TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Medicina provincijoje - podukros vietoje

2007 05 24 0:00
Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninės administracija prognozuoja, kad čia dirbančių medikų atlyginimai padidės tik 10 procentų.
Autorės nuotrauka

Provincijos medikai jaučiasi nepelnytai nuvertinti. Daugelis jų dirba tokį patį darbą, kaip ir kolegos didžiuosiuose šalies miestuose, tačiau gauna kur kas mažesnį atlygį. Jauni specialistai rajonų ligonines lenkia, o jose keliais etatais plušantys senbuviai nepajėgia užtikrinti teikiamų paslaugų kokybės.

Balandžio pabaigoje Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė medicinos įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimui. Tam įgyvendinti nutarta skirti 226 mln. litų, tad nuo gegužės medikų atlyginimai vidutiniškai turėtų padidėti iki 20 procentų. Numatyta, kad pusantro karto pabrangs skatinamosios paslaugos, kurioms priskiriama ankstyvoji piktybinių navikų diagnostika, vaikų iki metų sveikatos priežiūra, gydytojo ir slaugytojo paslaugos paciento namuose ir kita.

Pirminės sveikatos priežiūros bazinė kaina didės apie 18 procentų. Kadangi medikų atlyginimai bus didinami indeksuojant paslaugų kainas, kiekvienos gydymo įstaigos darbuotojų atlyginimai didės, nelygu kiek bus suteikta vienokių ar kitokių paslaugų. Regionuose dirbantys medikai skeptiškai vertina valdininkų pažadus, kad atlyginimai gali padidėti penktadaliu. Esą toks šoktelėjimas būtų realus, jei Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) būtų tiesiogiai skyrusi lėšų darbo užmokesčiui didinti.

Nesulaukia sutarčių

Nors sveikatos apsaugos ministras Rimvydas Turčinskas pasirašė įsakymą, pagal kurį nuo gegužės pradžios gydytojai gaus didesnį atlyginimą, daugelio medicinos įstaigų vadovai iki šiol nesudarė sutarčių, kuriose būtų įvardyta už konkrečias paslaugas joms skirtų pinigų suma.

"Esame palikti nežinioje. Nieko negalime planuoti", - teigė Lazdijų ligoninės vyriausiasis gydytojas Tautvydas Sinkevičius. Anot mediko, darbuotojai kiekvieną dieną jo teiraujasi, kiek padidės atlyginimas, tačiau klausimas kaskart lieka be atsako.

Tokia pati padėtis susiklostė ir kitose ligoninėse. Vis dėlto medikai dirba vildamiesi netrukus uždirbti daugiau. "Nesuprantu, kodėl iki šiol neparengtos sutartys viešai paskelbus apie darbo užmokesčio didinimą. Galbūt kas nors siekia skandalo, kad vėliau galėtų kritikuoti už neveiklumą", - svarstė T.Sinkevičius.

Didės skirtingai

Pagal galiojančius įstatymus, atlyginimai bus didinami ne visu 100 proc. paslaugos įkainio, o tik tam tikra dalimi. Alytuje ji sudarys 54 procentus.

Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninės administracija prognozuoja, kad darbuotojų atlyginimai vidutiniškai gali padidėti tik apie 10 procentų. Tačiau dėl nevienodų įkainių ne kiekvienas šioje ligoninėje dirbantis medikas gali tikėtis ir tokio piniginės papilnėjimo. Didžiausių pokyčių turėtų sulaukti chirurginio profilio medikai, kurių teikiamų paslaugų įkainiai didinami apie 12-15 procentų. Gerokai mažiau įvertinti (8-9 proc.) dienos chirurgijos centruose besidarbuojantys specialistai. Labiausiai įkainių padidėjimą pajus didžiausios respublikinės ligoninės, kurių steigėja yra SAM.

Jaučia diskriminaciją

Nedidelių ligoninių medikai dėl to jaučiasi diskriminuojami. Jų norus užsidirbti labiau riboja ir tai, kad jos negali teikti brangiau įvertintų paslaugų, nes trūksta lėšų apsirūpinti modernia technika.

Provincijos medikai net pastebi tendenciją, kad reikalavimai kai kurioms paslaugoms teikti yra dirbtinai keliami. Gydytojai neabejoja, jog to siekiama, kad brangias paslaugas "uzurpuotų" puikia įranga aprūpintos didžiosios ligoninės.

Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninės direktorius Jurgis Krasnickas įsitikinęs, kad pinigų srautai turėtų būti sureguliuoti tolygiai. "Jei mes suteikiame tokią pat kokybišką paslaugą kaip Santariškių ar Kauno klinikų gydytojai, turėtume gauti už ją ir tokią pačią pinigų sumą. Visai nesvarbu, kad jie yra galingesni, ten dirba daugiau profesūros ir turi geros aparatūros", - įsitikinęs J.Krasnickas. Anot direktoriaus, dabar iš tikrųjų aplinkybės susiklostė visai kitokios. Echoskopijos procedūra mažesnėse ligoninėse įvertinta 45,3 lito, didelėse - 83,4 lito. Vaikų radiologo konsultacija - atitinkamai 52,7 lito ir 108,5 lito.

Tačiau jei didelės ligoninės specialistas panorėtų papildomai padirbėti ir provincijos ligoninėje, jo darbas būtų vertinamas pagal žemesnio lygio įstaigos įkainius. Nors Vilniuje ar Kaune toks medikas dirba su tokia pat medicinos įranga ir gauna ten didesnį atlyginimą. "Įtakos atlyginimo dydžiui turėtų turėti einamos pareigos, kvalifikacija, o ne vien darbo vieta. Didžiausia blogybė, kad žmogui mokama ne pagal jo gebėjimus", - teigė J.Krasnickas.

Lazdijų ligoninės vyriausiasis gydytojas T.Sinkevičius mano, kad kai kurių paslaugų įkainiai neatitinka tikrovės. "Tarkime, už apendikso operaciją didelės ligoninės chirurgui permokama, sudėtingų širdies operacijų įkainiai mūsų ligoninėse yra per maži. Galbūt brangiau įvertintos nesudėtingos operacijos padengia sudėtingų intervencijų įkainių skirtumą", - svarstė vyriausiasis gydytojas.

Trūksta specialistų

Anot T.Sinkevičiaus, specialistų trūkumas mažesnėse ligoninėse jau tampa kone tragedija. "Lazdijuose dirba 43 gydytojai, 14 jų į darbą važiuoja iš kitų gydymo įstaigų. Jei gydytojas darbuojasi trijose vietose, jo teikiama paslauga pacientui dėl nuovargio tampa nesaugi. Tačiau tai kol kas vienintelė išeitis. Panaši situacija visose Lietuvos ligoninėse, bet kažkodėl į šią problemą žiūrima atsainiai", - kalbėjo jis.

T.Sinkevičiaus nuomone, kad pacientui būtų suteikta saugi paslauga, būtina daugiau specialistų sutelkti į apskričių ligonines. Žmonės gal ir norėtų, kad arčiau jų gyvenamosios vietos būtų reikalingas specialistas, tačiau pirmenybė turėtų būti teikiama ne atstumui, o paslaugos kokybei. Juk niekam nekyla abejonių, kur saugiau atlikti širdies operaciją, - Vilniuje ar Lazdijuose.

Alytaus ligoninėje taip pat trūksta visų sričių specialistų, ji jau ne vienus metus priversta apsieiti be onkologo, nefrologo. Pasak ligoninės direktoriaus pavaduotojos Vaivos Savickienės, jau keleri metai, kai nė vienas jaunas specialistas neatvažiuoja dirbti į Dzūkijos sostinę.

Gydytojai priversti dirbti stacionare ir budėti naktimis. Medikų nuovargis atsiliepia darbo kokybei, ilgėja sąrašas konsultacijoms pas specialistus. "Problema dėl jaunų specialistų radosi pakeitus gydytojų mokymo tvarką, kai rezidentūros trukmė buvo prailginta nuo 2 iki 10 metų. Baigę universitetus žmonės susiranda darbą Kaune ar Vilniuje, sukuria šeimas, todėl baigę rezidentūrą nenori nieko keisti", - apgailestavo V.Savickienė.

Kita problema - daugelis provincijose dirbančių specialistų vyresnio amžiaus. Dažniausiai tai žmonės, kuriems apie penkiasdešimt metų. Kas bus po 5 ar 10 metų, jei toks opus klausimas bus sprendžiamas taip, kaip iki šiol? Provincijos medikai įsitikinę, kad laikas galvoti apie naują medikų rengimo tvarką. "Jaunimas neturi jokios motyvacijos važiuoti dirbti į rajonus: atlyginimas mažesnis nei didžiuosiuose medicinos centruose, karjeros galimybės menkos, o ir kultūrinis gyvenimas ne toks aktyvus", - vardijo specialistų trūkumo priežastis J.Krasnickas.

Žada ieškoti išeities

LŽ kalbintas SAM sekretorius Haroldas Baubinas sakė, kad medikai už gegužę tikrai gaus didesnius atlyginimus. Sutartys su gydymo įstaigų vadovais netrukus bus baigtos pasirašyti, paslaugų įkainiams pakelti skirti pinigai jau pervesti į Valstybinę ligonių kasą.

H.Baubinas piktinosi, kad kai kurie medikai spekuliuoja įkainių tema. "Antrojo lygio gydymo įstaigų darbo užmokesčio atskirtis yra susidariusi dėl pačių ligoninių ypatumų. Atlyginimų dydį nustato ne ministerija, o steigėjai arba administracija, nelygu kas numatyta nuostatuose", - teigė SAM sekretorius. Tačiau jis neneigė, kad siekiant sulaikyti universitetinėse ligoninėse dirbančius specialistus jiems buvo suteikti prioritetai. Dabar šią padėtį stengiamasi taisyti.

Sveikatos apsaugos ministras sudarė darbo grupę, kuri iki metų pabaigos parengs naujus ambulatorinių paslaugų teikimo principus. Juos patvirtinus apmokėjimo skirtumai turėtų išnykti, nes kainą lems paslaugos sudėtingumas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"