TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Mecenatų dovanos - laukiamos, jų gimtinės - pamirštos

2007 01 11 0:00
Magdalenai Birutei Stankūnienei tėviškės tema pernelyg skaudi.
Autoriaus nuotrauka

Dailės galerija, dešimtys paveikslų Marijampolėje, tūkstančiai eksponatų Vilkaviškio krašto muziejui, dovanos Rokiškio, Molėtų, Rietavo ir kitų kraštų muziejams, bibliotekoms. Toks yra JAV gyvenančios Magdalenos Birutės Stankūnienės indėlis į dabartinę Lietuvos kultūrą. Deja, jos tėviškėje Vilkaviškio rajone Oželių kaime veši dilgėlės ir kiečiai.

Kai prieš metus į Lietuvą atvykusiai garbaus amžiaus Birutei Stankūnienei Vilkaviškio muziejininkai užsiminė, kad jau tuščia jos gimtoji sodyba ir ją muziejaus darbuotojai įamžino fotografijose, mecenatė tik apsiverkė ir paprašė apie tai nekalbėti, nes jai gimtinė - pernelyg skaudi tema.

Būta pavyzdinės sodybos

Pokario metais Stankūnų šeima buvo išblaškyta. Vieni pabėgo į Vakarus, kitiems teko patirti tremtinių dalią. Sodybą tuometinė valdžia nacionalizavo ir joje apgyvendino visiškai svetimas šeimas. Kurį laiką jos sugebėjo sodybą dar prižiūrėti, tvarkyti senstantį namą. Bet laikai keitėsi, keitėsi ir Stankūnynėje (taip sodybą vadino vietos gyventojai) gyvenusios šeimos. Deja, pokyčiai nebuvo į gera... Prieš karą buvusi pavyzdinė ir labai gražiai sutvarkyta sodyba šiandien stovi apleista, nušiurusi, apaugusi žolėmis. Iš trobesių jau greitai nieko gali ir nebelikti.

- Gal jau kokie treji metai, kaip čia niekas negyvena, - LŽ pasakojo netoli gyvenantis Pranas Latvinskas. Jis pastebėjo, kad pastaruoju metu atsiranda vis daugiau besidominčiųjų šia sodyba. Deja, ji traukia ne tik muziejininkus, bet ir ilgapirščius.

- Vieną dieną Pilviškių seniūnas užkala langus ir duris, o kitą dieną, žiūrėk, jau vėl atlupti. Vietos žmonės to nedaro, iš toliau svetimi atvažiuoja, - sakė Latvinskas.

Nėra kam rūpintis

Stankūnynėje išlikęs mūrinis gyvenamasis namas, unikali medinė klėtis, buvusi padarginė, kumetynas. Vyriškis pasakojo, kad kažkada maždaug trijų hektarų ploto sodybą supo net trys sodai, bet dabar jie prašyte prašosi šeimininko rankos - medžius reikia genėti, išpjauti krūmynus. Tiesa, to kas išnešta ilgapirščių iš gyvenamojo namo - krosnies plytų ir koklių, grindų ir pertvarų lentų, jau niekados nesugrąžinsi.

- Šią sodybą dar galima "prikelti", tik reikia noro ir nemažai darbo. Vienais metais, besirūpinant seniūnui, kiek sutvarkėme jos aplinką, išlyginome į ją vedantį kelią, bet to neužtenka, reikia, kad nuolat kas nors ją tvarkytų, - svarstė kaimynas. Deja, pasak pašnekovo, nuolat rūpintis sodyba nėra kam.

Visas daugiau kaip 80 hektarų ūkis yra grąžintas Stankūnienės broliui Jonui Vytautui Stankūnui. Tačiau ir šis, kaip ir pati mecenatė, gyvena JAV, yra garbaus amžiaus ir sodyba pasirūpinti nelabai pajėgia. Jis tik išnuomojo dirbamas žemes, o pati sodyba taip ir liko neprižiūrima.

Garbės reikalas

Nemažai apie Stankūnienės kūrybą rašiusi žurnalistė Aldona Žemaitytė teigia, kad praėjusią vasarą, kai ji dalyvavo Pilviškių krašte surengtoje etnografinėje ekspedicijoje, renkant medžiagą knygai "Pilviškių valsčius", iki Stankūnų sodybos nebuvo įmanoma nusigauti per žmogaus ūgio dilgėles ir menkaverčius krūmynus.

- Dailininkė Lietuvai buvo dosni. Vien Vilkaviškio krašto muziejaus rinkiniuose saugoma per 7000 jos palikimo vienetų - daugiau kaip 200 dailės kūrinių, gausybė nuotraukų, suvenyrų. Muziejuje saugoma ir Stankūnienės giminaičių dovanotų dokumentų, jų kurtų audinių, keramikos, - pasakojo apie kraštietės nuopelnus Žemaitytė. - Be to, mecenatė dar skyrė 50 tūkstančių JAV dolerių remontuoti Vilkaviškio muziejui. Prieš kelerius metus Marijampolės dailės galerijai menininkė paaukojo 100 tūkstančių JAV dolerių. Todėl, manyčiau, būtų jau garbės reikalas šių savivaldybių vadovams pasirūpinti, kad tiek paaukojusios mecenatės tėviškė nors kiek būtų prižiūrima.

Anot Žemaitytės, neseniai jai bendraujant su JAV gyvenančia menininke ši prasitarė neatsisakanti prisidėti prie sodybos sutvarkymo. Taip pat elgtis žada ir jos brolis. Bet jie patys tuo rūpintis negali - ir per toli gyvena, ir sveikata jau ne ta.

Žemaitytė užsiminė, kad ne vieną kartą etnografų apžiūrėta Stankūnų sodyboje esanti senoji klėtis galėtų pretenduoti tapti saugotina kultūros vertybe, nes tokių statinių šiame krašte išlikę labai nedaug. Tuomet atsirastų juridinių galimybių prie sodybos tvarkymo prisidėti ir savivaldybei, ir valstybei.

Rankos surištos

Vilkaviškio krašto muziejaus direktorius Antanas Žilinskas neslėpė, kad jam nemalonu, jog tiek daug dėl muziejaus nuveikusi ir nemažai jam paaukojusi lėšų Stankūnienė negali be ašarų kalbėti apie savo tėviškę. Tačiau muziejus ja pasirūpinti negali.

- Mes netvarkome žymių žmonių sodybų. Ir negalime to daryti - tai ne mūsų funkcija. Muziejus teturi tik pusę darbininko etato. Vienas žmogus nepajėgtų tvarkyti po visą rajoną išsibarsčiusių sodybų, jam darbo užtenka ir Paežeriuose. Be to, ir lėšų tokiems darbams muziejus neturi, - apgailestavo muziejaus direktorius. - Mes tokius darbus galime paremti tik moraliai - gal padėti surengti talką, pakviesti padirbėti moksleivius ar dar ką nors.

Apleisti paminklai

Vilkaviškio rajone iš viso yra kelios dešimtys garsių žmonių tėviškių. Ypač daug jų yra išlikusių Pilviškių krašte. Daugiau nei prieš metus muziejininkai surengė ekspediciją po šį kraštą. Buvo surinkta nemažas pluoštas duomenų apie senąsias sodybas. Mat sovietiniais metais Pilviškių kraštą kažkodėl aplenkė melioracijos vajus ir senosios sodybos išliko iki mūsų laikų.

Pasak muziejininkės Aušros Mickevičienės, Stankūnynė - tik viena iš jų.

- Kiek pastebėjau, jei sodybą yra atsiėmę buvusių savininkų palikuonys ir joje nuolat kas nors gyvena, tai sodyba ir tvarkoma, ir prižiūrima. Tai galima pasakyti apie skulptoriaus Petro Rimšos gimtinę, gamtininko, profesoriaus Kazimiero Brunzos tėviškę. Neapgyvendintos sodybos lieka nuniokotos, - sakė muziejininkė.

Tarp tokių liūdno likimo sodybų - ne tik mecenatės Stankūnienės, bet ir netoli jos esanti rašytojo Antano Kriščiukaičio-Aišbės tėviškė. Pastarojoje stovi dar sovietmečiu pastatytas paminklinis akmuo. Neaišku, kas turėtų pasirūpinti ir Mažučiuose, visai netoli stebuklingu laikomo šaltinėlio pastatytu paminklu poetei Juzefai Augustaitytei-Vaičiūnienei. Šaltinėlio aplinką tikintieji sutvarko, o kiek tolėliau esančio paminklo aplinkos tvarkyti nėra kam, nes žemės, ant kurios pastatytas paminklas, savininkai yra toli - Amerikoje. Taip pat jau kitoje vietoje, privataus savininko laukuose, yra pastatytas paminklas partizaninio judėjimo dalyviui Vytautui Gavėnui-Vampyrui. Jis žuvo būtent toje vietoje. Iš pradžių paminklo aplinką tvarkė moksleiviai, o dabar niekas ja nesirūpina.

Savivaldybės atsakomybė

Anot Kultūros paveldo departamento Marijampolės teritorinio padalinio vadovo Algio Miliaus, paveldosaugos funkcija yra priskirta savivaldybėms. Jos ir turėtų rūpintis tokiais objektais, kaip garsių asmenų tėviškės, neveikiančios kapinės, piliakalniai.

- Jei objektas nėra įrašytas į saugomų ar išaiškinamų vertybių sąrašus, pačios savivaldybių administracijos turėtų spręsti - prisidėti prie objekto tvarkymo ar ne, - sakė Milius.

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Kasparaitis LŽ pripažino, kad su Stankūnienės gimtine susiklosčiusi situacija nėra maloni, tačiau savivaldybė kištis į privačių asmenų turto tvarkymo reikalus nelabai galinti.

- Šią gimtinę siūlysime pripažinti kultūros vertybe, kad būtų galima šiek tiek finansuoti jos tvarkymą, - žadėjo Kasparaitis.

Jis akcentavo, kad tai būtų vos ne išimtinis atvejis. Pasirūpinti visomis garsesnių žmonių gimtinėmis, paminkliniais akmenimis, paminklais, ypač stovinčiais privačiose valdose, savivaldybė ne itin gali.

- Tai reikalautų didesnių finansinių išteklių, nei turime. Todėl tokių paminklų ar paminklinių vietų tvarkymu turėtų pasirūpinti savininkai, - aiškino Kasparaitis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"