TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Mažieji bėgliai šokdina policiją

2007 11 06 0:00
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Policijos pareigūnai daug laiko ir jėgų aukoja ieškodami iš namų pabėgusių vaikų, nors šie dažnai dingsta vos kelioms dienoms ir vėliau grįžta patys.

Įstatymas reikalauja, kad dingus bet kokiam asmeniui būtų nedelsiant pradėta jo paieška. Ypač skubiai ikiteisminis tyrimas pradedamas, jei prapuola nepilnametis. Vien Vilniaus 7-ajame policijos komisariate praėjusią savaitę buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai. Pareigūnai gavo pareiškimus dėl dviejų iš namų išėjusių ir negrįžusių mergaičių. Po kelių dienų viena jų pati parėjo namo. Paaiškėjo, kad prasidėjus mokinių atostogoms paauglė, neperspėjusi tėvų, nutarė pasilinksminti su draugais. Antros mergaitės tebeieškoma.

Namo nenori

Vilniaus 7-ojo policijos komisariato viršininkas Gintaras Barzdukas LŽ teigė, esą pareigūnai neabejoja, jog dingusi paauglė gyva ir sveika. Ji atsiliepia į mobiliojo telefono skambučius, tačiau grįžti namo nenori. Policininkai vis tiek priversti jos ieškoti. "Tokios paieškos suryja daug laiko ir lėšų. Užuot dirbę kitus skubius darbus, pareigūnai ieško dingusių vaikų, kurie tiesiog patraukia keletui dienų pasilinksminti", - pasakojo komisariato viršininkas.

Pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl nepilnamečio dingimo pareigūnai priversti ne tik važinėti ir jo ieškoti. Tokiais atvejais išsiunčiami pranešimai elektroniniu paštu, faksu. Juos tenka siųsti į visus teritorinius policijos padalinius, pasieniečiams, kitoms tarnyboms.

Vilniaus 4-ojo policijos komisariato viršininkas Igoris Vološinovas pabrėžė, kad įmanoma lengvai apskaičiuoti, kiek tokios bergždžios pastangos kainuoja. "Vienas tyrėjas per dieną uždirba apie 60 litų. Pridėkite išlaidas benzinui, popieriui, kitoms reikmėms", - kalbėjo pareigūnas.

Nuolatinius bėglius gerai pažįsta

I.Vološinovas nė kiek neabejoja, kad su šia problema susiduria visų teritorinių policijos įstaigų vadovai. Jau daug metų dirbantis pareigūnas kai kuriuos bėglius pažįsta asmeniškai. Jie iš namų sprunka bent keletą kartų per metus. Komisariato vadovas prisiminė atvejį, kai visa policija buvo sukelta ant kojų. Tąkart iš namų dingo paauglė, pasiėmusi motinos sutaupytus maždaug 2 tūkst. litų.

"Vos prasidėjus ikiteisminiam tyrimui nujaučiau, kur ji gali būti, - pasakojo I.Vološinovas. - Buvo vasara, tad ir pasakiau, kad mergaitė tikriausiai išvažiavo prie jūros."

Praėjus kelioms neramioms dienoms paauglė pati grįžo namo. Paaiškėjo, kad pasiėmusi pinigus ji išties išvažiavo pramogauti į Palangą. Norėdama numaldyti motinos pyktį dukra net dovanų jai iš kurorto parvežė - pripirko gintaro.

Glaudžiasi apleistame name

Pareigūnai gerai žino ir dviejų broliukų iš Naujosios Vilnios klystkelius. Jie iš namų sprunka taip dažnai, kad gavę eilinį pranešimą apie vaikų dingimą policininkai ir jaudinasi ne taip smarkiai. Broliai randami palyginti lengvai. Už Vilniaus, netoli ežerų, jie yra susiradę negyvenamą namelį, kuriame ir prisiglaudžia. Vasarą, kai šilta, vaikai verčiasi rinkdami poilsiautojų prie ežerų paliekamus butelius. Į namus brolių netraukia. Vilniaus 4-ojo policijos komisariato viršininkui jie yra prasitarę, kad gyvena laisvai, per dieną už parduotus butelius kartais susirenka net iki 50 litų. Pareigūnai apvažiuoja ežerų pakrantes, apsilanko apleistame namelyje ir neklaužadas parveža namo.

Lemia santykiai šeimoje

Iš namų bėgantys vaikai, pasak pareigūnų, paprastai grįžta po dviejų-keturių dienų. I.Vološinovo patirtis sako, kad jei vaikas per tiek laiko neatsiranda, būtina rimtai susirūpinti. Ilgiau stengiasi negrįžti tie, kurie namuose buvo įskaudinti.

"Vaikas kur kas jautriau į viską reaguoja. Kartais atėjusių pranešti apie vaiko dingimą tėvų klausiame, ar nebuvo kokio konflikto. Beveik visada jie atsako neigiamai. Taip kalbėdami jie paprastai nemeluoja, nes dažnai patys būna pamiršę tai, kas jiems atrodo dėmesio neverta smulkmena", - pasakojo I.Vološinovas.

Tačiau pareigūnams radus vaiką šis aiškina kitaip. Tai gali būti koks menkniekis, ne vietoje pasakytas žodis, tačiau vaikui jis sukelia didelę nuoskaudą.

Lietuvos psichologų sąjungos pirmininkas, "Vaikų linijos" vadovas Robertas Povilaitis LŽ teigė, kad bet kokiu atveju, jei paauglys negrįžta namo, priežasties derėtų ieškoti jo santykiuose su tėvais ar kitais šeimos nariais. "Bėgimas iš namų neabejotinai byloja apie kokią nors bėdą", - įsitikinęs "Vaikų linijos" vadovas.

Atsako tėvai arba globėjai

Jei iš namų dingsta suaugęs žmogus, jis gali pareikalauti, kad pareigūnai apie jo buvimo vietą nepraneštų artimiesiems. Pasak I.Vološinovo, tokia teise pasinaudojama ne taip jau retai.

Tačiau nepilnametis tokios teisės neturi - jis grąžinamas į šeimą. Tačiau jei namuose, kaip minėjo R.Povilaitis, nėra darnos, vaikai iš jų sprunka nuolat. Ir policija čia bejėgė.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė pripažįsta, kad policijos galimybės ir pajėgos tokiais atvejais labai ribotos. "Už vaiką atsako tėvai arba globėjai. Tai jie turėtų pasirūpinti, kad šeimoje būtų darna ir vaikui nekiltų noro bėgti iš namų", - pabrėžė ji.

Trys grupės

Pasak kontrolierės, per savo darbo praktiką ji išmoko šeimas skirstyti į tris grupes. Pirmoji - vadinamosios socialinės rizikos šeimos, kurioms reikia pagalbos. Tokiuose namuose vaikai nemato nieko gera, kas skatintų juose būti. Antroji grupė - vidutines pajamas turinčios šeimos. Pastebėta, kad jose dėl vaikų būna mažiausia bėdų. Ir trečioji grupė - labai gerai materialiai apsirūpinusios šeimos. "Tačiau norėdami gerai apsirūpinti tėvai privalo daug dirbti, kilti karjeros laiptais ir panašiai. Tuomet bendravimas su vaiku apsiriboja pasiteiravimu, ar šis pavalgė, ir dosniais kišenpinigiais", - pasakojo R.Šalaševičiūtė. Ji pastebėjo, kad iš namų dažniausiai bėga pirmosios ir trečiosios grupės šeimų vaikai. Pirmiesiems namie bloga, o antrieji tiesiog nesulaukia dėmesio ir turi pakankamai pinigų keletą dienų pagyventi pas draugus. Kontrolierė apstulbo sužinojusi, kad vaikams per dieną kai kurie tėvai kartais skiria 100-200 litų. Esą taip ugdomi vaiko įpročiai deramai elgtis su pinigais. R.Šalaševičiūtė su tokia nuostata kategoriškai nesutinka. Pinigingi vaikai dažnai juos panaudoja tam, kad paverstų klasės draugus savo tarnais. Šie už nedidelį atlyginimą nešioja kuprinę ar vykdo kitus bendraamžių įgeidžius.

Svarbiausia - švietimas

Policininkai gali grąžinti bėglius namo, gali net pasirūpinti, kad jis reikalui esant patektų į globos namus. Tačiau pareigūnai vaikams nepadės sutarti su šeimos nariais, negalės pasiekti, kad tokių bėglių būtų mažiau.

Šiuo metu yra daugybė programų, orientuotų į vadinamuosius sunkius vaikus. Tačiau R.Šalaševičiūtė nemano, kad jos efektyvios tais atvejais, kai vaikas tiesiog nenori būti šeimoje. "Dabar pabrėžiame, koks svarbus šeimų švietimas. Tačiau jei tėvai turi savo gyvenimą, yra labai užsiėmę, juos labai sunku į šį procesą įtraukti", - karčiai komentavo kontrolierė. Tėvų susirinkimai mokyklose galėtų prie to prisidėti, tačiau jie dažniausiai tėra formalumas.

Reikia pagalbos

Vaikams galėtų padėti socialiniai darbuotojai. Tai pagrindinis žmogus mokykloje, kuris palaiko ryšį tarp moksleivių, jų tėvų ir pedagogų. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga yra nustačiusi, kad socialinių pedagogų autoritetas mokyklose tikrai didelis. Vadinasi, vaikams reikia tokių žmonių. Tačiau jų katastrofiškai trūksta.

Lietuvoje yra apie 1,5 tūkst. mokyklų. Jose dirba apie 1200 socialinių pedagogų. Akivaizdu, kad jie nepajėgūs padėti visiems.

Kiekvienoje seniūnijoje taip pat dirba po vieną žmogų, užsiimantį šeimos ir vaiko reikalais. Tačiau, pasak R.Šalavičiūtės, dažnai jie neturi tinkamo išsilavinimo. Be to, jiems niekas neskiria automobilio, tad ir apvažiuoti visų kaimų, kad susipažintų su šeimomis, tiesiog negali.

Šeimai ir vaikui padėti turintys darbuotojai priklauso ne Vaikų teisių apsaugos tarnybai (VTAT), o socialinės paramos skyriams, tad dažnai VTAT disponuoja informacija apie kokią nors šeimą, o seniūnijos darbuotojas - ne.

Dar vienas būdas padėčiai gerinti - socializacijos centrai. Toks centras kol kas tėra vienas, skirtas mergaitėms. Jis įsikūręs Vilniuje. Vaikai, dėl kurių nuolat kyla problemų, tokiuose centruose gyventų nebendraudami su neigiamą poveikį jiems darančiais aplinkiniais. Numatyta įsteigti keturis socializacijos centrus - po du berniukams ir mergaitėms - Šiauliuose, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Alytuje.

R.Šalaševičiūtė tikisi, kad derinant visas išvardytas priemones pavyks sumažinti pabėgimų skaičių. Nes tai, kad policija ieško vaikų ir grąžina juos į namus, kuriuose šie nenori būti, tikrai nėra geriausia išeitis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"