TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Medienos perdirbėjai vėl lipa ant grėblio

2008 09 17 0:00
Verslininkai reikalauja vis daugiau medienos baldams gaminti, tačiau jos reikia ir gyventojų būstams šildyti.
LŽ archyvo nuotrauka

Nuolat kartojant netiesą ir net nesąmones pasiekiamas, atrodytų, stebėtinas dalykas - daugelis patiki skleidžiamu melu. Šį triuką sumaniai naudoja tie, kurie siekia suklaidinti visuomenę ar valdžią.

Ko gero, tokį tikslą užsibrėžė Vakarų medienos grupės (VMG) vadovai, siekdami įrodyti, kad šalies miškininkai yra bene pagrindinė medienos pramonės plėtros kliūtis.

Pastaruoju metu minėtieji verslininkai siekia įrodyti, jog Alytuje būtų naudinga pastatyti stambų pramonės objektą - vidutinio tankio medienos plaušo plokščių įmonę. Tačiau svarstoma ne tariantis su miškininkais ir realiai vertinant medienos išteklius, o Vyriausybės kabinetuose, pasitelkus šešėlinius lobistus ir mėginant diskredituoti miškininkus.

Klaidinantys tvirtinimai

VMG vadovai spaudoje aiškino, neva miškininkai trukdo atsirasti šiai įmonei, ir teigė, kad nėra žaliavos. Pasak jų, miškas - atsinaujinantys ištekliai, be to, esą iš šalies kasmet išvežama apie 2 mln. kubinių metrų medienos.

Tačiau miškas - tai ne kasmetinis rapsų ar kukurūzų derlius. Jis užauga tik per 70-100 metų. O iš valstybiniuose miškuose kasmet iškertamos 3,5-3,6 mln. kubinių metrų medienos svetur išvežama tik 0,6-0,7 milijono.

Be to, didžioji dalis parduodama Europos Sąjungos rinkoje. Bet kokie suvaržymai prekyboje tarp valstybių užtrauktų sankcijas. Todėl mažinti svetur išvežamą medienos kiekį įmanoma tik ekonominiais svertais, t. y. daugiau už ją mokant savo šalyje. Šie svertai yra medienos pirkėjų, o ne miškininkų rankose.

Vertinant perspektyvinius medienos išteklius nederėtų užmiršti, kad sparčiai didėja jų vaidmuo vietinių energijos išteklių balanse. Seimo pernai patvirtintoje Nacionalinės energetikos strategijoje numatyta, kad šių išteklių dalis bendrame pirminės energijos balanse privalo didėti kasmet po 1,5 procento. Taigi šimtai tūkstančių kubinių metrų ne pačios vertingiausios medienos turi keliauti į savivaldybių katilines ir gyventojų krosnis. To reikalauja ir ES direktyvos. Tačiau VMG šią tendenciją siekia ignoruoti.

Investicijos - ne panacėja

Naujai įmonei statyti Alytuje VMG jau surado ir partnerį. Tai Švedijos koncernas IKEA. Tvirtinama, kad tai bus moderniausias ir vienas stambiausių vidutinio tankio medienos plaušo plokščių gamintojų Europoje. Investicijos į šį objektą siektų 450-700 mln. litų, būtų sukurta 350-600 darbo vietų. Argumentai svarūs. Lyg tarp kitko užsimenama, jog kartu svarstomos alternatyvos statyti šią įmonę Latvijoje ir Baltarusijoje.

Tačiau, skirtingai negu tvirtina VMG, šalies miškininkai teigia nesą šios idėjos priešininkai. Tačiau jie siūlo realiai įvertinti medienos išteklių balansą.

Pasvarstykime. Verslininkų siūlomos įmonės projektinis pajėgumas - 250 tūkst. kubinių metrų vidutinio tankio plaušo plokščių per metus. Šiam plokščių kiekiui pagaminti reikėtų apie 600 tūkst. kubinių metrų žaliavos - plokščių medienos.

Tuo tarpu pagal Vyriausybės tvirtinamą miško kirtimo kvotą valstybiniuose miškuose kasmet yra paruošiama ir parduodama apie 320 tūkst. kubinių metrų plokščių medienos bei 430 tūkst. kubinių metrų malkų, iš kurių, jeigu jų nereikėtų kurui, taip pat galima būtų gaminti plokštes. Šiek tiek mažiau šios medienos parduoda privačių miškų savininkai. Ideali žaliava projektuojamoje įmonėje būtų popiermedžiai, kurie yra geresnės kokybės negu plokščių ir malkų mediena, tačiau, suprantama, brangesni. Miškų urėdijos ir privačių miškų savininkai daugelio popiermedžių negali realizuoti vidaus rinkoje, nes čia jų perdirbama mažai, todėl tenka parduoti Skandinavijos ir Lenkijos plaušienos įmonėms. Jei ši mediena būtų parduodama šalies viduje, aišku, būtų sutaupoma pervežimo išlaidų. Tačiau pakeisti medienos pardavimo srautus, kaip jau minėjau, įmanoma tik pasitelkus kainą.

Geranoriškai svarstant medienos išteklių balansą, naujajai įmonei miškininkai, atrodo, galėtų parduoti nemažai žaliavos. Neblogos perspektyvos ir Baltarusijoje - nusipirkti iš ten medienos kainuotų panašiai kaip ir mūsų šalyje.

Taigi ar nevertėtų pradėti nuo dalykiško dialogo su miškininkais ir žaliavų balanso skaičiavimo, užuot pateikus kaip pagrindinį argumentą gausias investicijas į būsimą įmonę? Investicijos ekonomikoje nėra savitikslis dalykas, ypač jeigu jos susijusios su žaliavomis. Nepagrįstos investicijos šiuo atveju tik sukeltų įtampą medienos išteklių balanse, taip pat spaustų mišką: būtų pradėta reikalauti didinti metinę miško kirtimo kvotą arba mažinti medžių kirtimo amžių. Todėl nenuostabu, jog miškininkai nerimauja.

Beje, norai bet kokia kaina siekti kuo daugiau investicijų, nesvarbu į kokią gamybą, Lietuvoje jau susikompromitavo ir pamažu blėsta. Juk šitaip šalyje atsirado keletas pavojingų gamtai ir žmonėms įmonių (viena iš jų Klaipėdoje). Vis daugiau savivaldybių purtosi danų investicijų į milžiniškus kiaulių kompleksus. Paaiškėjo, jog daugeliu atvejų nebuvo tinkamai įvertintas šių kompleksų poveikis gamtai ir aplinkinių gyventojų sveikatai.

Pasitelkė buldozerį

Tačiau VMG, užuot ieškojusi dialogo su žaliavų tiekėjais, pasirinko vadinamąjį buldozerio variantą: vis minami valdžios kabinetų slenksčiai tikintis, kad ši privers miškininkus besąlygiškai paklusti medienos perdirbėjų norams. Ir valdžia iš tiesų neretai paklūsta verslininkams. Antai šių metų pradžioje surengtas pasitarimas Vyriausybėje, kurio tikslas buvo neva aptarti tolesnes medienos pramonės plėtros problemas, o iš tikrųjų - nukreipti valdžios ugnį į medienos ruošėjus - miškininkus.

Vėliau buvo inicijuojamos prekybos taisyklių apvaliąja mediena pataisos, kuriose mėginta siekti išskirtinių sąlygų stambiems medienos perdirbėjams - daugiausia VMG įmonėms. Veikiama "Lietuvos medienos" asociacijos vardu, kuri yra valdoma tos pačios VMG ir atlieka kiek primaskuoto medienos kartelio funkcijas. Tačiau po neigiamų Konkurencijos tarybos išvadų ši "iniciatyva" sužlugo.

Buldozerio principu siekiama prastumti ir medienos plaušo plokščių įmonės projektą Alytuje. Piktinamasi, kad aplinkosaugininkai reikalauja išsamiai įvertinti jos poveikį aplinkai. Reikalaujama išskirtinių sąlygų aprūpinant būsimąją įmonę žaliavomis, t. y. garantuoti ilgalaikį medienos tiekimą stabiliomis kainomis. Kitaip tariant, siekiama, kad mediena vienam perdirbėjui būtų tiekiama be konkurencijos. Be abejo, tokiu atveju miškų urėdijos patirtų nuostolių.

Neseniai VMG žengė dar vieną žingsnį. Vyriausybėje buvo surengtas Ministro pirmininko Gedimino Kirkilo susitikimas su švedų koncerno IKEA atstovais, kuriame reikalauta šiuo metu šalyje veikiančias 42 valstybines miškų urėdijas sujungti į vieną ūkinį darinį. Girdi, šitaip bus lengviau tartis dėl žaliavos tiekimo. Tokiu būdu dėl vienos įmonės interesų ketinama sujaukti visą valstybinių miškų valdymo sistemą.

Keista, kad tokį reorganizavimo variantą remia Vyriausybės vadovo patarėjai. Todėl netenka stebėtis, kodėl VMG verslininkai, užuot ieškoję dialogo su miškininkais, sau palankių sprendimų siekia valdžios rūmuose.

Atrodo, ši Vyriausybė jau nesuskubs priimti jokių esminių sprendimų valstybinių miškų nenaudai - čia pat rinkimai į Seimą. Tačiau kas gali nuspėti būsimosios Vyriausybės nuostatas ir jos sąsajas su VMG?

Iš klaidų nesimokoma

Apmaudu, kad VMG nepasimokė iš tų klaidų, kurias padarė išplėsdama Kazlų Rūdoje pastatytos medienos plaušo plokščių įmonės "Girių bizonas" pajėgumus. Ir tada buvo veikiama tuo pačiu buldozerio principu - "pramuštas" finansavimas iš ES struktūrinių fondų, atmestinai atlikta apsirūpinimo žaliavine mediena analizė.

Štai tik viena ištrauka iš tos analizės, kurią, beje, rengė Valstybinio miškų instituto mokslininkai: "Lietuvoje yra pakankami žaliavos ištekliai "Girių bizono" pajėgumams išplėsti. Apvalios medienos, tinkamos plokščių gamybai, šiuo metu šalyje pasiūla siekia 1,8 mln. kub. m, o medienos pramonės atliekų - 1,6 mln. kub. m kasmet." Žodžiu, instituto mokslininkai įžvelgė medienos perteklių.

Tačiau ko verta tokia analizė, jeigu netrukus nuo jos parengimo "Girių bizonas" stoviniuoja dėl žaliavos stygiaus, o jo skola miškų urėdijoms siekia apie pusę milijono litų? Ar toji analizė nebuvo rengiama pagal principą: ką užsakovai užsakys, tą ir įrodysime?

Todėl svarbu, kad "Girių bizono" scenarijus nepasikartotų projektuojant medienos plaušo plokščių įmonę Alytuje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"