TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Medikai kaunasi dėl technikos stebuklų

2009 11 12 0:00
Corbis/Scanpix nuotrauka

Nevaldomo brangios diagnostinės medicinos technikos pirkimo pasekmės sunkmečiu atsirūgsta itin nemaloniai. Kitąmet valstybei teks apmokėti dešimtis milijonų litų siekiančias sąskaitas už avansu įsigytus aparatus, o jau įsiplieskė kovos dėl naujų.

Sveikatos apsaugai skiriamomis lėšomis Lietuva toli gražu nėra pirmaujanti Europos Sąjungoje (ES), tačiau pagal apsirūpinimą brangiausia medicininės diagnostikos įranga veržiasi į lyderius.

Technikos stebuklas.

Prie to prisidės ir numatomas dviejų pozitronų emisijos tomografų (PET) pirkimas. Tiesa, juos ketinama įsigyti už ES lėšas, tačiau itin brangiai kainuojantys - po 2-3 tūkst. litų - tyrimai bus apmokami iš valstybės biudžeto. Ši mūsų šalyje iki šiol nematyta įranga daugiausia skirta piktybinių navikų diagnostikai. Planuojamo pirkinio kaina lygintina su modernaus naikintuvo, o įrangai aptarnauti reikia net nedidelio branduolinio reaktoriaus. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) valdininkai juokauja, kad toks projektas aplenktų net nevykėlę "Leo LT".

Įsigijusi du PET, mūsų maža šalis taptų viena geriausiai tokia įranga apsirūpinusių valstybių Europoje. Iki šiol buvome turtingiausi "tik" kompiuterinių tomografų skaičiumi tūkstančiui gyventojų, nors ir magnetinio rezonanso aparatūros gausa lenkėme daugelį. Tik bėda, kad sergamumo onkologinėmis ligomis rodikliai Lietuvoje - vieni prasčiausių Senajame žemyne, o mūsų šalies gyventojai gauna bene mažiausiai modernių vaistų šioms ligoms gydyti.

Tikrąją padėtį slepia

Prieš kelerius metus, įkaitinti ekonomikos pakilimo, gydymo įstaigų vadovai kone lenktyniavo, kas daugiau įsigis prestižo ženklu tapusios diagnostinės technikos. Tačiau sveikatos apsaugos ministro Algio Čapliko patarėjo Martyno Marcinkevičiaus duomenimis, milijonus kainuojančia įranga neretai atliekami vos keli tyrimai per dieną. Tai itin būdinga rajonų ligoninėms, kurios paprasčiausiai neturi su šia technika galinčių dirbti specialistų. Be to, neretai taikomos tik kelios brangios įrangos funkcijos. Duomenys byloja, kad daugelyje gydymo įstaigų moderni diagnostinė aparatūra panaudojama vos 30-40 procentų. Tačiau patarėjos pripažino, kad šie skaičiai veikiausiai nėra patikimi, mat įstaigos slepia tikrąją padėtį: esą aparatūra realiai nenaudojama. "Tačiau SAM tam neturi daug įtakos. Mums pavaldžios tik kelios gydymo įstaigos - Santariškių, Kauno medicinos universiteto klinikos... Rajonų ligoninės pavaldžios savivaldybėms - iš šių gydymo įstaigų galime tik prašyti duomenų. Jei įžvelgiame negerovių, išgirstame pasiteisinimus, kad viskas daroma dėl pacientų", - sakė M.Marcinkevičius.

Pinigų šaltinis išseko

Iki šiol SAM net neturėjo sąrašo, kokios technikos yra prisipirkusios gydymo įstaigos. Jau nekalbant apie tai, kaip konkrečiai ji naudojama. Tokius duomenis žadama rinkti kitais metais. Pirkimų maniją revizuos ir sunkmetis. Valstybės investicijų programai (pagal ją dažniausiai ir buvo įsigyjama moderni įranga) skirtos lėšos kitąmet bus perpus mažesnės nei šiemet. 2010-aisiais investicijoms į sveikatos apsaugą numatyta 45 mln. litų (šiemet - 90 mln. litų, 2008-aisiais - 220 mln. litų).

Net trečdalį gerokai suplonėjusio pyrago kitąmet greičiausiai atsirieks Šiaulių apskrities ligoninė. Jau keletą metų paeiliui ji gauna po dešimtis milijonų litų, kitoms panašioms ligoninėms nubyra vos po du tris milijonus. Mat niekaip nebaigiamai statyti Motinos ir vaiko klinikai šiauliečiai įsigijo medicinos technikos už daugiau kaip 19 mln. litų. Su išlaidomis statybos darbams įsiskolinimas siekia apie 25 mln. litų.

Dar šių metų pradžioje Šiaulių apskrities ligoninėje apsilankę Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) atstovai rado tuščias patalpas, prigrūstas nenaudojamos įrangos. Be kita ko, ligoninė įsigijo ir kompiuterinį tomografą. Anot Seimo SRK pirmininko Antanas Matulo, Motinos ir vaiko klinikai jis nėra itin reikalingas, nes jis labiau skirtas diagnozuoti onkologines, neurologines ligas, kaulų patologijas.

Kas ką nori, tas tą daro

A.Matulo teigimu, dešimtys milijonų litų buvo išleisti remiantis "pusiau žodiniais, pusiau raštiškais pavedimais". Dar Gedimino Kirkilo vadovavimo Vyriausybei laikais, kai finansų ministru dirbo Rimantas Šadžius, o Šiaulių apskrities viršininkas buvo Alvydas Šedžius. Kalbama, kad pastarieji du susiję ne tik partiniais ryšiais.

Apskrities valdžia prašė Vyriausybės palaiminti šiuos pirkimus. Toks prašymas motyvuotas tuo, kad iš valstybės biudžeto ligoninei planuota skirti tam reikalingą sumą. SAM pritarė, kad konkursas įrangai įsigyti yra tikslingas. Tik perspektyvoje regėti dešimtys milijonų litų buvo nedelsiant išleisti. Dėl šių aplinkybių Seimo SRK kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą. Tačiau tai, kad įranga buvo įsigyta neturint visų pinigų, šiai tarnybai neleido konstatuoti, jog buvo pažeisti įstatymai. Šiuo klausimu kreiptasi ir į valstybės kontrolierę Rasą Budbergytę. Taškus ant "i" sudėliotų auditas, bet kol jis neatliktas, galutinio atsakymo nėra.

Sunkmetis gerokai apkarpė Valstybės investicijų programą: milžinišką Šiaulių ligoninės skolą dabar tenka kompensuoti kitų įstaigų sąskaita. "Kas būtų, jei visi sumanytų išleisti dar tik planuojamas lėšas? Ir visas iš karto, ne per kelerius metus? Kiltų tikras chaosas", - piktinosi A.Matulas.

Viskas, ko reikia

Šiaulių apskrities ligoninės direktorius Petras Simavičius džiaugėsi, kad pradėjus gauti dideles pinigų sumas, jau matyti beveik du dešimtmečius trunkančių statybų pabaiga. Projekte buvo numatyta ir nauja įranga, todėl P.Simavičius neabejojo pirkinių reikalingumu. "Kokia čia žala? Reikėtų to paklausti viso regiono moterų ir kūdikių. Gimdymo sąlygos čia bene prasčiausios visoje Lietuvoje. Įranga, kuria naudojamės, negalima atskirti galvos nuo užpakalio. Nesaugios sąlygos ir gydytojams, ir pacientams", - aiškino jis. Bėda ir tai, kad ligoninės turimas kompiuterinis tomografas - už 7 kilometrų nuo statomos klinikos. Pirkti dar vieną buvę būtina, kad mamoms ir kūdikiams nereikėtų vargti. "Visa įranga yra optimali, tokia, kokios reikia, kad mes neužsitrauktume atsakomybės pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą", - sakė ilgametis Šiaulių apskrities ligoninės vadovas.

Nenori dalytis

Jeigu duoda milijonus, žinoma, reikia imti. Ligoninės pirkosi brangią įrangą, iš pradžių žadėdamos, kad aparatūra leis naudotis ir kitiems. Tačiau dažniausiai pažadai nebuvo tęsimi, o nukentėdavo pastumdėliais tapę pacientai. Naujausias nenoro dalytis pavyzdys: dvi didelės viena šalia kitos įsikūrusios sostinės ligoninės - Santariškių klinikos ir Onkologijos institutas. Kaunamasi dėl teisės pas save statyti lig šiol neregėtą diagnostikos stebuklą - pozitronų emisijos tomografą.

Kauno medicinos universiteto Radiologijos klinikos vadovo Algido Basevičiaus teigimu, PET vertingas tuo, kad ištyrus juo, onkologinių ligonių diagnozė gali pasikeisti net iki 40 procentų. "Pavyzdžiui, kompiuteriniu tomografu nustatomas tik vienas navikinis mazgas, o tyrimas PET aparatu išryškina ir smulkesnius mazgelius, - todėl gydyti reikės kitaip", - pasakojo radiologas.

Sveikatos apsaugos ministro patarėjo M.Marcinkevičius teigimu, duomenys apie PET efektyvumą yra labai prieštaringi. Vieni tvirtina, kad šis tyrimas labai svarbus, kiti - kad jis neturi esminių pranašumų, palyginti su kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimais.

Kas lemia kainą?

Anot M.Marcinkevičiaus, Lietuva nepirktų tokios aparatūros, tačiau vėliau ES veikiausiai neduotų tam lėšų. Parama negali būti skirta vaistams - tik statyboms, remontams bei brangiai aparatūrai, tad ir nuspręsta, kad geriau pirkti PET nei naujus kompiuterinius tomografus ar echoskopus. Seimo SRK pirmininkas A.Matulas pritaria - negalima atsilikti šiuolaikinės diagnostikos srityje. Tačiau jo teigimu, komitetas pritarė tik vieno tokio aparato pirkimui - jo pakanka ir pagal mūsų šalies gyventojų skaičių, ir pagal poreikį. Susitarti negalinčios universitetų ligoninės esą buvo užsiprašiusios trijų PET, o SAM apsistojo ties dviem: po vieną Vilniui ir Kaunui. "Jei įsigysime du, pralenksime daugelį Europos šalių", - konstatavo Seimo SRK vadovas.

Vieno PET kaina - 9 mln. litų. Tyrimui atlikti dar reikia ciklotrono, buitiškai tariant, nedidelio branduolinio reaktoriaus. Jis kainuotų apie 20 mln. litų. Visos išlaidos sudarytų apie 40 mln. litų. Dėl ciklotrono esą neapsispręsta - svarstoma, gal būtų pigiau jo nestatyti, o reikalingas medžiagas pirkti užsienyje.

Radiologo A.Basevičiaus teigimu, PET tyrimas būtų perpus pigesnis, jei izotopai būtų gaminami Lietuvoje. Kadangi sunkmečiu ciklotrono statyba greičiausiai neįmanoma, medžiagas tektų įsivežti iš Suomijos ar Lenkijos. Estai rado, matyt, taupiausią sprendimą - prireikus PET nuomojasi iš suomių kompanijos.

Sujungs ir išspręs

A.Basevičiaus nuomone, pozitronų emisijos tomografas Kauno medicinos universiteto klinikose galėtų būti pastatytas nebent už poros metų, kol kas dar projektuojamame korpuse. Vilniuje niekaip nepasidalijamo PET likimą žadama spręsti per reorganizaciją. Remiantis SAM parengtu reformos planu, Santariškių klinikos ir Onkologijos institutas turėtų tapti viena įstaiga. "Tada abiem bendrai ir bus skirtas aparatas", - sakė ministro patarėjas M.Marcinkevičius.

Parlamentaras A.Matulas taip pat giria reformą, kaip būdą sumažinti gydymo įstaigų vadovų, kurie esą gauna naudos iš aparatūros pirkimo. Tik niekas nebekalba apie dar vieną užkardą. SAM parengtuose reformos metmenyse nurodyta, kad teigiamų rezultatų duotų ligoninių valdybos ar kitokio kolektyvinio valdymo modelio įdiegimas. Tai leistų kontroliuoti vienasmenius vadovų sprendimus. Neoficialiuose pokalbiuose SAM vadovai tokio sumanymo išsižada: "Ką jūs, jei pradėtume tai įgyvendinti, nesulauktume ir žiemos."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"