurų paskolos dalies – 25 mln. eurų – suteikimo miesto investicijų programai įgyvendinti.

„Jei pastaruosius kelerius metus pati savivaldybė jau nebesugebėdavo pasiskolinti lėšų rinkose, o miesto skolas pardavinėjusios savivaldybės įmonės jas siūlydavo už 5 proc. metinių palūkanų, tai pagal susitarimą su EIB metinės palūkanos tesieks 0,38 proc. Tai laibai svarbus ženklas rinkai: juk dabar Vilniaus savivaldybės ir Vyriausybės finansavimo sąlygos nebelabai skiriasi, kas dar visai neseniai atrodė nepasiekiamas uždavinys“, – interviu dienraščio „Lietuvos žinios“ priedui „Vilnius kviečia“ sako sostinės meras R. Šimašius.

Dėmesys daugiabučių rajonams

– Susitaikius su Vyriausybe, Vilnių per trejus metus pasieks 55,8 mln. eurų. Susitarėte ir dėl paskolos su EIB. Ar tai leis planuoti didesnius darbus?

– Pagal taikos sutartį su Vyriausybe, jos pervesti pinigai bus skirti miesto skolos grąžinimui. Nors pastaruosius pusantrų metų įsiskolinimai stabiliai mažėjo – tik šįmet „susitraukė“ daugiau kaip 14 mln. eurų – skola vis dar sudaro 368,9 mln. eurų. Mano tikslas – pasiekti, kad absoliučiais skaičiais įsiskolinimai mažėtų. Tai nereiškia, kad žadame sumažinti skolas, pavyzdžiui, dvigubai. Kai kuriais atvejais nebijotume net tam tikro įsiskolinimo paaugimo, svarbu, kad situacija būtų valdoma.

Dabar, kai atsiranda finansavimo galimybės, galėsime vystyti didesnius projektus. Tačiau net elementarūs miesto gyvavimui būtini sprendimai – dėl naujų gatvių, šaligatvių, viešųjų erdvių – galimi tik tada, kai finansinė „sveikata“ tai leidžia.

– Kartais susidaro įspūdis, kad, kalbant apie Vilnių, minimas tik miesto centras, o gyvenamieji rajonai tarsi egzistuoja kažkur kitur. Kaip ketinama juos priartinti prie sostinės?

– Daugiabučių rajonuose gyvena 60 proc. vilniečių, tačiau investicijos į sostinę ilgą laiką juos kažkodėl aplenkdavo. Tie rajonai turi privalumų, bet jų trūkumai irgi akivaizdūs. Didžiausia problema ta, kad juose negali maloniai praleisti laiko, bet turi lyg į ekskursiją važiuoti į miesto centrą.

Todėl šiemet pradėjome gyvenamosios aplinkos gerinimo programą, apimančią kiemų sutvarkymą, šaligatvių tiesimą, gatvių asfaltavimą. Ne mažiau dėmesio skiriame ir viešosioms erdvėms: siekiame, kad kelių minučių atstumu nuo žmogaus laiptinės būtų prieinama patraukli laikui leisti vieta. Ateityje gyvenamuosiuose rajonuose turėtų atsirasti 30–35 nauji skverai – po 10 kasmet.

Aplinkkelis – iki Kalėdų

– Didelių diskusijų tema yra Vilniaus spūstys: automobilių „kamščiuose“ stringantys miestiečiai aiškina, kad jos nemažėja?

– Žmonės visiškai teisūs, bet yra keli niuansai. Visų pirma, ačiū dievui, miestas ne traukiasi, bet auga, o juk greičiausiai spūstys sumažėja ten, kur nebelieka gyventojų. Kitas dalykas, kad „kamščiai“ mažėja dėl tinkamų investicijų ir protingos politikos. Labai tikiuosi, kad rimtu postūmiu sprendžiant šią problemą taps užbaigtas Vakarinis aplinkkelis. Pagal sutartį aplinkkelis turėtų būti atidarytas kitą pavasarį, tačiau rangovai žada, kad tai įvyks ne vėliau kaip iki šių Kalėdų.

Ne mažiau svarbus ir viešasis transportas. Kol kas ne visi drįsta juo naudotis. Aktualiausia tema – autobusių ir troleibusų būklė. Esame numatę, kad maždaug po metų su trupučiu Vilniuje važinės daugiau kaip 200 naujų viešojo transporto priemonių. Dalį turėtų parūpinti privatus operatorius, kuriam atrinkti jau paskelbtas konkursas, kitus, jei pritars miesto taryba, įsigis savivaldybės įmonė „Vilniaus viešasis transportas“, planuojanti pirkti 150 naujų autobusių ir keliasdešimt troleibusų, panaudojant Europos Sąjungos paramos lėšas.

Rimtai imamės ir A juostų, skirtų viešajam transportui, kontrolės.

– Prieš kurį laiką Vilniuje kryžiavosi ietys dėl metro ar tramvajaus būtinybės. Ar palaikote kurią nors pusę?

– Yra žmonių, kurie, sėdėdami ant sofos, įsivaizduoja, kaip kada nors bėgs Olimpiadoje. Ir jūsų minėti vajai buvo panašūs. Visų pirma, miesto viešasis transportas turi funkcionuoti. Mano planas – per likusius 2,5 metų iki kadencijos pabaigos pasiekti, kad dabartinė sistema būtų patraukli vilniečiams. Kita vertus, augant miestui, reikės galvoti apie rimtesnius pokyčius. Asmeniškai manau, jog ateis laikas, kai Vilniuje bus metro linija. Bet tai ilgesnės perspektyvos klausimas.

„Balvonų“ ateitis nulemta

– Prieš kurį laiką savivaldybė paskelbė projektą „Atgimstanti Neris“. Ar didžioji Vilniaus upė pagaliau bus pradėta naudoti kaip dar viena transporto arterija?

– Labai norėtųsi išnaudoti Nerį kaip transporto ašį. Bet tai labai sudėtingas iššūkis – ne tik dėl to, kad upė žiemą užšąla, bet ir todėl, kad jau prie Vilngio parko prasideda seklumos, trukdančios judėti bet kokiam didesniam laiveliui. Žinoma, pramoginiai laivai plaukioja, sieksime, kad jų būtų daugiau.

Iš kitos pusės, Neris yra natūrali miesto ašis, žmonių traukos centras. Norime, kad palei ją būtų galima judėti, žvalgytis, ilsėtis. Todėl baigiame atnaujinti 6 kilometrus senosios krantinės, ją pratęsia atnaujinti gamtiniai takai. Ar žinote, kad jau dabar nuo Žvėryno iki parodų rūmų „Litexpo“ Lazdynuose galima nueiti pėsčiomis paupiu? Atstumas – vos du kilometrai. Panašus kelias – Antakalnyje, nuo Vileišio gatvės Valakampių link.

– Ar Žvėryno arba Valakampių link einančius vilniečius lydės sovietinių Žaliojo tilto skulptūrų žvilgsniai – juk teigta, kad pernai liepą jos nukeltos laikinai, restauracijai?

– Aš nematau jokios realistinės galimybės ir poreikio, kad tos skulptūros grįžtų. Statyti ką nors kita ant likusių postamentų reikalo kol kas irgi nematau. Prieš nuimant skulptūras, aršiai diskutuota, ar be „balvonų“ jis atrodys proporcingai. Tačiau, mano manymu, dabar jis tapo tarsi „lengvesnis“, atsivėrė platesnės erdvės.

Akivaizdu, kad tos skultūros buvo tapusios stabais, primenančiais sovietinę praeitį. Blogiausia, kas galėtų įvykti – tai vieną stabą pakeisti kitu. Ta vieta turi tapti lengvesnė, demokratiškesnė ir nesusijusi su garbinimu. Toks lengvas tiltas, kuriuo norsi pereiti.

Viltis dėl šildymo kainų

– Šiuo metu vilniečiams didžiausią galvos skausmą kelia artėjantis šildymo sezonas. Pernai panašiu metu nerimavote, kad „Vilniaus energijos“ valdytojai gali sąmoningai miestiečiams pakelti šildymo kainas. Ko laukti šiais metais?

– Šildymo sezonas bus sudėtingas – pirmiausia dėl to, kad baigiame perimti „Vilniaus energiją“ iš bendrovės „Dalkia“, ir tikrai meluočiau, jei sakyčiau, jog tas procesas sklandus.

Jei kalbėtume apie šilumos kainą varotojams, tai galutinių skaičių, kokia ji bus naująjį sezoną, dar neturime. Tikiuosi teigiamų tendencijų – šis mokestis neturėtų didėti, nors, tarkime, praėjusiais metais pamatėme akivaizdų manipuliavimą įvairiomis dedamosiomis. Per rinkimus prieš pusantrų metų sakiau, kad šildymo kaina miestiečiams turėtų mažėti apie 20 procentų: jau praėjusį sezoną didelių pastangų dėka ji šiek tiek krito, panašaus rezultato tikimės ir toliau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"