TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Medikų konfliktas įsuka ir pacientus

2012 03 20 6:14

Uostamiestyje ne vienus metus tvyro įtampa tarp didžiausios regione Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (KTLK) vadovų. Jie vienas kitą kaltina asmeniškumais ir įstatymų pažeidinėjimu. Medikų konflikto ratilai jau atsirito iki prezidentės ir Seimo.

KUL yra didžiausia Vakarų Lietuvos gydymo įstaiga, tačiau joje užfiksuojama ir daugiausia pažeidimų, galbūt net didelių pinigų sumų pasisavinimo atvejų. Tuo įsitikinęs KTLK direktorius Alfridas Bumblys neseniai kreipėsi į prezidentę ir parlamentą.

Tačiau KUL vadovai tvirtina, kad įstatymų nesilaiko ir netinkamai savo pareigas atlieka pats A.Bumblys. Esą jis užsisėdo ant šios ligoninės ir nebemato pažeidimų kitose gydymo įstaigose. "Esame didžiausia regiono ligoninė, tad nenuostabu, kad tarp 46 tūkst. pacientų, kuriuos gydome per metus, gali atsirasti ir vienas kitas nepatenkintas", - argumentuoja KUL vyriausiasis gydytojas profesorius Vinsas Janušonis, 2000-2001 metais buvęs sveikatos apsaugos ministru.

Neapsikentė pažeidimų

KTLK direktorius A.Bumblys vasarį net kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę, Seimo Antikorupcijos komisiją ir Sveikatos reikalų komitetą (SRK). Savo laiškuose KTLK vadovas tvirtino nuolat gaunantis gyventojų skundų, kuriuose jie reiškia savo pasipiktinimą dėl to, kad gydydamiesi KUL stacionare patys turi pirkti vaistus ir medicinos pagalbos priemones. "Pacientai verčiami pasirašyti sutikimus, kad jie, nors ir drausti privalomuoju sveikatos draudimu, sutinka įsigyti medicinos paslaugas ir tyrimus už savo lėšas.

Tai daroma net ir tuomet, kai tyrimai bei medikamentai numatyti paciento tyrimo plane ir yra susiję su pagrindine liga bei nustatyta diagnoze", - dėstė argumentus A.Bumblys. Anot jo, tokius prašymus pasirašę pacientai verčiami mokėti visą kainą, o ne skirtumą tarp gydytojų skiriamų ir ligonio pasirenkamų paslaugų ar medicinos pagalbos priemonių įkainių. Pernai KTLK gavo net 116 nepatenkintų gyventojų skundų dėl mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo.

"Mūsų pareiga ne tik paskirstyti pinigus ligoninėms, bet ir kontroliuoti, kaip jie naudojami. Jau nuo 2007-ųjų pastebime, kad KUL neteisėtai pasisavina dideles sumas pinigų. Ne kartą kreipėmės į KUL steigėją Klaipėdos miesto savivaldybę, tačiau teisės aktai ir toliau pažeidinėjami", - aiškino A.Bumblys. Jo teigimu, V.Janušonis anksčiau yra prasitaręs: "Nebandykite manęs liesti."

Vadovas piktnaudžiauja

Tačiau tautos išrinktieji neskuba kištis į medikų konfliktus. Seimo Antikorupcijos komisija net neprisiminė, ar ją pasiekė kokie nors dokumentai iš pajūrio. "Reikės paprašyti patarėjų, kad perduotų juos man", - LŽ sakė šios komisijos narė Agnė Bilotaitė.

Seimo SRK pirmininkas Antanas Matulas buvo kategoriškesnis. "Jei iš visų Klaipėdos regione gautų skundų net 67 proc. susiję su KUL, vadinasi, šioje gydymo įstaigoje yra netvarka. Manau, jos vyriausiasis gydytojas V.Janušonis piktnaudžiauja gerais santykiais su ligoninės steigėja uostamiesčio merija. Mat nemažai vadovų už tokius pačius pažeidimus gydymo įstaigų steigėjai paprasčiausiai atleisdavo", - kalbėjo A.Matulas. Seimo narys apgailestavo, kad Klaipėdos miesto savivaldybė laikosi nuošaly ir nesikiša į KUL veiklą.

300 litų - "atstovui"

O kol politikai svarsto, ar kištis į konfliktą, ar susilaikyti, KUL vyksta keisti, kartais nepaaiškinami dalykai. Pateiksime kelių pacientų atsiliepimus.

Štai 32 metų klaipėdietis A.V. (tikroji pavardė redakcijai žinoma) prisiminė, kaip prieš metus kreipėsi į KUL sporto traumų skyriaus vedėją Marką Fiodorovą dėl kelio skausmų. Medikas nustatė menisko plyšimą ir paskyrė operacijos datą. "Atvykus nurodytą dieną į ligoninę sporto traumų skyriaus slaugytoja iškart atnešė pasirašyti įvairių dokumentų, kad pats nusipirksiu operacijai reikalingų priemonių. Kai paklausiau, kodėl turiu tai daryti, atsakė, jog kitu atveju man nebus atliekama operacija", - pasakojo klaipėdietis. Tąkart jis pasirašė sutikimą ir už medicinos priemones sumokėjo 110 litų.

Tačiau, pasak klaipėdiečio, netrukus į palatą įėjo vyriškis, prisistatė esąs "atstovas" ir pareikalavo duoti dar 300 litų vienkartinėms operacinės medicinos priemonėms. "Į klausimą, kokios tos priemonės, "atstovas" atsakė, kad po operacijos man bus pateikta sąskaita ir joje viskas išvardyta", - stebėjosi KUL pacientas.

Papildomos priemokos

Kretingiškė J.E. prisiminė, kaip gydytojui Osvaldui Narbučiui prieš dvejus metus atliekant plyšusio kelio menisko artroskopiją jai teko įsigyti vadinamąjį operacijos rinkinį. "Gydytojas paklausė, ar turėsiu pinigų - 240 litų - sumokėti už kažkokią mėlynos spalvos galvutę. Išsyk buvau perspėta, kad man nesumokėjus operacija bus atlikta nekokybiškai", - sakė J.E. Po operacijos O.Narbutis, kaip tvirtino moteris, pats atėjo į palatą tų 240 litų, tačiau neišdavė pacientei jokio dokumento, kad paėmė pinigus.

Kaip pasakojo kita garbaus amžiaus kretingiškė 85 metų J.B., praėjusių metų sausį KUL akių ligų skyriuje jai buvo pakeistas kairiosios akies lęšiukas. "Skyriaus vedėjas Audrius Valatka liepė pačiai nusipirkti lęšiuką ir operacinį paketą. Iš viso sumokėjau 936 litus. Po operacijos rašiau visokius raštus ir ligonių kasai, ir ligoninei, tačiau pinigų iki šiol neatgavau. Skambino kažkas, aiškino, kad gali grąžinti 180 litų už tą operacinį paketą, bet turėčiau atvažiuoti į Klaipėdą. Nevažiavau", - piktinosi senutė.

Moteris dar sakė, kad tokią pat operaciją darė ir jos seseriai, tačiau šiai esą tai nekainavo nė cento. "Keista - toje pačioje ligoninėje buvo atlikta tokia pati operacija, o už nieką mokėti nereikėjo. Mat operavo kita gydytoja", - stebėjosi kretingiškė. Senutė darė prielaidą, kad galbūt dėl jos atvejo ligoninė buvo patikrinta ir kurį laiką esą bijojo lupikauti.

Kitas kretingiškis 74 metų L.B.P., kuriam KUL irgi buvo atlikta akies lęšiuko keitimo operacija, pinigų, sumokėtų už šią paslaugą, nesulaukė iki šiol. "Niekas man jų negrąžino. Dabar guliu toje pačioje ligoninėje, kurioje man prieš du mėnesius buvo padaryta širdies operacija, bet šį kartą mokėti nereikėjo. Nei gydytojai, nei slaugytojos jokių popierių nekaišiojo ir nieko nereikalavo pirkti", - tikino vyriškis.

68 metų klaipėdietė J.D. pasakojo, kad jai gulint KUL pilvo ir endokrininės chirurgijos reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje į palatą įlėkė gydytoja Vitalija Nutautienė ir liepė pasirašyti kažkokią pažymą. "Buvau dar neatsigavusi po operacijos, todėl nieko nesupratau. Be to, man net neleido perskaityti, kas ten parašyta. Paaiškėjo, kad savo parašu patvirtinau sutikimą vaistus pirkti už nuosavas lėšas. Tad per visą gydymo laikotarpį medikamentams išleidau 934 litus", - prisiminė moteris.

Suklastota ligos istorija?

Dar viena KUL pacientė, aprašydama skunde savo gydymo atvejį, net įtarė, kad galėjo būti klastojama jos ligos istorija. Šiai 76 metų klaipėdietei M.D.S. 2010-ųjų balandį chirurgas Vidmantas Žegunis pakeitė dešinįjį klubo sąnarį. "Prieš operaciją gydytojo paklausiau, gal nebereikia operuoti, nes klubo jau nebeskauda. Tačiau jis man atsakė, kad būtina, nes kai skaudės, bus per vėlu", - prisiminė moteris.

Klaipėdietei, kaip ir daugeliui KUL pacientų, buvo pasakyta įsigyti 700 litų vertės vaistų ir tvarsčių. Jai nustebus, kodėl taip brangiai, slaugytoja kainą "numušė" iki 400 litų. Klubo sąnarį pakeitęs chirurgas savo pacientę aplankė tik po savaitės. "Kai pasakiau gydytojui, kad operuota galūnė yra net 2 centimetrais ilgesnė už kitą, jis atsakė, esą kitaip ir negali būti", - stebėjosi M.D.S.

Tačiau pacientei išvykstant iš ligoninės tas pats chirurgas V.Žegunis užpildė blanką ir dėl kito klubo sąnario endoprotezavimo. "Mane tai nustebino, nes kairiojo sąnario man niekada neskaudėjo. Manau, gydytojas taip elgėsi sąmoningai. Juk reikėjo ištaisyti savo darbo broką - "pailginti" sveikąją galūnę", - svarstė klaipėdietė.

Prisipažįsta klydę

KUL vyriausiasis gydytojas profesorius V.Janušonis sutinka, kad ir jo vadovaujamos įstaigos gydytojai kartais klysta. "Tačiau visus tokius atvejus ištiriame ir su visais nepatenkintais pacientais tariamės individualiai", - LŽ aiškino profesorius.

Ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Virgilijus Vanagas pridūrė, kad KUL neturi licencijos verstis mažmenine medikamentų prekyba, todėl ligoniai, pageidaujantys gydymo brangesniais vaistais, turi mokėti visą jų kainą, o ne skirtumą, kaip reikalauja KTLK. "Tuos vaistus pacientai gali įsigyti bet kurioje vaistinėje, nes ligoninė negali verstis mažmenine prekyba be licencijos. Mat niekas nėra nustatęs metodikos, kaip apskaičiuoti tą medikamentų kainų skirtumą. Nuo kokios kainos skaičiuoti - didmeninės ar mažmeninės? Kokio dydžio PVM taikyti? Tačiau jei pacientai kreipiasi į mus, paprastai su kiekvienu tariamės ir jų pageidavimus tenkiname pagal galimybes", - LŽ dėstė V.Vanagas.

Gąsdina komplikacijomis

KUL vyriausiojo gydytojo pavaduotojo teigimu, primokėti jų gydymo įstaigoje turi tik tie ligoniai, kurie renkasi papildomą gydymą. "Tai visiškai teisėtas dviejų šalių susitarimas. Kiekvienam pacientui paaiškiname, kaip bus gydomas jo negalavimas ir kokios galimos komplikacijos. Pavyzdžiui, atliekant prostatos biopsiją mūsų turimomis operacinėmis priemonėmis galima infekcijos rizika. Todėl pageidaujantieji gali įsigyti vienkartinį operacijos rinkinį. Tiems, kurie neturi lėšų, operaciją vis tiek atliekame savo priemonėmis. Nesame gavę nė vieno skundo, kad atsisakėme operuoti pacientą, kai jis nenusipirko brangesnio rinkinio", - teisinosi V.Vanagas.

Komentuodamas priemokų už akių lęšiukus atvejus pavaduotojas apkaltino KTLK, kad ši neužtikrina nemokamų lęšiukų asortimento. "Kovo pradžioje Valstybinė ligonių kasa išplatino pranešimą, kad pacientai gali rinktis, kokį akies lęšiuką įsigyti. Jei žmonėms tinka centralizuotai tiekiami, už juos mokėti nereikia. Tačiau pageidaujantieji kitokio turi mokėti papildomai. Tokio lęšiuko įsigijimo išlaidos nekompensuojamos. Todėl mus stebina pacientų, pasirinkusių kitokius akių lęšiukus, prašymai grąžinti pinigus, ir KTLK, neužtikrinančios nemokamų lęšiukų asortimento, priekaištai", - kalbėjo medikas.

Asmeniniai nesutarimai?

V.Vanagas tikino, kad KTLK tekste cituotomis ligonių istorijomis manipuliuoja dėl nesutarimų su KUL, o juos esą lėmė asmeniškumai. Pašnekovas LŽ teigė, jog konfliktas prasidėjo dar 2008-aisiais, kai KUL pasiūlė KTLK sudaryti sutartį dėl psichiatrijos paslaugų teikimo.

"A.Bumblys nesutiko pasirašyti šios sutarties. Mat Klaipėdos apskrityje tokias paslaugas teikia tik Švėkšnos ligoninė, kuri nuo 2009-ųjų tapo Klaipėdos (buvusios - Jūrininkų) ligoninės departamentu. O šioje gydymo įstaigoje dirba A.Bumblio žmona. Todėl jis "nepastebi" buvusioje Jūrininkų ligoninėje daromų pažeidimų ir ypač išryškina KUL pažeidimus", - savo versiją iškėlė V.Vanagas.

A.Bumblys savo ruožtu atkirto, kad psichiatrijos paslaugas KUL norėjo teikti dar 2008-aisiais, kai Švėkšnos ligoninė buvo atskira gydymo įstaiga, nepriklausanti nė vienai uostamiesčio ligoninių. "Be to, tiek Švėkšnos, tiek Klaipėdos psichiatrijos ligoninėse kasmet mažėja pacientų, o lovų skaičius ir taip per didelis. Todėl jokio poreikio nėra. Ir dar: KUL į mus kreipėsi neturėdama savo steigėjos, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos, pritarimo, tik vieno buvusio mero Rimanto Taraškevičiaus nuomonę", - aiškino A.Bumblys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"