TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Medikų atlapai pražysta rožėmis

2013 05 09 5:30
V.P.Andriukaitis: "Esu tikras, kad konkursus laimės geriausi kandidatai: tam yra ir skaidri griežtų reikalavimų struktūra, ir profesionali, patyrusi komisija. Viskas protokoluojama, viskas vieša." Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Nors Sveikatos apsaugos ministerijos pradėtas ilgiau kaip 10 metų dirbančių ligoninių vadovų keitimo procesas tik įsibėgėja, medikai baiminasi, kad postus išsaugoti padės ne kompetencija, bet lojalumas valdančiajai partijai. Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga rengiamus konkursus vadina politizuotais.

Ne kartą ir ne vienos politinės organizacijos įkalbinėtas prisidėti, Klaipėdos jūrininkų ligoninės vadovas Jonas Sąlyga prieš kiek daugiau nei mėnesį švarko atlapą papuošė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) simboliu - ženkleliu su raudona rože. 20 metų ligoninei atidavęs medikas LSDP gretas papildė įsibėgėjant sveikatos apsaugos ministro socialdemokrato Vytenio Povilo Andriukaičio paskelbtiems konkursams atrinkti naujus ligoninių vadovus.

Dr. J.Sąlyga, kalbėdamas su LŽ, neslėpė pretenduojantis toliau eiti pareigas. Tačiau kalbėti apie motyvus, kodėl būtent šiuo metu apsisprendė tapti tos pačios partijos, kaip ir jo ligoninės steigėjos - Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) - vadovas V.P.Andriukaitis, nariu, nepanoro. "Mano įsitikinimai - tiek religiniai, tiek politiniai, - mano asmeninis reikalas. Daugiau nelabai norėčiau komentuoti", - sakė daktaras.

E.Baltakis prognozuoja, kad liepos pradžioje vienu metu gali pasikeisti daugiau kaip pusė Lietuvos gydymo įstaigų vadovų. /"Šiaulių krašto" nuotrauka

Medikai bijo politikos

"Mūsų sąjunga visada buvo apolitiška. Niekada nė vieno neklausėme, kam jis priklauso ar nepriklauso. O šiuo metu matome, kaip formuojamos komandos, girdime užkulisines kalbas, kad esą "tas socialdemokratas, tas turi pirmenybę". Jeigu taip toliau eis, niekas nė nelauks tų 5 metų, kurie dabar numatyti gydymo įstaigos vadovo kadencijai: ateis nauja valdžia, nauja banga, ir vėl vyriausieji gydytojai bus keičiami! Galiu drąsiai pasakyti: pirmą kartą matau medicinos politizaciją", - LŽ sakė Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos tarybos pirmininkas Edmundas Baltakis, nuo 1975 metų vadovaujantis Joniškio rajono savivaldybės ligoninei.

Sveikatos apsaugos ministras tvirtina, kad tiek jo atstovaujama institucija, tiek pačios gydymo įstaigos yra suinteresuotos skaidriais konkursais. "Esu tikras, kad konkursus laimės geriausi kandidatai: tam yra ir skaidri griežtų reikalavimų struktūra, ir profesionali, patyrusi komisija. Viskas protokoluojama, viskas vieša. Tiesa, mes siūlėme į komisiją įtraukti Vidaus reikalų ministerijos, Teisingumo ministerijos atstovus, po atstovą iš Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto. To padaryti nepavyko dėl teisinės bazės - svarstome galimybę inicijuoti teisės aktų pakeitimus", - tokį V.P.Andriukaičio atsakymą į LŽ klausimą, kaip galėtų pakomentuoti svarstymus apie privilegijas LSDP lojaliems konkursų dalyviams, perdavė jo atstovas spaudai Julius Naščenkovas.

SAM pavaldžių sveikatos įstaigų vadovų konkursus V.P.Andriukaitis paskelbė dar kovo mėnesį. Remiantis 2011-aisiais Seimo priimtu Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu, pokyčiai laukia tų ligoninių, kurių vadovai dirba 10 ir daugiau metų: jie pareigas gali eiti ilgiausiai iki liepos 1-osios. SAM šiuo metu valdo 10 tokių įstaigų. Dar dešimtyje ministerijai pavaldžių ligoninių vadovų atranka bus vykdoma po metų ar kelerių. Konkursai naujiems vadovams organizuojami ir savivaldybėms priklausančiose gydymo įstaigose.

"Sveikatos sistema pasirengusi permainoms, ligoninėms reikia naujų idėjų, vadybos principų, naujo požiūrio į sveikatos sistemos problemas, - apie pertvarkas yra kalbėjęs V.P.Andriukaitis. - Todėl labai svarbu, kad konkursuose dalyvautų visi, kam rūpi sveikatos sistemos ateitis ir kas nori pasiūlyti sprendimus, kaip ją tobulinti."

Profesorė A.Pūrienė prisimena anksčiau vykusias su politika susipynusias ligoninių vyriausiųjų gydytojų atrankas. /Piotro Romančiko (ELTA) nuotrauka

Abejoja sėkme

Vis dėlto vadovų kaitos procesas, anksčiau skambiai vadintas rotacija, nevyksta taip sklandžiai, kaip norėta. Pretendentų dalyvauti SAM skelbiamuose gydymo įstaigų vadovų konkursuose dokumentai turėjo būti teikiami iki balandžio 9 dienos, paskui, pratęsus terminą - iki balandžio 29-osios. "Šiuo metu atranka dar nėra įvykusi", - į LŽ klausimą apie pretendentus atsakė J.Naščenkovas.

Šiuo metu ministerija konkursus vykdo pavaldžiose Vilniaus universitetinėje, Vilniaus psichiatrijos, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių bei Panevėžio ligoninėse, Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje, Klaipėdos jūrininkų, Palangos reabilitacijos ligoninėse, Palangos vaikų reabilitacijos sanatorijoje "Palangos gintaras", Kauno klinikose bei Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje. Daugelio jų vadovai dirba jau ne vieną dešimtmetį.

Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos tarybos pirmininko E.Baltakio teigimu, ši organizacija neprieštarauja vykdomai pertvarkai, bet vis dėlto įspėja, kad vienu metu pakeitus daugiau kaip pusę gydymo įstaigų vadovų sistemai gresia sąmyšis.

"Supraskite: vis dar tęsiasi krizė, medicinos finansavimas stringa, pirmajam pusmečiui skirta mažiau nei numatyta lėšų, kas bus antrąjį pusmetį, dar neaišku. Ir tokiu sunkiu metu vadovai, turintys patirties, išmokę prieš dešimtmetį smogusios Rusijos ekonominės krizės pamokas, keičiami naujais žmonėmis! Šitos idėjos autoriai nesuvokia, kokioje duobėje mes dar sėdime, ir kokias pasekmes tai sukels", - kalbėjo jis.

Abejonių, ar šiuo metu vykdomas sumanymas keisti ilgesnį laiką dirbančius vadovus atneš laukiamų rezultatų, neslepia ir 16 metų Vilniaus Žalgirio klinikai vadovaujanti profesorė Alina Pūrienė. "Jei reforma, kuri dabar daroma, viską smarkiai vers (o konkursai bendrojo profilio ligoninėse tikrai bus labai dideli), manau, ministrui gali būti sudėtinga ją įgyvendinti", - svarstė ji. Profesorė taip pat griežtai neneigė galimybės, kad atrankos į vadovų postus neapsieis be politinių poteksčių. "Pačiai su konkurso politizavimu susidurti neteko, bet galiu priminti anksčiau vykusius vadovų rinkimus, kad ir prieš kelerius metus buvusią situaciją dėl Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninės vadovo parinkimo. Tas procesas buvo labai politizuotas, ir manau, kad tie, kurie panašiai mato dabartinę situaciją, kažkiek tiesos pasako", - aiškino A.Pūrienė.

Lietuvos gydytojų sąjungos prezidento Liutauro Labanausko teigimu, valstybės tarnybos politizavimas yra Lietuvos yda. "Jei per šiuo metu paskelbtus gydytojų - vadovų konkursus bus daugiau vertinamos ne dalykinės savybės, bet partinė priklausomybė, tai reikš, kad Lietuva dar iš to neišaugo. Deja, manau, kad taip gali atsitikti", - sakė jis.

Nuolatinė kaita

Šiuo metu bandomai įgyvendinti pertvarkai startą davė 2011 metų gruodžio 1-ąją Seimo priimtos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisos. Panaši sistema veikė ir iki 2007 metų, kai valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į darbą buvo priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Be to, ne vėliau kaip po trejų metų nuo sutarčių sudarymo vadovus privaloma tvarka turėdavo atestuoti sveikatos apsaugos ministro sudaryta atestavimo komisija. Atestacijos neįveikę vadovai būdavo atleidžiami. SAM duomenimis, per kelerius metus buvo atestuoti keli šimtai vadovų, iš jų trys pripažinti netinkamais toliau vadovauti.

2007-aisiais tvarka buvo pakeista: gydymo įstaigų vadovai pradėjo dirbti pagal neterminuotas darbo sutartis. 2011 metais prezidentė Dalia Grybauskaitė pasiūlė ne tik grąžinti konkursus eiti vadovų pareigas, bet ir riboti vadovų kadencijas iki dviejų bei taikyti amžiaus cenzą (65 metai). Seimas sutiko tik įvesti 5 metus trunkančias kadencijas bei vadovų atranką konkurso būdu, bet kadencijų skaičius nėra ribojamas.

Viešosios politikos ir vadybos instituto programų vadovas dr. Vitalis Nakrošis:

"Šiuo metu Lietuvoje rotacija vykdoma diplomatinėje bei kai kuriose statutinėse tarnybose, keičiami teisėsaugos įstaigų vadovai. Pagal 2010 metais priimtus Vyriausybės įstatymo pakeitimus prie Vyriausybės bei ministerijų esančių įstaigų vadovams taip pat numatytos darbo kadencijos.

Deja, Lietuva toli atsiliko nuo kitų Europos šalių vadovų valdymo srityje. Per pastaruosius kelerius metus priimta įvairių sprendimų bei pateikta siūlymų, tačiau, mano nuomone, geros aukštesniosios valstybės tarnybos sistemos dar neturime.

Tam, kad kadencijų ar rotacijos sistema gerai veiktų, turi būti vykdomos kelios sąlygos. Pirma, vadovai turėtų būti skiriami ir atleidžiami atsižvelgiant į nuopelnus, o ne vadovaujantis politiniais motyvais, kaip dar neretai vyksta. Antra, trūksta rotacijos proceso teisinio reglamentavimo. Trečia, siekiant gerai veikiančios sistemos, reikia įdiegti daug vadybinių instrumentų: sukurti vadovų, į kurių lavinimą investuoja valstybė, rezervą, suformuoti patariamuosius organus darbuotojų atrankai ir pan. Ir, ketvirta, sistemai diegti reikia pinigų.

Pavienis principo įtvirtinimas teisės aktuose, mano nuomone, neveiks."

***

Rotuojami SAM pavaldžių sveikatos įstaigų vadovai

(Sveikatos įstaiga /Vadovas /Eina pareigas)

Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė Leonardas Streikus Nuo 1989 m.

Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė Dr. Valentinas Mačiulis Nuo 1982 m.

Respublikinė Kauno ligoninė Dr. Stasys Gendvilis Nuo 1995 m.

Klaipėdos universitetinė ligoninė Romaldas Sakalauskas Nuo 2000 m.

Respublikinė Šiaulių ligoninė Petras Simavičius Nuo 1996 m.

Panevėžio respublikinė ligoninė Česlovas Gutauskas Nuo 1978 m.

Klaipėdos jūrininkų ligoninė Dr. Jonas Sąlyga Nuo 1992 m.

Palangos reabilitacijos ligoninė Virginijus Biskys Nuo 1991 m.

Palangos vaikų reabilitacijos sanatorija "Palangos gintaras" Zigmantas Paulauskas Nuo 1990 m.

Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba -

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos prof. Juozas Pundzius nuo 1995 m.

Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinika prof. Alina Pūrienė Nuo 1997 m.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"