TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Medikams teks atversti kortas

2013 09 26 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Ryžtu įvesti tvarką medicinos sistemoje liepsnojanti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) valstybiniame sektoriuje dirbančius gydytojus ketina priversti deklaruoti privačius interesus. Dėl tokios iniciatyvos medikai tik kraipo galvas ir stebisi, kad juos norima prilyginti valstybės tarnautojams.

Tarp valstybinių ir privačių sveikatos priežiūros įstaigų "besiblaškančių" medikų srautą SAM užsimojo pažaboti įstatymiškai. Ji parengė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pataisas, kuriomis siūlo visiems iš valstybės ir savivaldybių biudžetų gyvuojančiose sveikatos įstaigose bei įmonėse, taip pat ir viešosiose, dirbantiems medikams ir farmacininkams numatyti prievolę deklaruoti privačius interesus.

Ministerija įsitikinusi, kad tai sudarytų sąlygas efektyviau kontroliuoti, ar nepažeidžiamas viešųjų interesų viršenybės principas teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, užtikrinti tinkamą išteklių naudojimą ir paslaugų kokybę.

Gydytojai nesupranta, kokios naudos tikimasi iš Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK) užgriūsiančios paprastų medikų deklaracijų lavinos.

Kenčia pacientai

SAM aiškina, kad įstatymo pataisas subrandino situacija, kai daugelis sveikatos priežiūros specialistų (gydytojai, slaugytojai, akušeriai) dirba keliose darbo vietose - viešosiose valstybės ar savivaldybių ir privačiose įstaigose. Nustatyta atvejų, kai medikai nepagrįstai (pavyzdžiui, nepakankamai ištyrę pacientą) siunčia žmones konsultuotis, tirtis iš valstybės ar savivaldybės gydymo įstaigos į privačią, kurioje dirba jie patys, jų šeimos nariai ar kiti artimi asmenys.

“Taip pat būna atvejų, kai gydytojai ar kiti sveikatos priežiūros specialistai tiesiogiai ar netiesiogiai skatina pacientus savo lėšomis pirkti iš įmonių, susijusių su medikų privačiais interesais, sąnarių endoprotezus, akių lęšiukus ir kitas medicinos pagalbos priemones, nors jos yra kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis ir jas pacientams turi suteikti pati ligoninė”, - teigia ministerija.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad privačių interesų, susijusių su vaistų gamintojais, gali turėti vaistininkai ir vaistininkų padėjėjai, todėl privačių interesų deklaravimas esą padėtų užtikrinti nešališką farmacinių paslaugų teikimą.

Šios problemos, pasak SAM, sudaro prielaidas dubliuoti arba teikti nepakankamos kokybės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, eikvoti valstybės - PSDF - ir pacientų bei jų artimųjų lėšas. Priduriama, kad siūlymą įpareigoti gydytojus deklaruoti privačius interesus pateikė ir Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Nepriimtina padėtis

Sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio teigimu, interesų deklaravimas suteiktų daugiau skaidrumo, būtų taupomos valstybės lėšos, kartu mažėtų ir šešėlinė ekonomika. “Būtų žinoma, kokiose įstaigose dirbama, ar nedubliuojami darbo grafikai, nepiktnaudžiajama ryšiais, siuntimais ir t.t. Manome, kad tai padėtų išgryninti santykius”, - LŽ sakė ministras.

Anot jo, išnagrinėjus sektoriaus padėtį paaiškėjo, kad yra “labai daug susipynusių dalykų”. “Norime nustatyti aiškias žaidimo taisykles”, - pabrėžė V.P.Andriukaitis. Ministras tiki, kad naujovę teigiamai priims ir medikų bendruomenė, nes “mes visi suinteresuoti sąžininga veikla ir darbu”. Jis viliasi, kad tokiam žingsniui pritars ir Seimas, kuriam bus pateikta medžiaga, pagrindžianti naujovės būtinumą.

Ministro teigimu, SAM gauna nemažai skundų, kad valstybinėje ligoninėje gulinčiam žmogui esą už geresnes paslaugas siūloma pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį. “Paskui į privataus UAB'o sąskaitą jis turi pervesti pinigų neva už geresnį aparatą, kateterį ar vaistą. Visiškai aišku, kad tokia padėtis toliau tęstis negali”, - pažymėjo ministras. Jis įsitikinęs, kad jei pataisos nebus priimtos, “turėsime problemų arba ieškosime kitų sprendimo būdų”.

Viešumas reikalingas

SAM iniciatyvas teigiamai vertina Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) vicepirmininkas Antanas Matulas. “Yra pavyzdžių, bylojančių, kad tai reikia daryti”, - LŽ sakė politikas. Jis priminė, kad prieš kelerius metus SRK, pradėjęs rinkti informaciją, net aiktelėjo, kai pamatė, kad kai kurių ligoninių vyriausiųjų gydytojų atlyginimai perkopė 20 tūkst. litų. Tuomet atliktas tyrimas atskleidė sistemoje egzistuojančią giminingų ryšių paletę, lemiančią tokio dydžio algas.

“Taigi deklaruoti interesus tikrai reikia. Be to, į SAM projektą siūlyčiau įtraukti ir pačios ministerijos bei ligonių kasų darbuotojus, kurių interesai taip pat turi būti atskleisti”, - pažymėjo A.Matulas. Kitaip nei ministras V.P.Andriukaitis, jis prognozuoja, kad parengtas pataisas medikų bendruomenė sutiks neigiamai.

“Visi žino, kad toje pačioje ligoninėje dirba žmona, vaikas ar anūkas. Geriau, kad visa tai būtų vieša”, - pripažino SRK vicepirmininkas. Jis žada, kad komitete dirbantys trys konservatoriai tikrai palaikys šią SAM iniciatyvą.

Ne pirmas mėginimas

“Mūsų nuomone, tokių deklaracijų tikrai nereikėtų”, - LŽ sakė Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidentas Liutauras Labanauskas. Jis priminė, kad medicinos darbuotojai nėra valstybės tarnautojai. “Jei norima mus jiems prilyginti, tuomet tegul suteikia ir visas lengvatas bei privilegijas, kurios numatytos valstybės tarnyboje. Kol kas šiai kategorijai esame prilyginti tik Baudžiamajame kodekse, kur kalbama apie pareigų atlikimą”, - aiškino organizacijos vadovas.

Anot L.Labanausko, Konstitucija piliečiui nedraudžia dirbti ten, kur jis nori. Vienintelis dalykas, kuris gali būti varžomas, - darbo laikas. Tuo, pašnekovo teigimu, turi rūpintis Darbo inspekcija, privalanti prižiūrėti, kad būtų laikomasi įstatymų. “Šiandien gydytojui leidžiamas mėnesio darbo krūvis – 60 valandų. Tai – išskirtinis krūvis, kurį numato Europos Sąjungos direktyva. Darbininkams tiek dirbti draudžiama”, - sakė L.Labanauskas.

Sureguliuoti medikų darbo grafikus, kad šie būtų aiškūs ir skaidrūs, anot jo, visiškai pakanka Darbo kodekso. LGS vadovas priminė, kad primesti gydytojams deklaravimo prievolę įsakymais mėgino ankstesnių kadencijų ministrai. Tačiau tiek VTEK, tiek teisininkai tokias iniciatyvas sutramdė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"